Telšių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. Š., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs (šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose ­ atvirojoje kolonijoje atlieka laisvės atėmimo bausmę), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.30 val., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, šalia lauko pavėsinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, tarp jo ir V. P. kilusio konflikto metu, panaudodamas psichinę prievartą ir atlikęs grasinimo nužudyti realumą sustiprinančius veiksmus, t. y. laikydamas rankose peilį ir juo demonstratyviai mosikuodamas, sakydamas, kad "ateik ant peilio ir papjausiu", bei susistumdymo metu tyčia vieną kartą šiuo peiliu suduodamas V. P. į dešinės rankos plaštaką ir tuo jam padarydamas paviršutinę pjautinę žaizdą dešinės plaštakos išorinėje dalyje nežymiai sužalojo V. P. bei grasino jį nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad viskas yra teisingai surašyta kaltinamajame akte. Pasak kaltinamojo, jis gėrė alų vienoje landynėje, paskui sėdėjo su nukentėjusiuoju pavėsinėje. Įvyko žodinis konfliktas, to konflikto metu grasino nukentėjusiajam su peiliu sakydamas, kad papjaus jį. Pasak kaltinamojo, jis neprisimena, ar sužalojo ir kaip sužalojo nukentėjusįjį, tačiau neneigia, kad galėjo taip būti kaip kaltinime nurodyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.30 val., jam su savo žmona R. P. ir kaimynu A. M. sėdint prie namų esančioje lauko pavėsinėje, atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, pavarde Š., kuris paprašė pridegti cigaretę. R. jam cigaretę pridegė ir šis nuėjo. Po kurio laiko Š. vėl atėjo prie pavėsinės. Tada jis Š. pasakė, kad čia yra privati teritorija ir jį iš kiemo išvarė. Šis kažką burbuliuodamas išėjo. Netrukus Š. vėl atėjo prie pavėsinės ir metė jam iš kiaušinio, kuriuo pataikė į veido sritį. Išėjęs iš pavėsinės, jis pamatė, kad Š. rankose laiko peilį. Šis pradėjo mosuoti tuo peiliu bei grasinti, kad jį papjaus ar kitaip sutrikdys sveikatą. Tarp jo ir Š. įvyko apsistumdymas, kurio metu jis pamatė, kad kraujuoja jo dešinė ranka. Supratęs, kad Š. jį sužalojo, pasiėmė pagalį ir vieną kartą trenkė juo Š. į galvą. Pasak nukentėjusiojo, Š. galėjo savo grasinimus įgyvendinti, nes jis yra narkomanas ir neprognozuojamas žmogus (1 t. b. l. 27-29).

Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ir kiti įvykį matę liudytojai R. P. ir A. M. (1 t. b. l. 42-44; 49-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. rugsėjo 19 d. išvadoje Nr. G 1586/2019(03) nurodyta, kad V. P. konstatuota paviršinė pjautinė žaizda dešinės plaštakos išorinėje dalyje. V. P. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ir padarytas duriančiomis, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu bei medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku (1 t. b. l. 67).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. Š. tyčia vieną kartą peiliu suduodamas V. P. į dešinės rankos plaštaką taip nežymiai sužalojo V. P. Kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Taip pat aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad M. Š. tarp jo ir V. P. kilusio konflikto metu, panaudodamas psichinę prievartą ir atlikęs grasinimo nužudyti realumą sustiprinančius veiksmus, t. y. laikydamas rankose peilį ir juo demonstratyviai mosikuodamas, sakydamas, kad "ateik ant peilio ir papjausiu", suvokė, jog grasina kitam žmogui atimti gyvybę. Jo pasirinktas išraiškos būdas sustiprino nukentėjusiojo įsitikinimą, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos kaltinamasis siekė. Dėl to kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą. Šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę už praeityje padarytą kitą nusikalstamą veiką. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti asmeniui skyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 1 metai už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir du metai už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 1 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą padarytą 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo M. Š. veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad asmuo ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdaus gailesčio teismas neįžvelgė. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl to kaltinamajam skiriama šiek tiek didesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė. Už nusikalstamą veiką numatytą 140 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam skirtina 10 mėnesių, o už nusikalstamą veiką numatytą 145 straipsnio 1 dalyje 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo būdą ir aplinkybes, abi veikos padarytos vieno tęstinio konflikto metu, taip pat atsižvelgdamas į nesunkų padarytų veikų rūšį paskirtas bausmes bendrina dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir skiria kaltinamajam galutinę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. nuo 22 val. 05 min. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 14 val. 43 min. (1 t., b. l. 159–162). Šis laikino asmens sulaikymo protokolas suponuoja išvadą, kad asmuo buvo sulaikytas vieną dieną, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu kaltinamasis atlieka bausmę pagal Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį ir nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, yra padaręs po nuosprendžio, pagal kurį atlieka bausmę, priėmimo. Dėl to šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų bausmė bendrintina su neatlikta bausmės dalimi, kuri buvo paskirta pagal Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį (BK 64 straipsnio 2 dalis). Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rašto matyti, kad nuosprendžio priėmimo dienai M. Š. yra neatlikęs 6 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl subendrinus bausmes konstatuotina, kad M. Š. skirtina 1 metų 6 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t. b. l. 71-78), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 50,52 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, nes ši kardomoji priemonė kaltinamajam atliekant bausmę yra nereikalinga (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti kaltinamajam M. Š. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiną vienos dienos sulaikymą, kuris prilyginamas vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 6 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. Š. 50,52 Eur civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.