Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės Bankrutuojančios UAB „Statybų mechanika „ ieškinį atsakovui R. K., tretiesiems asmenims UAB „Betonitas“, AB SEB bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad UAB „Statybų mechanika“ pagal 2009-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.STM900449, 2009-12-15 PVM sąskaitą- faktūrą Nr.STM900443 ir 2009-12-14 priėmimo-perdavimo aktą pardavė UAB „Betonitas“ įvairų turtą už 22 713,38 Lt ( be PVM) ( b. l. 6-9). Įrengimų pardavimas buvo užskaitytas 2010-01-28 Tarpusavio suderinimo- užskaitymo aktais Nr.124-125 ( b.l.21). AB SEB bankas įkeisto turto, kuris buvo parduotas UAB „Betonitas“ pardavimo kaina 9962,17 Lt ( be PVM).

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai buvo sudarytas įkeisto turto perleidimo sandoris, atsakovas buvo UAB „Statybų mechanika“ direktoriumi, t.y. buvo susijęs su bendrove darbiniais santykiais. Taigi, atsakovo ( kaip buvusio bendrovės vadovo ) materialinei atsakomybei atsirasti yra taikomas savitas teisinis statusas . Bendrovės vadovo, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja Civilinio kodekso normos, skirtos akcinių bendrovių veiklai reguliuoti, Akcinių bendrovių įstatymas (2000 m. liepos 13d. įstat. Nr.VIII-1835 ).

Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. nustato, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Kai bendrovės vadovas sudaro sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atlieka kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padaro žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to vadovas gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir jos akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą, įskaitant ir negautą pelną. Tokiais atvejais bendrovės vadovui taikomi civiliniai įstatymai ir Akcinių bendrovių įstatymas. Šios pozicijos laikosi teisminė praktika .Pažymėtina, kad bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniam darbuotojui. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Vadinasi, bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai bendrovės interesais, būti sąžiningas, rūpestingas, protingas, apdairus, kvalifikuotas, veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Taigi, kaip jau minėta, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, vadovautinasi Akcinių bendrovių įstatymu , CK 2.87 str., 6.246-6.249 str. nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės klausimus. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė šioje byloje neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įrodyti atsakovas. ( Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-673/2012). Atsakovas savo poziciją šioje byloje grindžia tuo, kad jis jokios žalos savo veiksmais bendrovei nepadarė ir neteisėtų veiksmų neatliko. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas ir sumažėjimas. Ieškovės atstovas nurodo, kad turtinė žala pasireiškė tuo , kad buvo perleistas bendrovės turtas, kuris buvo įkeistas AB SEB bankas. Šį faktą pripažino ir atsakovas bei trečiojo asmens UAB “Betonitas” atstovas . Tai įrodyta ir rašytine bylos medžiaga ( b.l. 6-9,21 ) . Iš Įkeitimo lakšto ir 2007-06-05 Kreditavimo sutarties ( b.l. 10-20, 83-172) matyti, kad tie įrenginiai, kuriuos atsakovas perleido trečiajam asmeniui UAB “Betonitas” buvo įkeisti AB SEB bankas ir jiems įregistruota hipoteka . Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB “Betonitas “ atstovas patvirtino jog nebuvo informuotas apie tai, kad jam perleidžiamas turtas yra įkeistas, kai tuo tarpu CK 6.321 str. 2 d. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą ( hipoteką), išskyrus atvejus , kai pirkėjas iš pardavėjo yra gavęs tinkamą informaciją ir sutinka pirkti daiktus, kurie suvaržyti tokiu būdu ( CK 6.321 str. 2 d.). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino jog žinojo, kad prieš perleidžiant įkeistą turtą, yra reikalinga panaikinti hipoteką ir dėl to kreipėsi į AB SEB bankas bei gavo žodinį sutikimą. Tretysis asmuo AB SEB bankas savo atsiliepime šį faktą neigia ir nurodo, kad tokio sutikimo atsakovui nedavė, atsakovas negalėjo nurodyti koks konkrečiai banko darbuotojas davė žodinį sutikimą. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad šio atsikirtimo atsakovas neįrodė ( CPK 178-179 str.). Tačiau, žinodamas šį reikalavimą ( dėl hipotekos panaikinimo) ir to nepadaręs, atsakovas suprato, kad perleisdamas įkeistą bankui turtą, atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu, atsakovo veiksmai perleidžiant įkeistą turtą be įkaitojo turėtojo sutikimo, nepanaikinus hipotekos ir neinformavus apie tai pirkėjo, laikytini neteisėtais. Be to, netekus ieškovei įkeisto turto, kurį neteisėtai perleido atsakovas, sumažėjo ieškovės turtas, iš kurio būtų galima patenkinti AB SEB bankas reikalavimai ir tuo ieškovei buvo padaryta reali turtinė žala, kurios dydis yra lygus neteisėtai perleisto turto vertei. Taigi, yra visos atsakovo kaip bendrovės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: reali žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų . Atsakovas bylos nagrinėjimo metu klatumo prezumpcijos nepaneigė. Kadangi atsakovas neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo bendrovės vadovas, jam taikytina visiška atsakomybė ( CK 2.87 str. 7 d.), todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš R. K., .a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB “Statybų mechanika”, į.k. 300547595, buv. Beržų g.44 Panevėžio m., naudai 9 962,17 Lt ( devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du litus 17 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. K., .a.k. (duomenys neskelbtini) 299,00 Lt ( du šimtus devyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 30,00 Lt (trisdešimt litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.