- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- eII-1243-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01263-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kategorijos
- 16.11.12Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui, automobilio savininkui R. V. (toliau – pareiškėjas) ir jo atstovei advokatei E. T.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. V., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės E. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025-07-15 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17022-2025, ROIK: 25271204866,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. VAVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025-04-17 nutarimu Nr. 10-ANR_N-17022-2025, E. G. C. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ANK 424 straipsnio 5 dalyje, konstatavus, kad jis, 2025-04-25 19.55 val., (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta ir pažeidimas padarytas pakartotinai. Taip pat įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Tokiais savo veiksmais E. G. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 73.11 punktų reikalavimus. Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje jam paskirta 80 Eur bauda. Už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje jam paskirta 970 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 22 mėnesiams bei daikto konfiskavimas –– automobilio „Audi A6 ww. Audi S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), priklausančio R. V.. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. G. C. paskirta subendrinta 970 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 22 mėnesiams bei daikto konfiskavimas –– automobilio „Audi A6 ww. Audi S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), priklausančio R. V..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo R. V. atstovė advokatė E. T. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Audi A6/S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir grąžinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6/S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Skundą argumentuoja tuo, kad:
2.1. Pareiškėjas yra teisėtas nutarime nurodyto automobilio savininkas. Jis 2025 m. balandį davė žodinį leidimą laikinai ir neatlygintinai naudotis automobiliu savo dukrai. Leido automobiliu naudotis tik dukrai. Pareiškėjas, kaip tėvas, visiškai pasitikėdamas dukra ir neturėdamas jokio pagrindo manyti, kad dukra galėtų pažeisti įstatymus ar perduoti automobilį tretiesiems asmenims. Pareiškėjo dukra, piktnaudžiaudama tėvo pasitikėjimu bei veikdama be jo žinios, leidimo ir sutikimo, leido automobiliu pasinaudoti savo sugyventiniui E. G. C.. Pažymi, jog pareiškėjas niekada nebuvo davęs E. G. C. nei tiesioginio, nei numanomo sutikimo vairuoti ar kitaip naudotis jam priklausančiu automobiliu. Sužinojęs apie susidariusią situaciją, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti: teikė prašymus ir skundus institucijai, siekdamas atgauti neteisėtai paimtą turtą, bendradarbiavo su institucija ir teikė visą jam žinomą informaciją, kas įrodo jo, kaip savininko, sąžiningumą ir suinteresuotumą kuo greičiau išspręsti situaciją;
2.2. pareiškėjo atstovės nuomone, institucija padarė esminių materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimų, nes institucija ne tik neįrodė imperatyvių sąlygų, būtinų konfiskuojant trečiajam asmeniui priklausantį turtą, bet ir pats sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl savo motyvacijos ir teisėtumo. Kyla abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes minėta norma taikoma esant pakartotinumui ar kitoms specifinėms aplinkybėms. Pakartotinumas ANK 40 straipsnio ir 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto prasme yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet nutarime institucija aiškiai nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tad šis teiginys, pareiškėjo atstovės nuomone, iš esmės paneigia faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis veika buvo kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Jeigu nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, kyla abejonės ar institucija apskritai turėjo teisinį pagrindą taikyti normą, leidžiančią konfiskuoti turtą, o tai patvirtina tokio sprendimo paviršutiniškumą ir nepagrįstumą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu veika buvo kvalifikuota teisingai, institucija privalėjo įrodyti ANK 29 straipsnyje numatytas sąlygas trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimui. Šiuo atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, t. y. pareiškėjas laikinai leisdamas automobiliu neatlygintinai naudotis savo dukrai, jokiu būdu nežinojo ir negalėjo protingai numatyti ar įtarti, kad ji perduos automobilį savo sugyventiniui, o šis jį vairuos neturėdamas teisės to daryti; taip pat leidimas laikinai naudotis automobiliu dukrai nebuvo apsimestinis sandoris, nes tai buvo realus, faktinis, šeimos santykiais grįstas laikinas neatlygintinas leidimas šeimos nariui naudotis daiktu asmeniniais tikslais; taip pat pareiškėjas yra automobilio pirminis savininkas, o ne asmuo, kuriam pažeidėjas būtų perdavęs šį automobilį; pareiškėjas yra fizinis asmuo, o automobilis nėra susijęs su jokiu juridiniu asmeniui bei pareiškėjas, įgydamas automobilį jokiu būdu nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis kada nors ateityje, praėjus ilgam laikui, bus panaudotas E. G. C. daromam administraciniam nusižengimui;
2.3. atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti bent vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų egzistavimą tenka institucijai. Tačiau nutarime nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nesąžiningumą, bet ir apskritai nėra motyvuota, kuria konkrečiai ANK 29 straipsnio 4 dalies punkto sąlyga buvo remtasi priimant sprendimą. Be to jeigu ir būtų nustatyta kuri nors ANK 29 straipsnyje numatytų sąlygų, transporto priemonės konfiskavimas pareiškėjo atžvilgiu vis tiek būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė, pažeidžiantį teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso ir asmens teisės į nuosavybę. Turto konfiskavimo tikslas yra prevencinis – atimti galimybę pažeidėjui pakartotinai naudoti turtą neteisėtiems tikslams. Tačiau šiuo atveju nusižengimą padarė E. G. C., o ne pareiškėjas, todėl turto atėmimas iš sąžiningo savininko niekaip nepaveiks pažeidėjo elgesio ateityje, bet sukels neproporcingai didelę finansinę naštą ir patiriamo neteisingumo jausmą būtent pareiškėjui;
2.4. akcentuoja, jog nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė – jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas – nepagrįstai ir neproporcingai apribojo vieną iš pamatinių jo teisių – teisę į nuosavybę. Ši teisė saugoma ir ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nesutikdamas su skundu pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
3.1. Institucija pažymėjo, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri įstatymo nustatytais atvejais gali būti arba privalo būti paskirta kartu su administracine nuobauda. Už nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
3.2. Tikrinant policijos administruojamų registrų duomenis nustatyta, jog E. G. C. policijos pareigūnų jau ketvirtą kartą yra sulaikomas vairuodamas R. V. priklausančias transporto priemones: ROIK 23213996392 vairavo automobilį „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ROIK 23224666331 vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ROIK 24229311071 vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ROIK 25271204866 vairavo automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)
3.3. institucija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl transporto priemonės konfiskavimo, pažymėjo, kad teismui sprendžiant tokio pobūdžio klausimus yra svarbu ne tik formaliai nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso automobilis, bet ir įvertinti aplinkybes ar transporto priemonės savininkas turėjo arba galėjo turėti žinių apie tai, jog jo turtas bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad E. G. C. jau keturis kartus buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemones, priklausančias tam pačiam asmeniui – R. V.. Visi atvejai susiję su vairavimu neturint teisės vairuoti, kas yra pavojingas ir sąmoningas teisės pažeidimas. Ši aplinkybė rodo ne pavienį ar atsitiktinį epizodą, bet sistemingą neteisėtų veiksmų kartojimą naudojantis konkrečiu savininkui priklausančiu turtu. Nors pareiškėjas teigia, jog automobilį „Audi“ buvo perdavęs naudotis savo dukrai ir esą nežinojo apie tai, kad juo naudosis E. G. C., bet objektyvūs faktai paneigia tokį teiginį. O tai, jog E. G. C. jau ne kartą buvo sulaikytas vairuojantis pareiškėjo automobilius, akivaizdu, kad savininkas turėjo galimybę suvokti, kad jo turtas nuolat atsiduria pas konkretų pažeidėją, ir kad ši situacija nesikeičia. Esant tokiai situacijai, institucijos nuomone, pareiškėjo nurodomas nežinojimas negali būti laikomas pagrįstu ir nuoširdžiu
4. Teisme pareiškėjas R. V. paaiškino, kad jo dukra draugavo su G. C., šiuo metu jis yra jo žentas, šeima augina mažametį vaiką. Pirmą kartą sugalvojo pavažinėti jo automobiliu. Dukra paėmė raktelius ir pasivažinėjo. Antrą kartą, kai G. pasivažinėjo j automobiliu buvo, kai jie buvo susituokę. Tada jis (pareiškėjas) jiems pasakė, kad jeigu turi poreikį važinėti automobiliu, tegul išsilaiko teises. Dukra išsilaikė teises, vėliau sukaupė pinigų ir nusipirko „BMW“ automobilį, kurį registravo jo (pareiškėjo) vardu, nes draudimo kaina buvo didelė. Jis nenorėjo, kad automobilis būtų registruotas jo vardu, bet užregistravo. Jie pradėjo „BMW“ automobiliu važinėti. Įkliuvo vieną kartą, vėliau kažkokiam draugui davė automobilį. Jis (pareiškėjas) jiems pasakė, kad jau pakanka, kad jo nedomina tokie jų žaidimai ir pardavė automobilį „BMW“. Vėliau dukrai gimė vaikas, jie išsikraustė kitur gyventi. Jie gyveno 5 aukšte, lifto nebuvo, tad jo (pareiškėjo) žmona jam pasakė kartais jiems duoti automobilį, kad ten galėtų laikyti vaiko vežimą. Susitarė, kad jis kartais jiems duos automobilį. Pasakė dukrai, kad jeigu sužinos, jog G. paims automobilį, iš karto atsiims. Viskas gerai buvo apie metus. Po to paskambino dukra ir pasakė, kad įkliuvo. Tad jis jiems pasakė, kad kol jam neparodys, jog turi teisę, jokio automobilio daugiau negaus. O dabar gaunasi, kad jis (pareiškėjas) yra recidyvistas, kuris teikia nusikalstamam pasauliui transporto priemonę. Automobilis „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Pirmas kartas buvo savavališkai E. G. C. paėmus automobilio raktelius, kurie pas juos namuose guli ant palangės, negalvojo, jog ims ir pasivažinės, nes pas juos nepriimtina taip imti raktelius. Tačiau tuo metu gyveno kartu su dukra ir žentu, bet dabar gyvena atskirai. Automobilį „Audi“ įgijo pavasarį. Turi keturis vaikus. Dabar kita vyresnė dukra laikosi teises, tai galvoja jai duoti automobilį. Jo (pareiškėjo) šeimoje nėra pažeidimų, jis už greičio viršijimą yra gavęs 10 Eur baudą. Vėliau su žentu kalbėjosi. Žentas jam sakė, kad atiduos pinigus, bet pinigų neatidavė. Dukra jam sakė, jog prašė sutuoktinio, kad neimtų raktų. Dukra su žentu išsikraustė rudenį, o pavasarį jis įgijo automobilį. Žinojo apie visus keturis nusižengimus iš policijos. Automobilį „audi“ dukrai davė šį pavasarį, bet kad šį automobilį vairuoja žentas, jis nežinojo. Kai jie pas juos atvažiuodavo, tai automobilį vairuodavo dukra.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo atstovė teisme palaikė skundą bei nurodė, kad šiuo atveju konfiskavimas galėtų vykti, jeigu įrodyta ANK 29 straipsnyje nustatytos sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad jis automobilį davė dukrai, o ne jos sutuoktiniui. Pareiškėjas pats ėmėsi veiksmų, kad automobilis nebūtų naudojamas pažeidėjo. Pareiškėjas pasikalbėjo su dukra ir žentu. Pareiškėjas nesitikėjo, jog automobilis bus panaudotas nusižengimo padarymui. Mano, kad nėra įrodyta aplinkybė, jog turtas buvo perleistas pažeidėjui, nes turtas buvo duotas dukrai. Pareiškėjas nežinojo, kad turtas bus naudojamas pažeidimams daryti, nes ir pats nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų. Pareiškėjas nėra pažeidėjas, jis yra automobilio savininkas. Mano, kad nagrinėjamu atveju, automobilio konfiskavimas bus lengvesnis pažeidėjui, nes jam nieko nereikės mokėti. Tad šiuo atveju, tas pats pažeidėjas išsisuka iš situacijos, o asmuo, kuriam priklauso automobilis, gaunasi, jog turi atsakyti už pažeidėjo veiksmus. Pacitavo LAT nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023, kurioje asmuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau iš jo buvo išieškota jo vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nes automobilis nepriklausė asmeniui. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis buvo tik formalus automobilio „BMW“ savininkas, automobilis nepriklausė pareiškėjui, tad gaunasi, kad pažeidėjas dvejais atvejais vairavo pareiškėjui priklausančius automobilius.
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Institucijai apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsniu, išnagrinėta be institucijos atstovo dalyvavimo.
7. Teismas, patikrinęs institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs skundo, pareiškėjo ir jo atstovės teisme išsakytus argumentus, rašytinius įrodymus, surinktus byloje, konstatuoja, kad institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
8. Byloje nėra ginčo, jog E. G. C. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, ANK 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad jis 2025-04-25 19.55 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta ir pažeidimas padarytas pakartotinai bei, kad jis vairuodamas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Taip pat neginčijama, kad E. G. C. minėtus administracinius nusižengimus padarė vairuodamas automobilį „Audi A6/S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra pareiškėjas R. V.. Šios aplinkybės pagrįstos byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. C. skundo nepateikė, todėl šioje byloje kaltės ir veikų kvalifikacijos klausimas nebus nagrinėjamas.
9. Pareiškėjo atstovės nuomone, kyla abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes minėta norma taikoma esant pakartotinumui ar kitoms specifinėms aplinkybėms, o nutarime institucija aiškiai nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atstovės nuomone, kyla abejonių ar institucija apskritai turėjo teisinį pagrindą taikyti normą, leidžiančią konfiskuoti turtą. Teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Institucija aplinkybės, jog E. G. C. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, nevertino kaip jo atsakomybę sunkiančios aplinkybės, nes ši aplinkybė yra ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikuojantis požymis.
10. Pareiškėjas, automobilio „Audi A6/S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas R. V., prašo panaikinti institucijos nutarimą dalyje dėl E. G. C. paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi A6/S6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, t. y. nekonfiskuoti automobilio bei automobili grąžinti jam.
11. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog, be kita ko, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti.
12. Šioje byloje neginčijama, kad pareiškėjas žinojo apie pirmiau E. G. C. padarytus tris tapačius administracinius nusižengimus, vairuojant jo vardu registruotas transporto priemones. Teismui pareiškėjas paaiškino, kad tik „VW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) realiai priklausė jam, tada E. G. C. gyveno kartu su jo dukra pas juos namuose ir be leidimo, kas pas juos namuose neįprasta, paėmė automobilio raktelius ir juo pasinaudojo. Paaiškino, kad „BMW“ realia priklausė jo dukrai, bet gavęs antrą pranešimą iš policijos, iš karto pardavė šį jo vardu registruotą automobilį, kad jie daugiau juo nesinaudotų. Nagrinėjamu atveju, dukrai gimė vaikas ir jo žmona jį ilgai įkalbinėjo duoti dukrai automobilį, kad jis stovėtų kieme ir ji ten galėtų laikyti kūdikio vežimėlį, nes gyveno ne pirmame aukšte, sunku su vaiku buvo išeiti pasivaikščioti į lauką. Jis perdavė dukrai automobilį su sąlyga, kad ji neleis automobilio naudoti E. G. C., ji pasižadėjo. Paaiškino, kad po šio įvykio jis daugiau neduos dukrai jokio automobilio, kol jie neparodys, kad E. G. C. įgijo teisę vairuoti transporto priemones, jaučia gėdą ir atsakomybę. Automobilį perduos kitai dukrai, kuri tuoj išlaikys teisę vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu užtikrins, kad jo transporto priemonėmis negalėtų E. G. C. pasinaudoti iki tol, kol specialiosios teisės neįgis.
13. Iš išdėstyto matyti, kad pareiškėjas, žinodamas apie realią grėsmę, kad E. G. C. gali pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone, kad dukra jau ne kartą neužtikrino, bet ir pati leido E. G. C. vairuoti savo automobilį E. G. C., neturinčiam tam teisės, rizikavo automobilį patikėdamas dukrai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši rizika neatitiko automobilio, kuris laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, savininkui keliamų didesnio rūpestingumo ir atsakingumo standartų. Todėl teismas pritaria institucijos išvadai, kad nors transporto priemonės savininkas R. V. tiesiogiai nėra susijęs su padarytu administraciniu nusižengimu, tai neužkerta kelio taikyti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, nes perleisdamas turtą pažeidėjui, pareiškėjas žinojo, kad šis turtas gali būti panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, t. y. žinojo, kad dukra gali neužtikrinti, kad žentas E. G. C. nepasinaudotų jo transporto priemone, kaip jau buvo iki tol.
14. Kita vertus, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia, be kita ko, šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. T. y šiuo atveju aptariama administracinio poveikio priemonė nėra privaloma skirti.
15. Kai neprivaloma skirti pagal ANK nuostatas administracinio poveikio priemonės, ji parenkama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatydami, kad, pagal ANK, administracinio poveikio priemonė (turto konfiskavimas) skiriama pažeidėjui, tačiau konfiskuojant, trečiojo asmens (šiuo atveju fizinio asmens), žinojusio, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui padaryti, teismai privalo laikytis pirmiau nutartyje nurodytų teisės aktų ir ANK 22, 32, 34 straipsniuose nustatytų poveikio priemonės skyrimo taisyklių, taip pat motyvuotai argumentuoti turto konfiskavimo taikymo proporcingumą. Turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas administracinio nusižengimo byloje turi ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 5 dalis). Nusprendus turtą konfiskuoti, tretiesiems asmenims suteikta teisė reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-2-2013 ir kt.).???
16. Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, EŽTT praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje S. F. srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S. C. F. I. S. R. L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.). Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas šioje situacijoje reiškia, kad tokios naštos uždėjimas turto savininkui gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesą dėl turto grąžinimo nusveria tai, kad grąžinimas palengvins naujų nusikaltimų darymą ir pakenks kovai su nusikalstamumu (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B. K. M. L. T. T. L. S. prieš Sloveniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 47).
17. Transporto priemonės konfiskavimo pagrindinis tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudoti turtą darant administracinius nusižengimus. Šioje byloje nustatyta, kad administracinius nusižengimus padaręs asmuo E. G. C. pasinaudojo pareiškėjo automobiliu neturėdamas pareiškėjo leidimo ar sutikimo, automobilis nebuvo jam patikėtas. Pareiškėjo dukra, kuriai buvo patikėtas automobilis su sąlyga, kad ji užtikrins, kad jos sutuoktinis nepasinaudos transporto priemone, nepateisino tėvo pasitikėjimo. Pareiškėjas paaiškino automobilio patikėjimo dukrai priežastis ir automobilių panaudojimo pirmesniais atvejais aplinkybes (žr. 12 punktą), paaiškino teismui, kaip jis užtikrins, kad dar kartą jam priklausanti transporto priemonė nebūtų panaudojama tapačiam administraciniam nusižengimui daryti. Pareiškėjas paaiškino, kad itin kritiškai vertina savo elgesį ir nepateisina, laiko pavojingais E. G. C. veiksmus, nes pats yra drausmingas vairuotojas. Automobilio nepatikės ir dukrai, kol jie neįrodys, kad E. G. C. įgijo teisę vairuoti transporto priemones.
18. Visgi teismo vertinimu, šiuo atveju transporto priemonės, kurios vertė yra apie 1 460 Eur, konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga priemonė. Nes pareiškėjas, žinodamas apie sistemingus tapačius E. G. C. daromus administracinius nusižengimus, iš kurių keturis kartus jis vairavo pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones, taip pat žinodamas, kad dukra, kuriai patikėjo automobilį, nekritiškai vertina savo sutuoktinio E. G. C. elgesį (ne kartą leido vairuoti ir savo automobilį, nekreipdama dėmesio, kad sutuoktinis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti ir su juo važiuoti nesaugu), suprasdamas, kokios gali kilti pasekmės asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, dalyvaujant viešajame eisme vairuojant automobilius, jau tris kartus E. G. C. vairavus jo vardu registruotas transporto priemones, vis tiek perdavė automobilį naudotis dukrai, taip sudarydamas sąlygas dukros sutuoktiniui E. G. C. vėl vairuoti jam priklausantį automobilį.
19. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju E. G. C. ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, bet ir padarė kitą laibai pavojingą KET pažeidimą, važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kas kelia didelę žalos rizikos (kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei) grėsmę. Tai tik dar kartą patvirtina, kaip yra pavojinga patikėti automobilį kitiems asmenims, žinant, kad jis realia gali būti panaudotas asmens, kuris neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones.
20. Tad netaikant šios priemonės, nebus pasiekti bendrieji administracinės atsakomybės prevenciniai tikslai, ši priemonė pateisinama ir proporcinga, nes grąžinus automobilį savininkui, tai gali sudaryti kitiems asmenims pagrindą manyti, jog galima išvengti atsakomybės, patikint savo automobilius asmenims ar jų šeimos nariams, žinant, kad automobilis gali būti panaudotas šiurkštiems KET pažeidimams daryti bei pakenks kovai su šiurkščiais, keliančiais didelę grėsme eismo saugumui KET pažeidimais.
Motyvuojamoji dalis
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad institucijos sprendimas konfiskuoti pareiškėjui priklausantį automobilį yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025-07-15 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17022-2025, ROIK: 25271204866, nepakeistą ir R. V. atstovės advokatės E. T. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.