Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-2058-514/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
e2YT-2058-514/2019
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00554-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2058-514/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00554-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 14 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas, 2015 m. gegužės 15 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S – 4500 nusipirkęs 12562/31736 dalis žemės sklypo, kurio plotas 3,1736 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., įgijo ir naudojasi Plungės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2005 m. spalio 20 d. suderintame žemės sklypo plane, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis identifikuotomis konkrečiomis „1“, „2“ ir „3“ žemės sklypo dalimis, perduotomis ir priimtomis V. J. pagal 2005 m. lapkričio 25 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. lapkričio 25 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Telšių apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog 2015 m. gegužės 15 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S – 4500 iš V. J. įgijo: pastatą – kanal. perpompavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – valymo įrenginius (valymo įrenginiai V1 ir V2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – nuotekų tinklus (nuotekų tinklus KF1 ir KF2, riebalų gaudyklę KF3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus – artezinį vandens gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 12562/31736 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. Tačiau pareiškėjas du kartus negalėjo įforminti pirkimo – pardavimo sandorio, notarams atsisakius įkeisti turtą, nesant nustatytų jo nuosavybės teise valdomų sklypų dalių ir nežinomos jų buvimo vietos, nes, vykdant išieškojimą, kreditorius (bankas) negalėtų parduoti pastatų ir įrenginių kartu su žemės sklypais. Pareiškėjui šio juridinio fakto nustatymas reikalingas turto pardavimo ir įkeitimo sandorio sudarymui, o kitokia tvarka, nei kreipdamasis į teismą, negali nustatyti juridinio fakto, kad pareiškėjas, kuriam priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos „1“, „2“ ir „3“ dalys, ir kad to paties žemės sklypo plane pažymėtų likusių dalių „4“, „5“ ir „6“ savininkai (bendraturčiai) A. J., Birutė bei G. M., naudojasi tokio dydžio žemės sklypais, kokie jie buvo įsigyti iš valstybės ir priimti Valstybės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktais.

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius, pareiškėjai įgys tam tikrą subjektinę teisę.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Taigi, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti (ar prarastus atkurti) kita tvarka, teismas tokio pareiškimo nagrinėti negali. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Pareiškėjas prie pareiškimo dėl juridinio fakto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., dalies, plane pažymėtos skaičiais „1“, „2“, „3“, įgijimo ir naudojimo nustatymo pridėjo 2005 m. lapkričio 25 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas kartu su prašymu, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pateikė nuosavybės teisę į šį turtą (dėl žemės sklypo dalies, plane pažymėtos skaičiais „1“, „2“, „3“, įgijimo) patvirtinančius dokumentus. Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.

Šalies argumentai

Be to, pareiškime pareiškėjas nurodė, jog kitokia tvarka, nei kreipdamasis į teismą, negali nustatyti juridinio fakto, jog pareiškėjas ir kiti žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) naudojasi tokio dydžio žemės sklypais, kokie jie buvo įsigyti iš valstybės ir priimti Valstybės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktais. Tačiau įstatyme yra numatyta, jog nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). O jei kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas teisiniu pareiškimo pagrindu nurodė CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y. dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, tačiau teismas šį pareiškėjo reikalavimo formulavimą laiko teisiškai ydingu. Kadangi pareikštų reikalavimų tinkamas teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei pareiškėjo reikalavimą, konstatuoja, jog šioje byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne kaip reikalavimas, reiškiamas ypatingąja teisena dėl juridinio fakto nustatymo, taigi CPK XXVI skyriaus (Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) normos šioje byloje negali būti taikomos. Pabrėžiama, jog bylos nagrinėjimo pagal ypatingosios teisenos taisykles tikslas – ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas. Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – nes tai vienašalė teisena, o bylą inicijuoja asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2345-555/2013). Taigi, spręsdami civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises.

Šalies argumentai

Kartu teismas pažymi, kad pareiškėjas su analogišku pareiškimu į teismą kreipėsi jau antrą kartą. Teismas, civilinėje byloje Nr. e2YT-1541-669/2019 nustatęs, kad pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, jog to paties žemės sklypo bendraturčiai A. J., Birutė ir G. M. atsisako rengti ir nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką, 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė pareiškimą priimti bei siūlė pareiškėjui pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka, tikslu užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau pareiškėjas nurodytoje civilinėje byloje priimtos nutarties apeliacine tvarka neskundė, o pateikė pareiškimą pakartotinai, tik nebenurodydamas aplinkybių dėl nesutarimų su žemės sklypo bendraturčiais ir šių atsisakymo nustatyti su pareiškėju sklypo naudojimosi tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jo pareikšto reikalavimo turinį, pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio klausimas išspręstas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2YT-1541-669/2019), todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti A. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė