Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK) 2016 m. liepos 14 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 28 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini), šaudė iš ginklo (D kategorijos nešaunamojo ginklo) gyvenamosiose vietose bei šaudymui neskirtose vietose. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirta 28 Eur bauda.

Nesutinka su teismu, jog buvo užtikrinta jo teisė į tinkamą gynybą, ir nurodo, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas pažeidžiant jo prigimtinę teisę į gynybą, o tai, kad jis ir jo advokatas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas skundas dėl priimto nutarimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ši teisė nebuvo pažeista priimant nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą atitinka ANK 482 straipsnio 1 dalis. Kadangi ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tvirtina, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl byla nutrauktina.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pažeidėjo kaltė, padarius ATPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, nekaltumo prezumpcijos principas nebuvo pažeistas. Nuobauda individualizuota tinkamai.

ATPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto penkiolikos eurų su ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo nurodytą aplinkybę, kad šaudė draugas vardu Tadas, kaip nepagrįstą, visiškai nesiaiškinęs šio fakto tikrumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog teismas netyrė jo nurodytos versijos tikrumo ir šį argumentą atmetė nepagrįstai.

Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas šią versiją vertino, nurodė įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad pažeidėjo iškelta versija yra neįtikinama ir prieštaraujanti byloje esantiems duomenims. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2015-07-28 atostogaudamas pas privatų asmenį Preilos g. 61, Neringoje, nuo 11.00 val. girdėjo šūvius ir tik tuomet, kai prie namų rado paukštį, iškvietė policiją ir ėjo ieškoti, kas šaudė. Ėjo ta kryptimi, iš kurios pusės šaudė. Nurodė ir tai, kad atėjęs prie namelio, matė A. J. ir šautuvą, kuris buvo atremtas prie lango, jokių kitų asmenų vietovėje nebuvo. Tai, jog po šūvio atėjo G. Č., nurodė ir pats A. J.. Liudytojas policijos pareigūnas K. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuvykęs į įvykio vietą nustatė, kad apie įvykį pranešė vyriškis, kuris parodė nušautą paukštį ir galimai šaudžiusį asmenį – A. J., kuris taipogi buvo įvykio vietoje. Patvirtino ir tai, jog A. J. nurodė, kad gailisi. Tiek pats A. J., tiek liudytojai G. Č. ir policijos pareigūnas K. Č. nurodė, jog G. Č. dėl įvykio parašė pareiškimą, tačiau jį atsiėmė dėl to, kad to paprašė A. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats A. J. ir pareigūnas K. Č.. Ginčo dėl ginklo priklausymo nuosavybės teise pažeidėjui A. J. nėra.

Apelianto argumentas, kad jis pripažino šaudęs tik norėdamas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės, nes jis turėjo išvykti į užsienį, nepatvirtintas jokiais duomenimis. Be to, įvertinus paties A. J. pažeidimo padarymo metu atliktus veiksmus (pokalbis su asmeniu, pranešusiu apie pažeidimo padarymą, dėl pareiškimo atsiėmimo) ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iškelta versija tikėti nėra pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo faktas užfiksuotas 2015-07-28. Tą pačią dieną, atvykus policijos pareigūnui, A. J. prašė G. Č., t. y. asmens, pranešusio apie įvykį, atsiimti pareiškimą tam, kad jam šis įvykis nepakenktų siekiant tarnauti kariuomenėje. Anot liudytojo G. Č., A. J. dėl pažeidimo gailėjosi. Būtų galima manyti, kad iš karto po pažeidimo padarymo A. J. prisiėmė atsakomybę neva norėdamas padėti draugui, tačiau 2015-12-23 duodamas paaiškinimus atliekant ikiteisminį tyrimą nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad jis šaudė ir kad jis prašė G. Č. nerašyti pareiškimo dėl jo padaryto pažeidimo. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodymus dėl to paties administracinio teisės pažeidimo padarymo davė po 5 mėnesių, todėl tikėti, kad jis ir tuomet siekė padėti draugui išvengti atsakomybės dėl išvažiavimo į užsienį, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad A. J. ir teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardyti draugo, kuris neva padarė pažeidimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. J. iškelta versija yra išgalvota siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nesutiktina su apeliantu, kad byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir kad teismas nepagrįstai visų abejonių nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo faktą įrodo liudytojų G. Č., pareigūno K. Č. ir paties pažeidėjo duoti paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Duoti parodymai tarpusavyje visiškai sutampa, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog nėra tinkamai užfiksuota pažeidimo padarymo vieta ir nėra ištirta, ar varnėnas tikrai buvo nušautas, įvertinus anksčiau nurodytas visas aplinkybes, nekelia abejonių dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir subjekto, padariusio šį pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nepadarė jokių įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė būtent A. J.. Apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.

Dėl gynybos užtikrinimo priimant nutarimą nurodytina, kad ATPK nenumato pareigos pareigūnui, priimančiam nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, būtinybės užtikrinti tinkamą gynybą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą dalyvavo pats pažeidėjas ir jis nepateikė prašymo užtikrinti jo gynybą priimant nutarimą (b. l. 91–95). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, dėl jo panaikinimo pateikė skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas, dalyvaujant pažeidėjui ir jo atstovui advokatui R. Tumėnui, peržiūrėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, pakartotinai teisme apklausė liudytojus dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, pažeidėjui suteikė galimybę išsakyti savo poziciją, užduoti klausimus liudytojams, todėl teigti, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, nėra jokio pagrindo. Vien faktas, kad priimant nutarimą, kuris, pabrėžtina, buvo išsamiai patikrintas teismo, nedalyvavo pažeidėjo atstovas, nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidėjas neturėjo teisės realizuoti jam įstatymo suteiktos teisės į tinkamą gynybą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.