Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant skundą pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui A. J., atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Rimanto Tumėno skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-07-14 surašytas už tai, kad jis 2015-07-28, 17.20 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai šaudė iš ginklo – D kategorijos nešaunamojo ginklo, gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose (b. l. 91-92).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio 2016-01-23 nutarimu pratęstas administracinės nuobaudos A. J. skyrimo terminas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos 2015-07-28 (b. l. 15).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 nutarimu A. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 176 straipsnio 1 dalyje, paskirta 28,00 Eur bauda (b. l. 93-94).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato Rimanto Tumėno skundas, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas neatsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, kreipėsi į antstolį G. J., kuris 2016-05-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo A. J. lėšas ir išieškojo iš jo 51,00 Eur (28,00 Eur bauda ir 23,00 Eur būtinų vykdymo išlaidų), nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-02-01 nutarimas nebuvo įsiteisėjęs. Be to, skundžiamas nutarimas surašytas 2016-07-14, 22.26 val., policijos komisariate, į kurį A. J. buvo iškviestas vėlai vakare ir jis neturėjo galimybės pasikviesti gynėją bei pateikti paaiškinimų. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neišsiaiškino, ar A. J. suprato, kad jis pažeidė ginklo panaudojimo taisykles, tai norėjo padaryti, ar jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia. Bylos tyrimo metu nenustatyta ir neapžiūrėta vieta, kurioje tariamai šaudė A. J., todėl nėra pagrindo teigti, kad A. J. šaudė gyvenamojoje vietoje. Taipogi nenustatyta, ar A. J. veiksmai sukėlė grėsmę piliečių sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Policijos pareigūnai nesurinko pakankamo pagrindo neginčijamų duomenų, leidžiančių A. J. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 176 straipsnio 1 dalį. Nurodo ir tai, jog A. J. nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir nebuvo išaiškinta tokia teisė. Nei protokole, nei nutarime, nei administracinio teisės pažeidimo byloje nėra A. J. paaiškinimo. A. J. apklausa, liudytojų parodymai užfiksuoti ne administracinio teisės pažeidimo byloje, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje atliekamo pareigūnų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-66214-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo prokotolą ir kitą bylos medžiagą (ATPK 282 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nuo įvykio dienos, t. y. 2015-07-28, iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, t. y. 2016-07-14, praėjo beveik vieneri metai, administracinė teisena pradėta tik 2016 m. sausio mėn. Tokiu būdu pažeisti ne tik administracinės nuobaudos skyrimo terminai, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminai (b. l. 2-5).

Teismo posėdžio metu A. J. skundą palaikė, nepripažino padaręs pažeidimą ir nurodė, jog sporto metu susipažino su asmenimis, su kuriais po sporto visi grįžo į jo namus atsigerti. Vienas iš buvusių asmenų vardu T. jo namuose pamatė pneumatinį šautuvą ir paprašė leisti iššauti. Šis ginklas priklauso jam. T. pats užsitaisė šautuvą ir būdamas namo kieme iššovė, tuomet atėjo poilsiautojas, kuris parašė pareiškimą. Poilsiautojas T. nematė. Kiemo dalis kurioje šaudė T., priklauso jo tėvams, tai keturių butų kiemas. Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. J. parodymus (b. l. 43-44), A. J. duotų parodymų nepatvirtino ir nurodė, jog jis prisiėmė kito asmens kaltę dėl to, kad T., turėjo išvykti į užsienį ir jis jam sakė, kad toks įrašas gali išvykimui sutrukdyti.

A. J. atstovas advokatas Rimantas Tumėnas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas ir vieta. Liudytojas G. Č. nurodė, kad girdėjo šūvius nuo 11.00 val. ir jie tęsėsi dvi valandas, ir tik aptikęs nušautą varnėną apie tai pranešė policijai. Įvykio vieta neužfiksuota, nėra nei schemų, nei fotografijų. Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad būtent A. J. šaudė. Liudytojas G. Č. nurodė, kad buvo šaudoma ir matė asmenį su šautuvu, ir tik vėliau, kai rado nušautą varnėną padarė išvadą, kad buvo šaudama. Nebuvo nustatyta nuo ko mirė varnėnas. A. J. nurodė, kad prisiėmė kito asmens kaltę ir ta jo pozicija byloje nėra paneigta. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra liudytojų, kurie betarpiškai būtų matę, kad A. J. šaudė, negalima daryti išvados, kad pažeidimą padarė A. J.. Prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26-28) ir nurodė, jog įvykio dieną, praeitų metų vasarą jis atostogavo (duomenys neskelbtini). Gyveno namelyje ant ratų, t. y. šalia įvykio vietos. Įvykio dieną, nuo 11.00 val. ryto girdėjo šūvius, kurie truko apie dvi valandas, nors tuo metu nesuprato, kad tai buvo šūviai. Tačiau, t. y. maždaug po pietų, prie namų rado paukštį ir tuomet suprato, kad iš tiesų kažkas šaudė, todėl iškvietė policiją ir ėjo ieškoti kas šaudo. Nei šaudančio žmogaus, nei paties šovimo fakto nematė. Jis suprato iš kurios pusės buvo šaudoma, todėl ėjo ta kryptimi. Šaudyta buvo gyvenvietėje. Namelyje pamatė A. J. ir šautuvą, kuris buvo atremtas prie lango. Namelyje A. J. buvo vienas. Jis A. J. pasakė, kad niekur jis neitų, nes iškvietė policiją. Atvažiavo policija, jis parašė pareiškimą. Po viso to, A. J. atėjo ir paprašė atsiimti pareiškimą motyvuodamas tuo, kad eina tarnauti savanoriu į kariuomenę, po ko jis pareiškimą atsiėmė.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 33-34) ir nurodė, jog praėjusių metų vasarą buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kažkas šaudo iš orinio šautuvo. Paskambinęs asmuo neįvardijo, kad šaudė A. J.. Policijos pareigūnai D. ir D. buvo nuvykę į įvykio vietą, kurioje nieko nebuvo nustatyta, joks ginklas nebuvo paimtas. Įvykio dieną jis nedirbo. Vėliau jis R. M. dėl šio įvykio pavedė atlikti patikrinimą.

Liudytojas K. Č. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 21-23) nurodytas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 29-31) bei nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių būrio 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyresniuoju patruliu, įvykio dieną, iš budėtojo gavo pranešimą, kad galimai šaudoma. Nuvykęs į įvykio vietą nustatė, kad apie įvykį pranešė vyriškis, kuris nurodė paukštį ir galimai šaudžiusį asmenį – A. J.. Pastarasis, t. y. A. J. buvo netoli įvykio vietos. Įvykio vieta – kiemai, šalia miškas. Jis paukščio neapžiūrėjo, šautuvo nematė, nesiaiškino iš kur buvo šaudoma, pasiaiškinimo iš A. J. neėmė. Nepamena ar A. J. pripažino šaudęs, tik pamena, jog jis sakė, kad gailisi. Policiją kvietęs asmuo parašė pareiškimą, tačiau vėliau, nenorėdamas A. J. pakenkti, pareiškimą atsiėmė. Tuomet jis susisiekė su budėtoju ir pranešė, kad pareiškimas dėl įvykio atsiimtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą šaudymą iš ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnį asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems tikslams. Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. neigė šaudęs 2015-07-28, (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad jis tik prisiėmė kito asmens kaltę. Nurodė, jog jo pneumatiniu šautuvu namo kieme šaudė draugas vardu T..

Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2015-07-28 atostogaudamas pas privatų asmenį, (duomenys neskelbtini), nuo 11.00 val. girdėjo šūvius ir tik tuomet, kai prie namų rado paukštį iškvietė policiją ir ėjo ieškoti kas šaudė. Ėjo ta kryptimi iš kurios pusės šaudė. Nurodė ir tai, kad atėjęs prie namelio, matė A. J. ir šautuvą, kuris buvo atremtas prie lango, jokių kitų asmenų vietovėje nebuvo. Tai, jog po šūvio atėjo G. Č. nurodė ir pats A. J.. Liudytojas policijos pareigūnas K. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuvykęs į įvykio vietą nustatė, kad apie įvykį pranešė vyriškis, kuris parodė nušautą paukštį ir galimai šaudžiusį asmenį – A. J., kuris taipogi buvo įvykio vietoje. Patvirtino ir tai, jog A. J. nurodė, kad gailisi. Tiek pats A. J., tiek liudytojai G. Č. ir policijos pareigūnas K. Č. nurodė, jog G. Č. dėl įvykio parašė pareiškimą. Tačiau, kaip ir teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai G. Č. ir policijos pareigūnas K. Č., G. Č. pakalbėjęs su A. J. ir jo pasigailėjęs bei nenorėdamas asmeniui, einančiam tarnauti į kariuomenę, pakenkti, pareiškimą atsiėmė.

Vertinant tiek paties A. J., tiek liudytojų G. Č. ir policijos pareigūno K. Č. parodymus, akivaizdu, jog, 2015-07-28, (duomenys neskelbtini), buvo šaudoma, šią aplinkybę patvirtino ir pats A. J.. Taipogi nustatytas ir šautuvas iš kurio buvo šaudoma. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2016-01-19 specialisto išvadoje Nr. 30-(U-93)-IS1-40 konstatuota, jog tirti pateiktas šautuvas (pav. Nr. 1) paimtas 2016-01-16 yra fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas „Hammerli Ar Firefox 500“, numeris 14A01345, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Šautuvas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, jis šaudymui tinkamas (41-42). Šios aplinkybės neginčijo ir pats A. J.. Tai, jog buvo šaudoma gyvenvietėje, nurodė A. J. – tai keturių butų kiemas, kurio dalis, kurioje buvo šaudoma, priklauso jo tėvams. Pats A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog po šūvio atėjo G. Č.. Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, jog po šūvio, po kurio rado nušautą paukštį, atėjęs prie namelio jokių kitų asmenų nematė. Todėl A. J. nurodyta aplinkybė, jog šaudė T., vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog A. J. supratęs, kad blogai pasielgė, prašė G. Č. atsiimti pareiškimą, po ko pareiškimas ir buvo atsiimtas.

Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja objektyvią išvadą, jog A. J. 2015-07-28, 17.20 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai šaudė iš ginklo – D kategorijos nešaunamojo ginklo, gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose. Šiais savo veiksmais A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 176 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas surašytas 2016-07-14, 22.26 val., policijos komisariate, į kurį A. J. buvo iškviestas vėlai vakare ir jis neturėjo galimybės pasikviesti gynėją bei pateikti paaiškinimų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2016-02-01 A. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 176 straipsnio 1 dalį ir 2016-02-01 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 176 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta administracinė nuobauda. 2016-02-09 A. J. atstovas advokatas Rimantas Tumėnas pateikė prašymą susipažinti su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kurio prašymu padarytos dokumentų kopijos pasirašytinai įteiktos A. J. atstovui advokatui Rimantui Tumėnui 2016-02-11 (b. l. 42-43). 2016-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 176 straipsnio 1 dalyje, A. J. 2016-07-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuo už pažeidimą, numatytą ATPK 176 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta administracinė nuobauda. 2016-07-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas dalyvaujant A. J., kuris minėtuose dokumentuose pasirašė. A. J. su protokolo ir nutarimo turiniu, bei pareigomis ir teisėmis supažindintas pasirašytinai. A. J. 2016-07-28 pateikė teismui rašytinį sutikimą, kuriuo įgaliojo gynėją advokatą Rimantą Tumėną paduoti skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 priimto nutarimo (b. l. 5). Teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo tiek pats A. J., tiek jo atstovas advokatas Rimantas Tumėnas. Taigi administracinėn traukiamo asmens teisė į gynybą buvo užtikrinta teisminio nagrinėjimo metu. Atstovas advokatas dalyvaudamas teismo posėdyje, turėjo teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes, dalyvauti baigiamosiose kalbose.

Skunde nurodoma ir tai, kad buvo pažeisti ne tik administracinės nuobaudos skyrimo terminai, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminai.

ATPK 282 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pratęsti šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse paminėtus bylų nagrinėjimo terminus ne ilgiau už ATPK 35 str. numatytą terminą tai atvejais, kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Tik ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų terminų nepaisymas gali įtakoti administracinės bylos nutraukimą. Atkreiptina, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-17 nutartyje, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-11 nutartyje konstatavo, jog nuobaudos skyrimo terminai buvo pagrįstai pratęsti, ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. atstovo advokato Rimanto Tumėno apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-17 nutartį, todėl teismas šių motyvų nutartyje neatkartoja.

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje.

ATPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių eurų iki vieno šimto penkiolikos eurų su ginklo konfiskavimu ar be ginklo konfiskavimo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. J. paskirta administracinė nuobauda – 28,00 Eur dydžio bauda, kuri atkreiptina, yra minimali ATPK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. A. J. ginklo konfiskavimas netaikytas. Šaunamojo ginklo konfiskavimas pagal ATPK 176 straipsnį yra papildoma administracinė nuobauda. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Byloje nėra duomenų, kad A. J. anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, A. J. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. J. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

A. J. atstovo advokato Rimanto Tumėno skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2016-07-14 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.