Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-2345-555/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-16
Bylos Nr.: 2S-2345-555/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-12450-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas: G. G.
Skolininkas: J. T., Z. V. T., N. Š., A. Š., V. S., J. P.

Kategorijos

129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-2345-555/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12450-2012-7;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Virginija Simanavičienė;

Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 122.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-102-475/2013 pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas J. T., Z. V. T., N. Š., A. Š., V. S., V. S., J. P., antstolis V. Z..

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

skolininkas J. T. ir suinteresuotas asmuo Z. V. T. yra sutuoktiniai. Antstolio V. Z. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/09/07080 pagal Kauno rajono notarės R. S. 2009 m. gruodžio 16 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9857 dėl 301 905,40 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. T.. Vykdymo procese antstolis 2012 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) 300/1552 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu pasiūlė vykdymo proceso dalyviams iki 2012 m. rugsėjo 20 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2012 m. rugsėjo 20 d. išieškotojas A. A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2012 m. gruodžio 6 d. išieškotojas A. A. P. perleido reikalavimo teisę G. G.. Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4471-199/2013 pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0137/09/07080 A. A. P. į G. G..

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. G. teismo prašė:

1. Nustatyti, kad skolininko J. T. turto dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 1/2 (vieną antrąją) žemės sklypo dalį, ir atidalinti skolininko J. T. turto dalį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Z. V. T. asmeninėn nuosavybėn, o J. T. priteisti iš Z. V. T. 1/2 dalį sklypo vertės kompensaciją pinigais, t. y. 961 Lt (1922 Lt / 2 = 961 Lt) ir leisti išieškoti iš šios kompensacinės sumos J. T. įsiskolinimą pagal Kauno rajono notarės R. S. 2009-12-16 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-9857 vykdomą išieškojimą.

2. Nustatyti, kad skolininko J. T. turto dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 150/1552 dalis minėto žemės sklypo ir kad skolininkas asmeniškai naudosis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, žemės sklypo ribų plano išdėstymo schemoje pažymėtomis indeksais 121, 122, 123, 124, 126, 128, 130, 132, 134, ir leisti išieškoti iš šio žemės sklypo dalies J. T. įsiskolinimą pagal Kauno rajono notarės R. S. 2009 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-9857 vykdomą išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, nustatė, kad skolininko J. T. turto dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 1/2 (vieną antrąją) žemės sklypo dalį, atidalino skolininko J. T. turto dalį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (vertė 1 922,00 Lt), Z. V. T. asmeninėn nuosavybėn, o J. T. priteisė iš Z. V. T. 1/2 dalį sklypo vertės kompensaciją pinigais, t. y. 961,00 Lt ir leido išieškoti iš šios kompensacinės sumos J. T. įsiskolinimą pagal Kauno rajono notarės R. S. 2009 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-9857 vykdomą išieškojimą, nustatė, kad skolininko J. T. turto dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 150/1552 dalis ir leido išieškoti iš šio žemės sklypo dalies J. T. įsiskolinimą pagal Kauno rajono notarės R. S. 2009-12-16 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-9857 vykdomą išieškojimą. Likusioje dalyje pareiškimo netenkino.

Teismas nustatė, kad vykdymo procese antstolio areštuotas turtas (žemės sklypai) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių J. T. ir Z. V. T. nuosavybė. Teismas vadovavosi CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija ir konstatavo, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, faktinių duomenų, leidžiančių nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nėra, todėl yra pagrindas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė su jo sutuoktine. Teismas nustatė, kad ginčo dėl skolininkui J. T. tenkančios ½ turto dalies - žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančios bendra su Z. V. T., nustatymo ir 961 Lt kompensacijos priteisimo bei leidimo išieškoti iš jos, taip pat dėl skolininko J. T. 150/1552 turto dalies žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatymo bei leidimo išieškoti iš jos, prieštaravimų nėra. Iš esmės ginčas kyla dėl skolininkui tenkančios žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bendraturčiai nėra susitarę dėl kiekvienam iš jų konkrečiai tenkančių sklypų vietos bendrame sklype. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1 TS-159 patvirtinto minėto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, esamų sklypų sujungimo ir padalinimo į naujus sodybinius sklypus bei teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos iki šiol nėra įregistruoti viešajame registre, todėl byloje pateiktas žemės sklypo planas nelaikytas tinkamu dokumentu siekiant nustatyti skolininkui tenkančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Nesant visų bendraturčių susitarimo ar kitokiu būdu įteisinto dokumento dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų, nepažeisdamas bendraturčių teisėtų interesų, nustatyti, kokiais konkrečiai žemės plotais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų galima nustatyti naudotis skolininkui. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje nevyksta turto atidalijimas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo G. G. pareiškimas dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad skolininkas asmeniškai naudosis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, žemės sklypo ribų plano išdėstymo schemoje pažymėtomis indeksais 121, 122, 123, 124, 126, 128, 130, 132, 134, netenkintinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis visų šalių interesų pusiausvyros.

Teismas nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgęs į tai, kad CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, taip pat į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo iš esmės patenkintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo G. G. prašymas dėl skolininko J. T. atitenkančios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimo tvarkos nustatymo, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės, prašymą patenkinti visiškai.

Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal CPK 667 str. nevykdomas nei sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nei bendraturčių turto atidalinimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Įstatymas numato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti, tiek iš skolininko dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tiek bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 4.80 str. 3 d., 4.90 str. 3 d.). Įstatymas taip pat numato, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, - kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d., 4.90 str. 2 d.). Skolininko pirmo žemės sklypo (Klevų g. 14A, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r. sav.) atžvilgiu teismas būtent ir atliko tiek faktinį, tiek teisinį skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje padalijimą, t. y. atidalino skolininko turto dalį minėtame žemės sklype ir jį padalino kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai: priteisė žemės sklypą sutuoktinės Z. V. T. asmeninėn nuosavybėn, o skolininkui priteisė iš sutuoktinės 1/2 dalį sklypo vertės kompensaciją pinigais, t. y. 961 Lt ir leido išieškoti iš šios kompensacinės sumos skolininko įsiskolinimą pagal vykdomą išieškojimą.

Pareiškėjo vertinimu, negalima sutikti su teismo argumentu, kad nesant visų bendraturčių susitarimo ar kitokiu būdu įteisinto dokumento dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, manytina, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų, nepažeisdamas bendraturčių teisėtų interesų, nustatyti, kokiais konkrečiai žemės plotais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų galima nustatyti naudotis skolininkui. Akivaizdu, kad praktikoje yra labai dažni atvejai kai nėra teisiškai įformintų ar įregistruotų nekilnojamo daikto bendraturčių susitarimų dėl tokios daikto naudojimo tvarkos. Tačiau tai negali būti priežastimi ir teisėtu pagrindu atsisakyti nustatyti tokio daikto naudojimo tvarką, nes priešingu tampa neįmanomas tokio daikto priverstinis realizavimas. Įstatymas aiškiai nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), ir tai reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Nagrinėjamu atveju, teismas faktiškai užkirto kelią skolininkui tenkančios tokio daikto dalies priverstiniam realizavimui. Teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje santykyje tiek su sutuoktine, tiek su kitais bendraturčiais ir jam priskirdamas 150/1552 žemės sklypo dalį, ir tuo pačiu netenkindamas prašymo nustatyti tokio daikto naudojimo tvarkos, t. y. nepriskirdamas daikto dalies skolininkui asmeniškai naudotis, - de jure nusprendė, kad 15 hektarų žemės sklypo kiekviename kvadratiniame metre skolininko dalis yra dešimtadalis ( 10 proc.) kiekvieno kvadratinio metro.

Apelianto nuomone visi sklypai, kurių ribos ir kadastriniai matavimai atlikti pagal detaliojo plano (Jonavos r. savivaldybės Tarybos 2006 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 1 TS-159) sprendinius yra neregistruoti nekilnojamo turto registre, žemės paskirtis nėra pakeista, todėl nustatyti jų vertės yra neįmanoma. Byloje nustatyta, ir su tuo sutiko visi suinteresuoti asmenys, kad bendros dalinės nuosavybės teise turimas sklypas (duomenys neskelbtini) yra padalintas pagal kiekvieno bendraturčio turimas dalis bendroje dalinėje, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis bendro naudojimo žemės atitinka jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje. Nors tarp bendraturčių nebuvo teisiškai įforminto susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau praeityje tarp skolininko, jo sutuoktinės bei likusių žemės sklypo bendraturčių (N. Š., A. Š., V. S., V. S. ir J. P.) yra pasiektas susitarimas, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso ir jie naudojasi žemės sklypo dalimis, žemės sklypo išdėstymo schemoje pažymėtomis numeriais nuo 111 iki 124 bei 126, 128, 130, 132, 134 (19 vienetų). Teisminio nagrinėjimo metu visi suinteresuoti asmenys (žemės sklypo bendraturčiai) arba sutiko, arba neprieštaravo, kad būtent toks faktinis žemės sklypo padalinimas ir naudojimo tvarkos nustatymas egzistuoja ir šiai dienai. Todėl yra pagrįstas ir teisėtas pareiškėjo reikalavimas, nepažeidžiant skolininko lygių dalių principo santykyje su sutuoktine, nustatyti, kad skolininko turto dalis žemės sklype sudaro 150/1552 dalis minėto žemės sklypo bei kad skolininkas asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimis, žemės sklypo išdėstymo schemoje pažymėtomis numeriais 121, 122, 123, 124, 126, 128, 130, 132, 134.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčas byloje kilęs dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos nustatymo byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkams J. T. ir jo sutuoktinei Z. V. T. priklauso 300/1552 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdomo bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais, byloje suinteresuotais asmenimis: N. Š., A. Š., V. S., V. S., J. P. (VĮ „Registrų centras“ duomenys). Pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pripažinta, kad sutuoktinių J. T. ir Z. V. T. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios ir sudaro po ½, apeliantas neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininko J. T. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 150/1552 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas byloje G. G., perėmęs reikalavimo teises iš A. A. P., kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka prašydamas ne tik nustatyti skolininko J. T. turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau ir nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 150/1552 dalies naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje nutarė netenkinti prašymo nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nurodydamas, kad šis klausimas nesutariant bendrasavininkiams, turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su Kauno apylinkės teismo nutarties argumentais ir padarytomis išvadomis.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Išieškoti galima esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo netenkintinas dėl ypatingosios teisenos, kuria nagrinėjamas prašymas, pobūdžio, t. y. bylą nagrinėjant pagal ypatingosios teisenos taisykles, tikslas paprastai yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises konstatavimas ir įtvirtinimas. Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – tai vienašalė teisena, o bylą pradeda asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Spręsdami civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises. Nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas šioje byloje netenkintinas.

Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis, remiantis viešo registro duomenimis, yra žinoma, naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Tai lemia aplinkybė, kad nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai, tarpusavio susitarimu nustatydami naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką, įgyvendina savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Dėl nurodytos priežasties, iš viešai prieinamų VĮ „Registro centras“ duomenų nustačius, kad nagrinėjamu atveju skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, naudojimosi tvarkos nustatymas šioje stadijoje nesudaro kliūčių vykdyti išieškojimą. Kaip minėta, išieškojimo vykdymui užtenka nustatyti idealiąją turto dalį, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Remiantis tuo, kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas