- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-56-278/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00184-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- J. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. N. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-521-434-2009 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei E. N. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio mėnesį susipažino su atsakove, o jai išsituokus, padėjo įsikurti nuomojamame bute, esančiame adresu Vėjo g. 22A-12, Biržuose. Atsakovė žadėjo, jos vaikams pripratus prie jo, pradės gyventi kartu. Nurodė, kad tikėdamasis su atsakove sukurti šeimą, savo lėšomis suremontavo atsakovės nuomojamą butą, padėjo išlaikyti nepilnamečius vaikus, skirdavo lėšų atsakovei. Teigė, kad nors gyveno atskirai, bet atsakovė davė jam pagrindą manyti, kad su juo ateityje sukurs šeimą, nes prašydavo pasiimti iš darželio jos jaunesnįjį sūnų, kartu su atsakove ir vaikais važiuodavo apsipirkti, kartu keliavo į Egiptą. Tikėdamasis ateityje sukurti su E. N. šeimą, 2008 metais, savo lėšomis nupirko ir paliko jos nuomojamame bute, 10 905 Lt vertės daiktų, suremontavo atsakovės automobilį D. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad 2008 metų pabaigoje jų santykiams nutrūkus, atsakovė atsisakė grąžinti daiktus ar apmokėti jo turėtas išlaidas. Prašė teismą įpareigoti atsakovę grąžinti jam be teisinio pagrindo jo sąskaita įgytus daiktus: 3 470 Lt vertės miegamojo komplektą, 148 Lt vertės kelioninį lagaminą, 54 Lt vertės televizoriaus stovą, 64 Lt vertės dekoratyvinį dramblį, 1 340 Lt vertės telefoną „Nokia“, 1100 Lt vertės patalynės komplektą iš vilnos, 67 Lt vertės kopėtėles, 134 Lt vertės mikserį, 1 540 Lt vertės virtuvės komplektą, 1 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 694 Lt bendros vertės keturias virtuvines spinteles, 900 Lt vertės rūbų spintą, 94 Lt vertės pripučiamą čiužinį, o nesant galimybės šiuos daiktus grąžinti, atlyginti jų vertę, buvusią daiktų gavimo metu – 10 905 Lt bei priteisti iš atsakovės 369 Lt nuostolių dėl nepagrįsto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, jog visą ieškovo ir atsakovės bendravimo laiką, ieškovas atvirai, sąžiningai reiškė savo ketinimus sukurti su atsakove šeimyninius santykius, kartu su ja gyventi ir bendrai naudotis daiktais, kuriuos ieškovei perdavė. Nurodė, kad šią išvadą leidžia daryti artimas šalių bendravimas, vykimas į kelionę užsienyje, lankymasis pas abiejų gimines, ieškovo rūpinimasis atsakovės vaiku, jo buvimas atsakovės sesers dukros krikšto tėvu. Teismas, nurodė, kad atsakovė, neketindama gyventi su ieškovu šeiminio gyvenimo, ką patvirtino ir liudytojos L. L. bei V. K., palaikė su ieškovu artimus santykius, priėmė dovanas, pinigus ir kitą turtą, kurio bendra vertė yra 10 905 Lt, tuo suteikdama ieškovui pakankamą pagrindą tikėtis, kad jie ateityje gali gyventi šeiminį gyvenimą. Atsakovės teiginį, kad ieškovo prašomas iš jos išreikalauti turtas yra ieškovo dovanos jai, teismas laikė nepagrįstu, nes atsakovė savo elgesiu ieškovui aiškiai neišreiškė, kad šį turtą priima kaip dovaną, todėl ieškovas, palaikydamas artimus santykius su atsakove ir siekdamas su ja sukurti šeiminius santykius, perduodamas turtą ir tikėdamasis kartu šiuo turtu naudotis ateityje, gavo nedviprasmišką būsimo bendro gyvenimo įrodymą iš ieškovės ir buvo aiškiai suklaidintas nesąžiningo ieškovės elgesio jo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teisinių subjektų pareigos elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir savo nesąžiningu elgesiu ieškovo atžvilgiu įgijo turtą, kuris dėl byloje nustatytų aplinkybių laikytinas atsakovės įgytu be teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. N. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji elgėsi nesąžiningai. Neneigia, kad su ieškovu palaikė artimus santykius, tačiau teigia, kad tai nedavė jam pagrindo manyti, jog ateityje buvo galima tikėtis šeimos sukūrimo. Priešingai, nuo pat bendravimo pradžios ieškovas buvo informuotas, kad nesiruošia su juo kurti bendro gyvenimo, tačiau ieškovas vis tiek pirko brangias dovanas, tuo prisiimdamas visą riziką dėl šių daiktų praradimo. Ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo perduoti atsakovei byloje reikalaujamus grąžinti daiktus, t.y. žinojo, kad neprivalo ir neprivalėjo vykdyti prievolės, tačiau ją įvykdė ir tai atitiko geros moralės nuostatas. Nurodo, kad ieškovas stengėsi įtikti jai ir sužavėti brangiomis dovanomis. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Nurodo, jog tokią praktiką šiuo klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą. Nurodo, kad jis geranoriškai teikė atsakovei ir jos vaikams materialinį išlaikymą, mokėdamas kas mėnesį atsakovei po 1 000 Lt, pirko maistą visai jos šeimai, dovanojo E. N. auksines grandinėles, žiedus, paveikslus, rūbus, knygas, pirko įvairius daiktus atsakovei ir jos vaikams. Šių daiktų ir sumokėtų pinigų teismo neprašo priteisti, nes tai darė nuoširdžiai, laikė tai dovanomis, tačiau daiktus, kurie nurodyti ieškinyje, pirko bendram naudojimui. Jokio baldų ir kitų daiktų dovanojimo sandorio tarp šalių nebuvo, tokios savo valios ieškovas nėra išreiškęs nei žodžiu, nei raštu. Teigia, jog nors ieškinyje nurodytus daiktus atsakovei perdavė savanoriškai, tačiau neperdavė jų atsakovės asmeninėn nuosavybėn, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovės tik tuos daiktus, kuriuos ji įgijo ieškovo sąskaita ir be teisinio pagrindo. Ieškovas nurodo, jog norint pritaikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, neužtenka konstatuoti, kad asmuo įvykdė prievolę, kurios neprivalėjo vykdyti. Turi būti nustatyta antra įstatyme įtvirtinta sąlyga, kad toks elgesys atitiko geros moralės nuostatas. Nurodo, kad jeigu būtų supratęs, kad atsakovė turi savų tikslų ir nesiruošia su juo susieti savo ateities, jis nebūtų perdavęs jai ieškinyje nurodytų daiktų, nebūtų ruošęs buities bendram gyvenimui. Teigia, kas atsakovė elgėsi nesąžiningai, realiai neplanavo susieti su juo ateities, klaidino savo elgesiu, duodama suprasti jam, kad ateityje sukurs šeimą, ir taip skatino kurti bendrą gerbūvį, pirkti daiktus, reikalingus bendrai buičiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Tačiau tam tikrais atvejais turtas gali būti išreikalautas net perduotas savanoriškai. Teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu. Toks aiškinimas grindžiamas tiek vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Turtą gavusio asmens netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turtą savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtą, negali būti pripažinti pateisinamu turto įgijimu, todėl turtas, perduotas dėl suklydimo, negali būti vertintinas kaip perduotas savanoriškai. Turtą perdavusiam asmeniui (ieškovui) įrodžius savo suklydimą dėl turtą gavusio asmens (atsakovo) nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo ir atsakovui to nepaneigus (CPK 178 straipsnis), CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo perleidėjui.
Byloje nustatyta, kad nuo 2007 metų rudens šalys artimai bendravo ir vienas kitu pasitikėjo. Atsakovė neneigia, kad J. G., savo asmeninėmis lėšomis 2008 metais nupirko ir sumontavo jos nuomojamame bute, esančiame Vėjo g. 22A-12, Biržuose, baldus, buities techniką ir kitus daiktus, bendrai 10 905 Lt sumai, be to, teikė jai išlaikymą, savo lėšomis remontavo jos nuomojamą butą, automobilį, dovanojo įvairias dovanas. Ieškovas nurodo, jog šiuos daiktus nupirko tikslu naudotis bendrai su atsakove, ateityje gyvenant kartu, tikėdamasis su E. N. sukurti šeimą. Nors atsakovė teigia, kad sukurti su ieškovu šeimos nesiekė, niekada jam to nežadėjo, o visus ieškovo nupirktus daiktus priėmė kaip dovaną, tačiau bendros šalių kelionės į užsienį, kvietimas būti atsakovės sesers vaiko krikšto tėvu, sutikimas, kad ieškovas apsigyventų atsakovės nuomojamame bute, nutraukus su juo nuomojamo buto nuomą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės elgesys sudarė prielaidas J. G. tikėtis ateityje su E. N. sukurti šeimą. Atsakovė, teigdama, kad ieškovo nupirkti daiktai jai yra dovanoti ir todėl jų neprivalo grąžinti, vertintini kritiškai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji neketino kurti šeimos su ieškovu ir apie tai jam yra aiškiai pasakiusi. Šią išvadą leidžia daryti ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės, artimas bendravimas, šalių susipažinimas su giminėmis, bet ir E. N. priimamos ženklios lėšos išlaikymui (kas mėnesį po 1 000 Lt, ko atsakovė neneigia), vykimas kartu apsipirkti, ieškovo bendravimas su atsakovės vaikais, bet ir liudytojų V. P., R. G. parodymai, jog šalys bendravo kaip šeima, iš dalies L. L. ir V. K. ir atsakovės sesers E. G. parodymai, jog iatsakovė džiaugėsi turintį draugą, kuris rodo jai dėmesį, dovanoja gėles, papuošalus ir kt., tačiau apie tai, kad jis būtų dovanojęs baldus ar buitinę techniką, nėra minėjusi (b.l. 65-68). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga tarpusavio santykiuose su J. G., nes neketindama su ieškovu kurti šeiminio gyvenimo ar ateityje su juo kartu gyventi, artimai su ieškovu bendravo, priėmė iš jo pinigus, dovanas, kitą turtą ir šiais veiksmais suklaidino ieškovą dėl jų tarpusavio santykių ateityje. Kolegija konstatuoja, jog atsakovės E. N. elgesys neatitiko geros moralės nuostatų ir pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, kas turėjo įtakos ieškovo veiksmams. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas gyveno atskirai, esminės reikšmės bylai neturi, nes ši aplinkybė nepaneigia buvus artimus šalių santykius ir pasitikėjimą vienas kitu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, objektyviai, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovės E. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1d.3 p., b.l. 88).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).