Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovės M. J. ir atsakovo A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaityta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo l. 2). Santuokos metu šalys susilaukė vaikų E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12, 42).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuodama tuo, kad sutuoktinis nevykdė santuokinių pareigų, nerodė pagarbos ieškovės atžvilgiu bei naudojo psichologinį smurtą, t. y. žemino ją bei tyčiojosi iš jos, nepadėjo ieškovei buityje, t. y. ieškovė turėjo viena rūpintis buitimi, vaikais bei pačiu atsakovu, nerodė lojalumo ieškovės atžvilgiu, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, ko pasekmėje šalių santuoka iširo ir šalys nuo 2018 m. kovo mėnesio pradėjo gyventi skyrium.

10. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

12. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinys su priedais, taip pat kiti teismo bei šalių procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Taip pat atsakovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, teismui pripažinus atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, į teismo posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei nedalyvauti teismo procese.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus, taip pat tai, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodomų aplinkybių dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo, byloje nesant duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178 str.).

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 str.)–(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

17. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką.

18. Įvertinęs byloje nustatytus faktus, pateiktus įrodymus (el. b. l. 13, 147) ir ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė neturtinės žalos dėl santuokos iširimo patyrimo faktą (CPK 178 str.).

19. Nustatant ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

20. Įvertinęs šalių santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (nelojalus atsakovo elgesys bei moralinės ir materialinės paramos neteikimas, psichologinio smurto naudojimas), santuokos trukmę (2010 m. rugpjūtis – 2018 m. kovas), šalių turtinę padėtį (šalys vertingo turto neturi, tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos sudaro apie 800,00 Eur per mėnesį), šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju protingas ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus atitinkantis atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1 000,00 Eur (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

21. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – J., o atsakovui paliekama jo turima pavardė – J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

22. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

24. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

25. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios gyvena kartu su ieškove. Byloje pateikta Tarnybos išvada (el. b. l. 72–78), kurioje nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos specialistė lankydamasi ieškovės namuose išklausė nepilnamečio E. J. nuomonės, kuris paaiškino, jog norėtų gyventi su ieškove, o pas atsakovą tik svečiuotis. Pažymėtina, kad nors atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė, tačiau Tarnybos specialistei atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. J. ir S. J. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

27. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

28. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

29. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (el. b. l. 14–17, 19–28, 40, 141–146, 150, 157–163), ieškinyje pateiktų paskaičiavimų (el. b. l. 6–7) ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis E. J. mokosi (duomenys neskelbtini), už kurią mėnesinis mokestis sudaro apie 150,00 Eur, taip pat lanko muzikinę mokyklą „A“ (neformalus ugdymas), už kurią mėnesinis mokestis sudaro apie 12,00 Eur (viso 162,00 Eur per mėnesį); S. J. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą VšĮ „A“, už kurią mėnesinis mokestis išskaičius savivaldybės mokamą kompensaciją sudaro apie 320,00 Eur, taip pat lanko šokių būrelį, už kurį mėnesinis mokestis sudaro apie 20,00 Eur bei užsiėmimus pas logopedą, kurie per mėnesį kainuoja apie 60,00 Eur (viso 400,00 Eur per mėnesį). Nustatyta, kad ieškovė kartu su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (nuomos mokestis – 250,00 Eur). Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad abiejų vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 840,00 Eur suma, t. y. po 420,00 Eur kiekvienam vaikui, kurią sudaro: vaikams tenkanti išlaidų būsto nuomai dalis – po 83,00 Eur kiekvienam vaikui; vaikams tenkanti išlaidų komunalinėms ir kitoms paslaugoms apmokėti dalis – 30,50 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos maitinimui – po 140,00 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos higienos priemonėms – po 10,00 Eur kiekvienam vaikui; transporto išlaidos – po 25,00 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos vitaminams ir vaistams – po 7,50 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos edukaciniams rengianiams ir pramogoms – po 30,00 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos kirpyklai – po 10,00 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos ugdymo priemonėms – apie 8,00 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos drabužiams (įskaitant avalinę) – po 25,00 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos vaikų gimtadieniams ir atostogoms – po 37,50 Eur kiekvienam vaikui; išlaidos kitoms prekėms ir priemonėms (patalynė, rankšluosčiai, žaislai, lavinimo priemonės, vienkartiniai pirkiniai) – apie 13,00 Eur kiekvienam vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis E. J. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi (el. b. l. 29). Savo ruožtu nepilnamečiam S. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko berniukui nustatytas vidutinis neįgalumas (el. b. l. 30–34). Ieškovė nurodo, kad dėl S. J. sveikatos sutrikimų jis turi specialiųjų poreikių, kurių patenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga papildoma 21,00 Eur suma, kurią sudaro: 5,00 Eur per mėnesį klausos aparato pagalvėlėms ir 16,00 Eur klausos aparatui, kuris turi būti keičiamas kas penkeri metai. Viso ieškovės paskaičiavimu E. J. išlaikymui reikalinga 582,00 Eur suma per mėnesį, o S. J. išlaikymui – 841,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuotos išlaikymo sumos per mėnesį, tenkančios kiekvienam vaikui, yra protingo dydžio, atitinkančios vaikų realius poreikius.

31. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės paskaičiuoto išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui dydžio neginčija, o bendraudamas su Tarnybos specialiste nurodė, kad sutinka teikti tokio dydžio išlaikymą, kokį nustatys teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių turtinė padėtis (gaunamos pajamos, turimas turtas) yra panaši (el. b. l. 35–36, 38–39, 44–45, 75–78, 167–170). Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki (duomenų apie atsakovo įsipareigojimus, kitus išlaikytinius ir pan.), dėl ko jis negalėtų teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, byloje nepateikta.

33. Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat vaikų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankama teikti nepilnamečiams vaikams ieškovės apskaičiuoto dydžio išlaikymą, tenkinant tiek būtinuosius, tiek specialiuosius vaikų poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 275,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam E. J. ir 300,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam S. J., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

34. Ieškovė skirtina jos vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais, tai reiškia, kad vaikų turtas, įskaitant ieškovės teikiamą išlaikymą (CK 3.203 str. 1 d.), gali būti panaudojamas tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jų interesais. Pažymėtina, kad augant vaikams ir padidėjus jų poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., t. y. už 13 mėnesių. Ieškovės paskaičiavimu atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo sumokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui viso 7 475,00 Eur sumą, t. y. 3 575,00 Eur E. J. išlaikymui ir 3 900,00 Eur S. J. išlaikymui. Ieškovė pateikė įrodymus, kad minėtu laikotarpiu atsakovas vaikų išlaikymui viso pervedė į ieškovės sąskaitą 3 352,07 Eur sumą (el. b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, ieškovės paskaičiavimu atsakovo abiejų vaikų išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4 122,93 Eur (7 475 - 3 352,07), t. y. po 2 061,46 Eur kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo neginčijo, taip pat nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių išlaikymo įsiskolinimo egzistavimo faktą (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo pripažintinas pagrįstu.

36. Pažymėtina, kad teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.200 str.). Išlaikymas periodinėmis išmokomis (nukreiptas į ateitį) gali būti priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos arba nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Savo ruožtu išlaikymo įsiskolinimas (nukreiptas į praeitį) priteisiamas nuo pareigos teikti išlaikymą nevykdymo momento iki atitinkamai kreipimosi į teismą dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 1 d., todėl išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo tik iki 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kad iki kreipimosi į teismą dienos išlaikymas negali būti priteisiamas periodinėmis išmokomis, o turi būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, teismas išlaikymą periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d. Dėl minėtų aplinkybių šiuo sprendimu nėra išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d., t. y. už du su puse mėnesius.

37. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti.

38. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 36 punkte išdėstytas aplinkybes, teismas viršija ieškovės pareikštus reikalavimus dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei papildomai priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, t. y. 687,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo E. J. (275 x 2,5) ir 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo S. J. (300 x 2,5). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo teikiamą išlaikymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydį mažina po 150,00 Eur kiekvienam vaikui.

39. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti teikiamas ne tik konkrečia pinigų suma, tačiau ir kita forma. Pažymėtina, kad Tarnybos specialistei lankantis ieškovės namuose, ieškovė nurodė Tarnybos atstovei, kad atsakovas kartais moka už S. J. užsiėmimus sus logopedu (el. b. l. 76), tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nepasisakė kiek kartų ir kokias sumas atsakovas mokėjo už logopedo paslaugas. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kiek jis yra sumokėjęs už sūnaus užsiėmimus su logopedu. Esant byloje duomenims, kad atsakovas prie nepilnamečio sūnaus S. J. išlaikymo prisidėjo ir kita forma, ką pripažino pati ieškovė, tačiau byloje nesant duomenų kokia apimtimi atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kita forma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nepilnamečiam S. J. priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą papildomai sumažinti 300,00 Eur suma.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas: 2 598,96 Eur nepilnamečiam E. J. (2 061,46 + 687,50 - 150) ir 2 361,46 Eur nepilnamečiam S. J. (2 061,46 + 750 - (150 + 300), viso 4960,42 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

42. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

43. Byloje pateikta Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus ir poreikius, jų amžių ir kitas aplinkybes, o bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Tarnyba išvadoje neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (el. b. l. 72–74). Iš Tarnybos pateiktų Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo (el. b. l. 75–78). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Todėl turi būti nustatyta maksimali atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, atitinkanti vaikų interesus, nepažeidžianti normalaus vaikų dienos režimo ir tuo pačiu užtikrinanti vaikams stabilumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nepareiškė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos. Teismas pažymi, kad nors ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra išsami, tačiau šalims geranoriškai bendradarbiaujant jie turi teisę susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų.

44. Įvertinęs ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei Tarnybos išvadoje išdėstytą nuomonę, tai, kad bylos duomenimis tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl tvirtintina, tačiau ji papildytina 4 ir 5 punktais, papildomai nustatant, kad: 4) atsakovas šalių sutartu laiku, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis; 5) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitomis šioje tvarkoje nenurodytomis dienomis, tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove.

45. Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka neužkerta kelio šalims geranoriškai susitarti dėl tam tikrų pokyčių tėvui bendraujant su vaikais pagal nustatytą tvarką. Pažymėtina, jog vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, kartu su vaiku gyvenantys asmenys privalo netrukdyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimui, kad jis vyktų sklandžiai (CK 3.170 str. 3 d.). Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (pakeitimo)-(CK 3.175 str. 3 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

46. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

47. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (el. b. l. 44–45). Iš VĮ „Regitra“ duomenų ir 2016 m. vasario 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36–37), kurią ieškovė įvertino 300,00 Eur suma (el. b. l. 8). Ieškovė prašo minėtą transporto priemonę priteisti atsakovui, kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nereikalauja (CPK 13 str.). Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdo nepareiškė.

48. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas priteisia atsakovo naudai santuokoje įgytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 300,00 Eur, ieškovei nepriteisiant kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

49. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ir (ar) asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl šis klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl baudos atsakovui skyrimo

50. Teismas 2019 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu, atidėdamas teismo posėdį 2019 m. lapkričio 21 d., pripažino atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 160 str. 1 d. 1 p.)-(el. b. l. 127–128). Atsakovas apie 2019 m. lapkričio 21 d. vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai 2019 m. spalio 8 d. (el. b. priedo l. 27).

51. CPK 246 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai dėl į teismo posėdį neatvykusios šalies, kurios dalyvavimas yra pripažintas būtinu, yra atidedamas bylos nagrinėjimas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovo, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nesudarė pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą bei neužkirto kelio išnagrinėti bylą, teismas sprendžia, kad nepaisant to, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nėra teisinio pagrindo skirti atsakovui baudą už neatvykimą į teismo posėdį, kadangi tai nesukėlė pasekmių proceso koncentruotumo principo įgyvendinimui bei žalos kitai šaliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, bauda už neatvykimą į teismo posėdį neskirtina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 120,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 18), taip pat ieškovė patyrė 1 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 153, 164–166). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 220,00 Eur (120 + 1 100) bylinėjimosi išlaidų.

53. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 96 proc. patenkintų reikalavimų (100 proc. neturtinių reikalavimų ir 92 proc. turtinių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1 171,20 Eur (1 220 Eur x 0,96) bylinėjimosi išlaidų.

54. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 267,00 Eur (575 x 12) + 4960,42) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

55. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 15,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai visų patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju teismas tenkino 96 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės priteistina 14,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš ieškovės priteistinų teismo turėtų išlaidų dalis neviršija 3,00 Eur dydžio, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

56. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 281,53 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) S. K. D. M. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dėl atsakovo A. J. (A. J.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. J. palikti turimą pavardę „J.“, A. J. (A. J.) – turimą pavardę „J.“.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000,00 Eur (tūkstantį eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 275,00 (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2 598,96 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 96 ct) išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 300,00 (tris šimtus eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2 361,46 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 46 ct) išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo.

Išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Paskirti ieškovę M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1) vaikų tėvas A. J. praleidžia su vaikais E. J. ir S. J. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimdamas vaikus iš jų mokymosi ir / ar ugdymo įstaigos penktadienį po pamokų (užsiėmimų) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Bendravimo metu vaikų tėvas A. J. privalo užtikrinti vaikams įprastinį vaikų dienos režimą bei tinkamas sąlygas vaikams žaisti ir ilsėtis;

2) vaikų tėvas A. J. turi teisę pasiimti vaikus kiekvienais metais per savo ir savo motinos (vaikų močiutės) gimtadienius bei Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas 20.00 val.;

3) vaikų tėvas A. J. turi teisę praleisti su vaikais dvi savaites vasaros atostogų laiko;

4) vaikų tėvas A. J. šalių sutartu laiku, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis;

5) vaikų tėvas A. J. turi teisę bendrauti su vaikais ir kitomis šioje tvarkoje nenurodytomis dienomis, tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina M. J..

Priteisti atsakovui A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 300,00 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 171,20 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 281,53 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieno euro 53 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.