Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus, nuteistojo B. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d. (dėl ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) ir nuteistas 100 MGL (12500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 95 str. 1 d. b) punktu (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla pagal BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus A. Š. ūkininko ūkio apskaitos tvarkymo, perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d.), pagal BK 220 str. 1 d., pagal BK 182 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 182 str. 2 d.) A. Š. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

B. G. pripažintas kaltu pagal 222 str. l d. ir nuteistas 100 MGL (12500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 95 str. 1 d. b) p. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla pagal BK 220 str. 1 d., pagal BK 182 str. 1 d. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. ir nuteistas R. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. X-574 14 str. 2 d., 21 str. būdamas atsakingas už ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, 2003-11-25 registruoto (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei jų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, nuo 2005-08-26 iki 2005-11-07 apgaulingai tvarkė ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d., kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 str. 1 d., 3 d., kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 str. 1, 2, 4 dalyse nurodytus rekvizitus, į apskaitą įrašė neįvykusias 150,348 tonų grūdų pirkimo ūkines operacijas iš ūkininko R. P., nurodydamas R. P. pateikti melagingus duomenis apie tariamai ūkininko R. P. parduotus grūdus pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2005-08-26 (duomenys neskelbtini), 2005-08-30 (duomenys neskelbtini), 2005-08-31 (duomenys neskelbtini), 2005-09-02 (duomenys neskelbtini), 2005-10-07 (duomenys neskelbtini), 2005-11-07 (duomenys neskelbtini), ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2005 metus.

A. Š. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už ūkininko A. Š. ūkio, 1992-07-16 registruoto (duomenys neskelbtini), Joniškio r., kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2002-01-01 iki 2005-12-20 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, aplaidžiai tvarkė ūkininko A. Š. ūkio apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitoje neužfiksavo:

2003 metais 1095,79 tonų kviečių ir miežių įsigijimo, kurie parduoti:

- ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagal grūdų pirkimo (priėmimo) kvitus 2003-01-23 (duomenys neskelbtini), 2003-01-24 (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas-faktūras 2003-01-30 (duomenys neskelbtini), 2003-02-04 (duomenys neskelbtini),

- AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal grūdų pirkimo (priėmimo) kvitus 2003-02-(duomenys neskelbtini), 2003-02-14 (duomenys neskelbtini), 2003-02-26 (duomenys neskelbtini), 2003-05-20 (duomenys neskelbtini),

- B. G. individualiai įmonei pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2003-03-31 (duomenys neskelbtini), 2003-05-09 (duomenys neskelbtini), 2003-07-09 (duomenys neskelbtini), 2003-09-05 (duomenys neskelbtini), 2003-09-06 (duomenys neskelbtini), 2003-09-08 (duomenys neskelbtini), 2003-09-09 (duomenys neskelbtini), 2003-09-12 (duomenys neskelbtini), 2003-09-15 (duomenys neskelbtini), 2003-09-18 (duomenys neskelbtini), 2003-09-19 (duomenys neskelbtini), 2003-09-19 (duomenys neskelbtini), 2003-09-22 (duomenys neskelbtini), 2003-09-24 (duomenys neskelbtini), 2003-10-01 (duomenys neskelbtini), 2003-10-(duomenys neskelbtini), 2003-10-20 (duomenys neskelbtini), 2003-10-24 (duomenys neskelbtini), 2003-12-10 (duomenys neskelbtini), 2003-12-16 (duomenys neskelbtini), 2003-12-18 (duomenys neskelbtini),

- tekinimo staklių FT 11, suvirinimo aparato „Kemppi“ Mars 500A, lenkimo staklių (be pavadinimo) įsigijimo, kurie parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2004-07-07 (duomenys neskelbtini), 173,19 tonų metalo laužo įsigijimo, kuris parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2004-07-09 (duomenys neskelbtini), 2004-07-09 (duomenys neskelbtini);

2004 metais 600,80 tonų kviečių ir miežių įsigijimo, kurie parduoti B. G. individualiai įmonei pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2004-01-05 (duomenys neskelbtini), 2004-01-14 (duomenys neskelbtini), 2004-05-19 (duomenys neskelbtini), 2004-06-07 (duomenys neskelbtini), 2004-07-01 (duomenys neskelbtini), 2004-07-07 (duomenys neskelbtini), 2004-07-12 (duomenys neskelbtini), 2004-07-12 (duomenys neskelbtini), 2004-07-29 (duomenys neskelbtini), 2004-09-06 (duomenys neskelbtini), 2004-09-10 (duomenys neskelbtini), 2004-09-08 (duomenys neskelbtini), 2004-09-07 (duomenys neskelbtini), 2004-09-15 (duomenys neskelbtini), 2004-09-21 (duomenys neskelbtini), 2004-09-24 (duomenys neskelbtini), 2004-11-09 (duomenys neskelbtini), 2004-11-17 (duomenys neskelbtini);

2005 metais 645,635 tonų kviečių ir miežių įsigijimo, kurie parduoti:

B. G. individualiai įmonei pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2005-03-02 (duomenys neskelbtini), 2005-04-07 (duomenys neskelbtini), 2005-04-08 (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 (duomenys neskelbtini), 2005-05-01 (duomenys neskelbtini), 2005-05-03 (duomenys neskelbtini), 2005-05-10 (duomenys neskelbtini), 2005-05-13 (duomenys neskelbtini), 2005-05-24 (duomenys neskelbtini);

ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2005-12-19 (duomenys neskelbtini), 2005-12-20 (duomenys neskelbtini);

ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. Š. ūkio 2003, 2004, 2005 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. Š. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d., 21 str. būdamas atsakingas už ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, 2003-11-25 registruoto (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei jų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, siekdamas išvengti 5834,00 Lt mokesčių, 2005-12-31 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, įrašė į 2005 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kad bendrovė 2005 metais patyrė 38892,06 Lt sąnaudų, nors faktiškai tokių sąnaudų nepatyrė ir 2006-09-29 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metų pelną Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriui, esančiam Livonijos g. 10, Joniškyje.

Be to, A. Š. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad nuo 2005-08-26 iki 2005-11-07 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, į ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė neįvykusias 150,348 tonų grūdų pirkimo ūkines operacijas iš ūkininko R. P. pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2005-08-26 (duomenys neskelbtini), 2005-08-30 (duomenys neskelbtini), 2005-08-31 (duomenys neskelbtini), 2005-09-02 (duomenys neskelbtini), 2005-10-07 (duomenys neskelbtini), 2005-11-07 (duomenys neskelbtini), įrašydamas neteisingus duomenis, o būtent:

2005-10-21 į patikslintą 2005 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją 3019,05 Lt didesnį pirkimo PVM, 2005-10-21 į 2005 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją 912,60 Lt didesnį pirkimo PVM, 2005-11-16 į 2005 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją 1939,05 Lt didesnį pirkimo PVM, 2005-12-21 į 2005 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją 1129,85 Lt didesnį pirkimo PVM, ir jas 2005-10-25, 2005-11-22, 2005-12-21 pateikdamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriui, esančiam Livonijos g. 10, Joniškyje, 7000,55 Lt suma sumažino mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir taip apgaule ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės – 2005 m. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 7000,55 Lt sumai;

2005-12-31 į 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitą 38892,06 Lt didesnes sąnaudas ir ją 2006-09-29 pateikdamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriui, esančiam Livonijos 10, Joniškyje, bei taip apgaule ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės – 2005 m. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokesčio 5834,00 Lt sumai – tokiu būdu 2005 metais apgaule ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės, tai yra ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių 12834,55 Lt sumai.

B. G. nuteistas už tai, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už B. G. individualios įmonės, 1996-08-29 registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Joniškyje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2005-07-08 iki 2005-08-30 name, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, apgaulingai tvarkė B. G. individualios įmonės apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 13 str. 1, 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 str. 1, 2, 4 dalyse nurodytus rekvizitus, tai yra į apskaitą įrašė neįvykusias 299,58 tonų miežių pirkimo ūkines operacijas iš ūkininko R. P. už 106051,30 Lt sumą, įformintas ūkininko R. P. ūkio vardu išrašytomis juridinės galios neturinčiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kuriose įrašyti duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės: 2005-07-08 (duomenys neskelbtini), 2005-07-12 (duomenys neskelbtini), 2005-07-14 (duomenys neskelbtini), 2005-07-20 (duomenys neskelbtini), 2005-07-21 (duomenys neskelbtini), 2005-07-22 (duomenys neskelbtini), 2005-07-25 (duomenys neskelbtini), 2005-08-12 (duomenys neskelbtini), 2005-08-26 (duomenys neskelbtini), 2005-08-26 (duomenys neskelbtini), 2005-08-29 (duomenys neskelbtini), 2005-08-30 (duomenys neskelbtini), dėl ko negalima iš dalies nustatyti B. G. individualios įmonės 2005 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

B. G. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d., 21 str. būdamas atsakingas už B. G. individualios įmonės, 1996-08-29 registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Joniškyje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei jų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, siekdamas išvengti 13481,10 Lt mokesčių, 2006-09-29 name, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, įrašė į 2005 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, kad B. G. individuali įmonė 2005 metais patyrė 89874,00 Lt sąnaudų, nors faktiškai įmonė tokių sąnaudų nepatyrė ir 2006-10-02 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie B. G. individualios įmonės 2005 metų pelną Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriui, esančiam Livonijos g. 10, Joniškyje.

Be to, B. G. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad nuo 2005-07-08 iki 2005-08-30 name, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškyje, B. G. individualios įmonės apskaitoje fiksuodamas neįvykusias grūdų įsigijimo ūkines operacijas iš ūkininko R. P. ūkio pagal ūkininko R. P. ūkio vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2005-07-08 (duomenys neskelbtini), 2005-07-12 (duomenys neskelbtini), 2005-07-14 (duomenys neskelbtini), 2005-07-20 (duomenys neskelbtini), 2005-07-21 (duomenys neskelbtini), 2005-07-22 (duomenys neskelbtini), 2005-07-25 (duomenys neskelbtini), 2005-08-12 (duomenys neskelbtini), 2005-08-26 (duomenys neskelbtini), 2005-08-26 (duomenys neskelbtini), 2005-08-29 (duomenys neskelbtini), 2005-08-30 (duomenys neskelbtini), įrašydamas neteisingus duomenis, o būtent:

2005-08-24 į 2005 m. liepos mėn. PVM deklaraciją 10260,00 Lt didesnį pirkimo PVM, 2005-09-22 į 2005 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją 5917,32 Lt didesnį pirkimo PVM ir jas 2005-08-24, 2005-09-22 pateikdamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriui, esančiam Livonijos g. 10, Joniškyje, 16177,32 Lt suma sumažino mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir taip apgaule išvengė B. G. individualios įmonės naudai turtinės prievolės – 2005 m. B. G. individualios įmonės mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 16177,32 Lt pridėtinės vertės mokesčio;

2006-09-29 į 2005 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją 89874,00 Lt didesnes sąnaudas ir ją 2006-10-02 pateikdamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriui, esančiam Livonijos g. 10, Joniškyje, taip apgaule išvengė B. G. individualios įmonės naudai turtinės prievolės – 2005 m. mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 13481,10 Lt pelno mokesčio – tokiu būdu 2005 metais apgaule B. G. individualios įmonės naudai išvengė turtinės prievolės, tai yra B. G. individualios įmonės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių 29658,42 Lt sumai.

Skunde apeliantas pažymi, kad nuosprendyje teigiama, jog R. P. parodymais netikėti nėra pagrindo, tačiau iš nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. P. jau iki skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimų padarymo buvo nuteistas kitais teismo nuosprendžiais už padarytus turtinius nusikaltimus ir nusikaltimus finansų sistemai, kas rodo, jog R. P. turėjo reikiamą patirtį ir žinias, ir kitus bendrininkus, vykdant įvairią ekonominę veiklą ir su šia veikla susijusius nusikaltimus. Be to, apeliantas teigia, kad nėra jokių duomenų, jog registruojant ūkininko ūkį, tvarkant buhalterinę apskaitą, parengiant buhalterinės apskaitos dokumentus R. P. būtų padėjęs jis arba jo nurodymu kiti asmenys. Apeliantas pažymi, kad R. P. nurodė, jog 2 ha žemės ūkio paskirties žemės jam nupirko A. Š. pažįstamas, kad R. P. ūkininko ūkio apskaitą tvarkė A. Š. nurodyta buhalterė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio produkcija parduota A. Š. tarpininkaujant, tačiau tokių aplinkybių teismas nei patvirtino, nei paneigė, nepateikė jokių motyvų, nors šios aplinkybės yra esminės, galinčios patvirtinti jo galimą žinojimą apie imituojamą R. P. ūkininko ūkio veiklą. Teigia, kad dėl šios aplinkybės R. P. parodymai, kad jis asmeniškai jokios nusikalstamos veiklos neinicijavo, o tik paprašytas pasirašinėjo apskaitos dokumentus, privalėjo būti vertinami kritiškai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas A. Koskus prašė tenkinti jų pateiktą apeliacinį skundą. Nuteistasis B. G. ir jo gynėjas advokatas R. Tamašauskas prašė tenkinti B. G. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti ir palinkti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato A. Koskaus, nuteistojo B. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų A. Š. ir B. G. kaltės apgaulingai tvarkius atitinkamą buhalterinę apskaitą pagal BK 222 str. 1 d.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Jau minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas, todėl nėra pagrindo svarstyti jam taikytos baudžiamosios atsakomybės klausimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio yra aišku, kad baudžiamoji byla tiek A. Š., tiek B. G. atžvilgiu dėl atitinkamų nusikalstamų veikų buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nusprendimo priėmimo senaties terminams. Savo skundu B. G., be kita ko, kelia savo kaltės klausimą ir dėl tų veikų (BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d, 182 str. 1 d.), dėl kurių, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 str. 1 d. b) p., 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo spręsti jo kaltės klausimo, nes pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas negalimas, bet vis tiek apkaltino jį nusikaltimų, numatytų BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d, 182 str. 1 d., padarymu. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad baudžiamoji byla, kurioje B. G. buvo inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., BK 220 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. (apeliaciniame skunde dėl neaiškių priežasčių minima kaltinimas pagal BK 223 str. 1 d., nors toks nebuvo inkriminuojamas), kartu su kaltinamuoju aktu apylinkės teismui buvo perduota 2009 m. birželio 9 d. (7 t., 105 b. l.) ir būtent dėl minėtų nusikaltimų byla Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (7 t., 116–123 b. l.). Iš kaltinamojo akto matyti, kad B. G. buvo kaltinamas 2005-07-08–2005-08-30 laikotarpiu įvykdęs BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, 2005-07-08–2006-10-02 įvykdęs sukčiavimą pagal BK 182 str. 1 d. ir 2006-09-29–2006-10-02 kaltintas pagal BK 220 str. 1 d. dėl neteisingų duomenų apie B. G. individualios įmonės 2005 m. pelną pateikimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Du iš trijų nusikaltimų (BK 182 str. 1 d., BK 220 str. 1 d.), kurių padarymu kaltintas B. G., yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). BK 95 str. 1 d. b) p. įstatymo redakcijoje, galiojusioje nusikaltimų padarymo metu, buvo numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris suėjo bylą jau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai svarstė klausimą, padarė ar nepadarė B. G. veikas, numatytas atitinkamai BK 182 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d. Priešingai nei teigiama B. G. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nekonstatavo pastarojo kaltės dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d., o šioje dalyje apelianto atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė, laikydamasis BPK 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Apeliantas B. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas B. G. atžvilgiu pagal BK 182 str. 1 d., BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo vykdomas ir, šio proceso metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu dėl jau minėtų nusikalstamų veikų nutrauktas, kartu konstatuojant ir apelianto kaltę pagal BK 222 str. 1 d.

Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. G. yra nuteistas už tai, kad 2005 metais apgaulingai tvarkė B. G. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, o A. Š. – už tai, kad 2005 metais apgaulingai tvarkė ŽŪK ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apeliantai aiškiai nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, priimtu jų atžvilgiu, ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, o A. Š. ir jo gynėjas prašo dar ir sušvelninti paskirtą bausmę, jei aukštesnės instancijos teismas visgi padarytų išvadą, kad A. Š. pagal BK 222 str. 1 d. nuteistas pagrįstai. Būtent šiais aspektais ir patikrintas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas – įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas, bausmių griežtumas ir kt.

Pirmiausia, atsakant į nuteistojo B. G. skundo argumentus, pažymėtina, kad BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų apeliantų, nuteistojo R. P., liudytojų, specialistų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, visete su kitais įrodymais atskleidė ir išanalizavo atliktų specialistų tyrimų išvadas ir priėmė atitinkamą sprendimą. Apeliantai jokių pastabų dėl įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje nepareiškė, ištirti kažką papildomai, apklausti R. P. minėto T. ir R. P. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę neprašė (10 t., 122 b. l.), todėl B. G. skundo kritika, kad apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl kai kurių, jo nuomone, įrodymų, kurie net nebuvo tiriami – nepagrįsta. Niekas iš proceso dalyvių neprašė minėtus asmenis nustatinėti ir apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje – tik B. G. gynėjas pateikė prašymą apklausti neva su R. P. prekiavusius grūdais E. K. bei V. Š., ir teisėjų kolegija šį prašymą tenkino. Apibendrinant pažymėtina, kad tik teismas sprendžia, laikyti ar ne byloje esančius duomenis įrodymais ir tik teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, vertintina įrodymus (BPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė tuos įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Vien tai, kad apylinkės teismas teisiamajame posėdyje neapklausė išskirtinai visų asmenų, neištyrė apeliantams tik apeliaciniame procese reikšmingais tapusių liudytojų parodymų ir priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas. Nepaisant to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant apeliantams ir jų gynėjams, buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklausti ne tik apeliantams aktualūs liudytojai, į teismo posėdį iškviestas ir nuteistasis R. P., kurio parodymai itin kritikuojami apeliaciniais skundais.

Tiek A. Š., tiek B. G. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už tai, kad A. Š. į ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė faktiškai neįvykusias ūkines 150,348 tonų grūdų pirkimo iš ūkininko R. P. operacijas, o B. G. už tai, kad į B. G. individualios įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė faktiškai neįvykusias ūkines 299,58 tonų grūdų pirkimo iš ūkininko R. P. operacijas, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti atitinkamai ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir B. G. individualios įmonės 2005 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Abu nuteistieji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad kaltinime nurodytus kiekius grūdų už nurodytas pinigų sumas realiai pirko iš ūkininko R. P. (10 t., 118–120), todėl ir įtraukė šias ūkines operacijas į buhalterinę apskaitą. Tačiau toje pačioje byloje nuteistas R. P., viso baudžiamojo proceso metu, apklausiamas teisiamajame posėdyje (10 t., 97-100 b. l.) ir apeliacinės instancijos teisme, atsakinėdamas į užduodamus klausimus, vienodai, nuosekliai ir kategoriškai nurodė, kad jis kaip ūkininkas jokios veiklos nevykdė – žemės nedirbo, jokių grūdų neaugino ir jų nepardavė. Pasak R. P., jo ūkininkavimas pasireiškė tik tuo, kad A. Š. nurodymu jis užpildydavo dokumentus – sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, ką A. Š. pasakydavo, tą ir įrašydavo PVM sąskaitose faktūrose, ir už tai iš A. Š. gaudavo ,,...šiokį tokį...“ atlygį (100 Lt; 200 Lt; 300 Lt). Nuteistasis R. P. aiškiai patvirtino, kad jis pagal A. Š. nurodytus duomenis (koks grūdų kiekis parduodamas, už kokią sumą) išrašė PVM sąskaitas faktūras dėl grūdų pardavimo ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ ir B. G. individualiai įmonei, tačiau realiai grūdų šioms įmonėms nepardavė, nes jokių grūdų neturėjo, tačiau pagal susitarimą su A. Š. pinigai už neva parduotus grūdus buvo pervedami į jo banko sąskaitą, iš kurios tuos pinigus nuimdavo ir atiduodavo A. Š..

Apeliacinių skundų argumentai, kuriais siūloma nesiremti R. P. parodymais, yra grįsti tik pačių apeliantų subjektyviais išmąstymais. Skunduose akcentuojama galima nuteistojo R. P. patirtis turtinių ir finansinių nusikalstamų veikų daryme, nes pastarasis jau yra nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu už tokio pobūdžio nusikaltimus, deklaruojamos prielaidos – padėjo ar nepadėjo R. P. kas nors įregistruoti ūkininko ūkį, tvarkyti buhalterinę apskaitą, parengti buhalterinę apskaitą, ar R. P. iš viso galėjo vykdyti prekybą žemės ūkio produkcija, jos neužaugindamas, bet įsigydamas ją iš kitų asmenų ir perparduodamas, ar objektyviai turėjo tokią galimybę. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nustatinėti kažkokias sąlygines, numanomas aplinkybes, nes, priešingai nei teigiama B. G. skunde, jos neturėtų jokios esminės reikšmės šiai baudžiamajai bylai ir joje priimtam sprendimui.

Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti R. P. parodymais, laikyti juos melagingais ar duotais kažkam padarius įtaką. Nuteistojo R. P. parodymus ir taip pat nusikaltimų, numatytų BK 222 str. 1 d., A. Š., B. G. veikose požymius patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – specialistų išvados Nr. 5-54/87 (1 t., 120-129 b. l.), Nr. 5-4/99 ir Nr. 5-4/4 (2 t., 36-43; 166-175 b. l.), Nr. 5-4/90 (1 t., 155-160 b. l.), Nr. 5-4/97 (2 t., 13-19 b. l.), jas atlikusių specialisčių (R. Č., O. P., S. S., I. S.) parodymai teisiamajame posėdyje, kiti įrodymai, kurie sudaro vieningą nuteistųjų kaltę pagrindžiančią medžiagą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Visi byloje ištirti įrodymai, tarp jų liudytojų, specialistų, nuteistojo R. P. parodymai, yra išdėstyti ir atskleistas jų turinys skundžiamame nuosprendyje, su kuriuo apeliantai susipažinę, todėl atkartoti juos šioje nutartyje nėra prasmės. Nuteistųjų ir jų gynėjų keliamų versijų nepatvirtino nei jų gynėjų iniciatyva pagal suformuluotus klausimus ir papildomai pateiktus dokumentus atliktas specialisto tyrimas Nr. 5-4/17 (9 t., 119–121; 158; 159–160; 163–164; 175–179 b. l.), nei ŽŪK ,,(duomenys neskelbtini),“ Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo akto 2009 m. gegužės 8 d. Nr. 35-40 (8 t., 94–136 b. l.) apeliacinis nagrinėjimas pagal ŽŪK ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą (8 t., 62–83; 85–92 b. l.), nei jau minėti nuteistųjų ir jų gynėjų prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai V. Š. ir E. K., kurie, apeliantų tikinimu, turėjo paneigti R. P. parodymus. Apklausiamas V. Š. nieko negalėjo nurodyti nei apie kažkokias R. P. ir A. Š. ūkines operacijas 2005 metais, nei tai, ar R. P. realiai turėjo, ar neturėjo grūdų, prekiavo jais ar neprekiavo. Šioje byloje liudytoju apklaustas E. K. taip pat nieko konkretaus apie A. Š. ir R. P. ūkines operacijas nenurodė, pats su R. P. jokių pirkimo-pardavimo operacijų nevykdė, nežino faktų, kad R. P. būtų turėjęs ar prekiautų grūdais. Liudytojų V. Š. ir E. K. parodymai kolegijai abejonių dėl R. P. nuoseklių parodymų nekelia.

Maža to, apeliantai kritikuoja R. P. parodymus ir dar vienu aspektu, o būtent tuo, kad R. P. kitoje baudžiamojoje byloje buvo sankcionuoto nusikalstamos veikos imitavimo elgesio modelio (toliau – ir NVIEM) dalyvis ir, nuteistojo A. Š. bei jo gynėjo teigimu, taip galėjo sužinoti aplinkybes, apie kurias davė parodymus šioje baudžiamojoje byloje, atitinkamai modeliuodamas savo elgesį, suvokiant save kaip NVIEM sudedamąją dalį. Tokie teiginiai visiškai nepagrįsti ir neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog siekiant atskleisti šiai bylai aktualias nusikalstamas veikas, juos padariusius (darančius) asmenis, būtų vykdytas NVIEM, o R. P. būtų jo dalyvis. Šias aplinkybes kategoriškai patvirtino R. P. ir liudytoju apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas G. G. (10 t., 96–97 b. l.), kuris nurodė, jog NVIEM, kurio dalyvis buvo R. P., 2006 metais buvo vykdytas jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tačiau po mėnesio vykdymas buvo nutrauktas, nes R. P. nesilaikė nustatytų ribų. Byloje yra duomenų, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, paliktu galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi, R. P. su E. K. buvo nuteisti kaip bendrininkai už veikas, padarytas 2006 m. vasario–gegužės mėn., kaip padėjėjai klastojant dokumentus, o E. K. dar ir kaip padėjėjas sukčiaujant, kai neteisėtai susigrąžinamas PVM – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neva už parduotus grūdus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perveda pinigus su PVM, juos nuo sąskaitos nuima R. P. ir perduoda E. K., o šis – nenustatytam asmeniui. Ankstesniu nuosprendžiu buvo konstatuota, kad R. P. veikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri realiai jokių grūdų pardavimo nevykdė, teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, nors po to pateikė apeliacinį skundą, ginčydamas kaltę, tačiau pastarasis buvo atmestas. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. ir B. G. inkriminuoti apgaulingi buhalterinės apskaitos tvarkymai susiję su realiai nevykusių grūdų pirkimo iš ūkininko R. P. sandorių įtraukimu į apskaitą atitinkamai 2005-08-26–2005-11-07 ir 2005-07-08–2005-08-30, o tai reiškia, kad R. P. atpasakotos aplinkybės, pagrindžiančius A. Š., B. G. dalyvavimą jiems skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotuose nusikaltimuose, negali būti pastarojo (R. P.) sužinotos dėl dalyvavimo 2006 metais (vėliau) atliekant operatyvines priemones, reikšmingas kitai baudžiamajai bylai, kurioje, kaip minėta, jau yra priimtas atitinkamas nuosprendis.

Kolegija atkreipia dėmesį į dar vienus su elementaria logika prasilenkiančius nuteistojo A. Š. gynėjo teiginius apeliacinės instancijos teisme, kad R. P. teisiamajame posėdyje davė parodymus, būdamas supykęs ant pareigūnų, kurie žadėjo padėti jam kitoje baudžiamojoje byloje, bet nepadėjo. Pagal tokius apelianto teiginius reiktų daryti išvadą, kad už tai, jog kažkokie pareigūnai nepadėjo R. P. ankstesnėje baudžiamojoje byloje, pastarasis šioje byloje pagal susitarimą su G. G. duoda palankius kaltinančiai pusei parodymus tiek prieš save, tiek prieš kitus nuteistuosius. Teisiamajame posėdyje R. P. visiškai pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus tiek dėl savo įvykdytų, tiek dėl A. Š. ir B. G. padarytų nusikalstamų veikų, ir apeliacinės instancijos teisme R. P. kategoriškai pareiškė, jog jis niekada nemelavo duodamas parodymus ir tikėdamasis kažkokios pagalbos iš pareigūnų.

Taigi aptartų aplinkybių visuma neleidžia abejoti nuteistojo R. P. nuosekliais ir vienodais parodymais, patvirtintais kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tačiau visiškai priešinga išvada daroma dėl nuteistųjų A. Š. ir B. G. keltų versijų, prieštaraujančių surinktų įrodymų visetui ir nelogiškų nustatytos įvykių raidos atžvilgiu. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. ir B. G. inkriminuoti kurį tai laikotarpį trunkantys veiksmai – visos eilės neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą, aiškiai tai suvokiant, nelaikytini atsitiktinėmis apskaitos tvarkymo klaidomis, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti atitinkamai ŽŪK ,,(duomenys neskelbtini)“ ir B. G. individualios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2005 metus, ir rodo jų (nuteistųjų) veikimą tyčia. Aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės atskleidžia nuteistųjų A. Š. ir B. G. veikose visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymius, todėl nėra pagrindo, apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nustačius, kad A. Š. ir B. G. neteisėta veikla pagal savo pobūdį ir kilusius padarinius užtraukia jiems baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo svarstyti jų administracinės atsakomybės klausimo už tą pačią veiką (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. 2 d.).

Nuteistasis A. Š. bei jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo A. Š. sušvelninti paskirtą, jų nuomone, per griežtą bausmę. Tokį prašymą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, apeliantai argumentuoja per ilgu nuo 2006 metų trunkančiu baudžiamuoju procesu, kai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Iš tikrųjų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Europos žmogaus teisių teismas ne sykį yra pasisakęs, kad viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems, tačiau tam visų pirma reikia nustatyti, kad dėl pernelyg ilgai trukusio baudžiamojo proceso buvo realiai pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (pvz. proceso eigoje buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos ir pan.).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos analizė rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. kovo 1 d. ir atliekamas trijų įtariamųjų atžvilgiu iš viso dėl devynių nusikalstamų veikų nuosavybei ir finansų sistemai, buvo atlikta visa eilė gan ilgai trunkančių specialistų tyrimų, įmonių ir ūkininkų ūkių veiklos priešpriešinių patikrinimų, apklausinėjami liudytojai, įtariamieji ir t. t. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir byla kartu su kaltinamuoju aktu septyniuose tomuose surinktais duomenimis teismui buvo perduota 2009 m. birželio 9 d.. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per beveik 3 metus ir 3 mėnesius. Atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių, iš kurių tik vienas viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, jiems inkriminuojamų sudėtingų nusikaltimų mechanizmų pobūdį, didelį įrodymų kiekį, sudėtingas faktines ir teisines situacijas – byla laikytina sudėtinga ir didelės apimties, nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas truko nepagrįstai ilgai. Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato A. Koskaus apeliaciniame skunde nėra įvardytos konkrečios nepateisinamai ilgai trukusio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme priežastys, kita vertus, aišku, kad didžiąja dalimi tam įtakos turėjo pačių kaltinamųjų A. Š., B. G. ir jų gynėjų dažnas neatvykimas į teisiamuosius posėdžius – 2009-07-29, 2009-10-21, 2010-01-05, 2010-02-08, 2010-03-19, 2010-12-27, 2011-02-04, 2011-06-01, 2011-09-07, 2011-10-19, 2012-03-12, 2012-04-24, 2012-05-22, 2012-09-11, dėl kaltinamųjų A. Š., B. G., jų gynėjų ir kitų asmenų ligos, kitų objektyvių aplinkybių (pvz., gynėjų pozicijos dėl teismo posėdžių grafiko nustatymo, kaltinamųjų ir jų gynėjų iniciatyva skirto, atlikto specialisto tyrimo, kaltinamojo A. Š. dokumentų nepateikimo, proceso dalyviams skiriamo laiko susipažinti su specialisto išvadomis ir pan.), o taip pat dėl kitų neaiškių aplinkybių (pvz., už neatvykimą į 2012-05-02 teisiamąjį posėdį A. Š. gynėjui advokatui A. Koskui teismo nutartimi buvo paskirta 2 MGL dydžio bauda, 10 t., 65; 79 b. l.). Akivaizdu, kad dėl paminėtų sklandaus teismo proceso pirmojoje instancijoje vyksmo kliūčių, procesas negalėjo būti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau). Proceso eigos analizė nerodo, kad buvo nepagrįstų delsimų atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jų, kaip minėta, neįvardijo ir apeliantai. Apibendrinant daroma išvada, kad nuteistųjų A. Š. ir B. G. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo dėl to švelninti jiems paskirtų bausmių.

Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. Š. ir B. G. už apysunkius tyčinius nusikaltimus finansų sistemai paskyrė švelniausias BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatytas ekonominio pobūdžio bausmes – vidurkio dydžio baudas (BK 47 str. 3 d. 3 p.; 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), todėl bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, yra tinkamai individualizuotos ir keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus, nuteistojo B. G. apeliacinius skundus atmesti.