- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-576-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01729-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- N. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6665-1215/2025 pagal N. V. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. V. pateikė skundą, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir panaikinti visas pritaikytas vykdymo priemones, arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu ir panaikinti visas pritaikytas vykdymo priemones.
2. Nurodė, kad antstolė 2025 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą priėmė nepagrįstai, kadangi patvarkyme nenurodyti motyvai, kurių pagrindu antstolė galėjo priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nes, pareiškėjos teigimu, nėra nustatytos jokios aplinkybės, kad ji nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku ir jos skyriumi gyvenančiu tėvu D. D.. Pareiškėjos teigimu, antstolė nepranešė apie priimtą vykdomąjį dokumentą Raseinių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir tokiu būdu pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą. Pareiškėjos teigimu, vykdomoji byla užvesta neteisėtai, išieškotojui pateikus melagingą informaciją, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, kadangi nuo 2024 m. rudens pradėtas vaiko teisių pažeidimo tyrimas, kadangi nepilnametis vaikas V. D. galimai 2024 m. vasarą susitikimo metu su vaiko tėvu D. D. patyrė psichologinę traumą ir šiuo metu gydomas Raseinių psichikos sveikatos centre, vartoja vaistus, lankosi pas psichologą, todėl šiuo metu vaikas kategoriškai atsisako susitikti ir bendrauti su tėvu, o pats tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su savo nepilnamete dukra, nepriima pagalbos iš specialistų, kurie padėtų atkurti ryšį su savo vaiku. Pažymi, kad bendravimo tvarkos ji visada laikėsi, todėl pagrindo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė neturėjo.
3. Antstolė 2025 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skundo netenkino. Nurodė, kad ji 2025 m. vasario 17 d. gavo išieškotojo D. D. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, 2025 m. vasario 19 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Raginimas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas išsiųstas skolininkei jos gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas 2025 m. kovo 4 d. Taip pat 2025 m. vasario 19 d. parengtas ir išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – Tarnyba), kuriuo prašoma suteikti skolininkės elektroninį paštą, kad būtų galima išsiųsti procesinius dokumentus ir elektroniniu paštu. Tarnyba raštu atsakė ir informavo apie jai žinomą elektroninį paštą. Vykdomosios bylos dokumentai išsiųsti Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriui, ji neginčija, kad reikiamos informacijos (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisų apsaugos skyrius informacija nebuvo persiųsta, tačiau tai tarnybos vidinė tvarka, į kuria antstolė nesikiša. Jei informacija apie vykdomąją bylą būtų išsiųsta pagal vaiko gyvenamąją vietą, tai antstolei būtų buvusi pateikta informacija, kad vykdomoji byla užvesta neteisėtai, tačiau skundo nagrinėjimo dieną, antstolei nei tarnyba, nei pati skolininkė nepateikė tinkamų duomenų, kurie pagrįstų, kad vykdomoji byla užvesta nepagrįstai, ar kad skolininkė tinkamai vykdo teismo sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė priėmė vykdomąjį raštą, išduotą teismo, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka tarp N. D. ir D. D.. Minėtu sprendimu taip pat nustatyta bendravimo tvarka tarp D. D. ir nepilnametės dukters V. D.. Vykdomąjį raštą antstolei pateikė tam turintis teisę asmuo – D. D., vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus įstatyme numatyto senaties termino, todėl antstolė pagrįstai teisėtai priėmė vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. paruošė patvarkymą, kuriuo paragino skolininkę vykdyti sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdomąjį raštą priėmė neįsitikinusi, ar sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas nėra tikrai vykdomas, jos teigimu ji nedraudžia tėvui matytis su dukra. Susipažinus su vykdomąja byla, matyti, kad vaiko motina nurodė nesutinkanti dėl dukters bendravimo su tėvu, iki kol nebus išnagrinėtas jos skundas, taip pat teigia, kad dukra pati atsisako bendrauti su tėvu, o tėvas nededa jokių pastangų bendrauti su dukra. Į bylą pateikti duomenys iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, iš kurių matyti, kad vyksta tyrimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pati pareiškėja skunde neneigia, kad bendravimo tarp vaiko tėvo ir dukters nėra, nurodydama, kad nepilnametė dukra atsisako bendrauti su tėvu ir su tėvu ji leis bendrauti tik po skundo išnarinėjimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, vaiko motina neleidžia susitikti tėvui su vaiku, todėl pagrindas priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus buvo. Teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio antstolė negalėjo priimti vykdomojo rašto ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas. Tai, jog pareiškėja nesutinka, kad teismo procesinis sprendimas būtų vykdomas privestinai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu atveju antstolė net negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento.
6. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad 2025 m. vasario 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroniniu paštu: Kauno.apskritis@vaikoteises.lt. Susipažinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatais, patvirtintais Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BV-213, I skyriaus 3 punkte nurodyta, kad skyriaus paskirtis – įgyvendinti vaiko teisių apsaugos politiką Kauno apskrityje, esančių Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono savivaldybių teritorijose. Remiantis pateikta informacija, antstolė tinkamai adresavo savo patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir tinkamai informavo Tarnybą apie pradėtą vykdomąją bylą, nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas taip pat atmestinas.
Šalies argumentai
7. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, jog pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo nutraukti vykdomąją bylą, remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nurodyta, kad pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui yra tada, kai pats išieškotojas savo veiksmais padaro sprendimo įvykdymą negalimą. Pareiškėja nurodo, kad pats išieškotojas nerodo noro ir iniciatyvos bendrauti su savo nepilnamete dukra, neatvyksta į susitikimus su vaiko teisių specialistais ir tokiu būdu praranda ryšį su nepilnamete dukra, kuri atsisako bendrauti su savo tėvu, tokiu būdu teismo sprendimo vykdymas tampa negalimas. Tačiau iš pareiškėjos pateikto 2025-05-07 pagalbos plano matyti, kad tiek pareiškėjos, tiek išieškotojo (vaiko tėvų) pozicijos dėl bendravimo su vaiku noro ir aktyvumo iš esmės skiriasi, abiem tėvams rekomenduota kreiptis į specialistus dėl individualių ar šeimos konsultacijų, pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo, emocinio raštingumo ir konstruktyvaus bendravimo įgūdžių lavinimo. Tad nėra pagrindo konstatuoti, kad tik pats išieškotojas savo veiksmais daro sprendimo įvykdymą negalimą. Nors 2025-05-07 pagalbos plane nurodyta, kad, atsižvelgiant į dabartinę vaiko emocinę būklę ir paties vaiko išsakytą poziciją, bendravimas su tėvu (išieškotoju) vykdomas tik tada kai dukra nori pradedant nuo netiesioginio kontakto, vis dėl to tai yra rekomendacinio pobūdžio išvados ir savaime nereiškia, kad išieškotojas savo veiksmais padarė teismo sprendimo įvykdymą negalimą, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas, nenustačius antstolės neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėja byloje nesinaudojo galimybe teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad būtų skundo išnagrinėjimo metu stabdomi vykdymo veiksmai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – skundą tenkinti, nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti visas pritaikytas vykdymo priemones arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir panaikinti visas pritaikytas vykdymo priemones.
8.1. Nurodo, kad nekvestionuoja vykdomojo rašto teisėtumo, tačiau mano, jog tokiu atveju, kai yra sprendžiamas jautrus bendravimo su vaiku klausimas, antstolė turi įdėti pastangų ir įsitikinti, kad teismo sprendimas yra nevykdomas būtent dėl skolininko veiksmų. Pažymi, jog būtent išieškotojas savo netinkamu elgesiu nusišalino nuo vaiko priežiūros bei rūpinimosi juo, dėl ko šiuo metu pats vaikas nenori bendrauti su išieškotoju, tačiau šioje byloje įrodinėjimo pareiga visiškai nepagrįstai yra perkelta būtent jai.
8.2. Kartu apeliantė pabrėžia, jog skundžiama nutartis yra nelogiška, o padarytos išvados prieštarauja viena kitai, kadangi viena vertus teismas nurodo, jog vaiko motina neleidžia tėvui susitikti su vaiku, o kita vertus, pabrėžia, jog antstolė vykdomojoje byloje priimdama skundžiamą patvarkymą-reikalavimą, neturėjo objektyvių duomenų, jog pareiškėja netinkamai vykdo teismo sprendimą.
8.3. Atskirajame skunde pažymia, kad vykdomosios bylos pradėjimas tiek jai, tiek vaikui sukelia teisines ir finansines pasekmes, nes antstolė gali imtis priverstinio vykdymo veiksmų, o apeliantė tampa priversta mokėti vykdymo išlaidas. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė, pradėdama vykdomąją bylą, nesuvokia valstybės jai deleguotų funkcijų esmės.
8.4. Be to, šiuo atveju antstolė nepagrįstai nesikreipė ir nepranešė Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriui, taip pat be teisinio pagrindo prašė pateikti duomenis apie skolininkės elektroninio pašto adresą.
8.5. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas savo argumentacija nepagrįstai stangėsi sumenkinti pradėtos vykdomosios bylos faktą, taip pat neįvertino aplinkybių, jog šalių vaikas yra 13 metų amžiaus, todėl pakankamai savarankiškas bei turintis savo nuomonę, todėl nėra aišku bei suprantama, kokių veiksmų apeliantė galėtų imtis tuomet, kai vaikas atsisako bendrauti su tėvu. Kita vertus nėra jokių duomenų apie tai, kad vaiko tėvui būtų draudžiama atvažiuoti pas vaiką, trukdoma bendrauti. Negana to, šioje byloje vykstantis procesas yra neteisėtas dar ir todėl, jog vykdomojoje byloje nėra įtraukta dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucija.
8.6. Apeliantė pažymi, kad ji bendradarbiauja su vaiko teisių specialistais, socialiniais darbuotojais, vežioja vaiką į susitikimą su psichologe ir jokia institucija jai pretenzijų neturi. Antstolė turi pareigą gauti tokius duomenis iš institucijų. Tuo tarpu, vaiko tėvas veikia išimtinai prieš vaiko interesus, teikia melagingą informaciją visoms institucijoms, taip pat melagingai nurodo, kad atvejo vadybos procesas pradėtas ne dėl tėvo veiksmų, o dėl neva jos smurto prieš vaiką.
8.7. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino pateiktą įrodymą - 2025-05-07 pagalbos planą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę tėvo bendravimas su vaiku turi vykti tik tada, kai vaikas to nori, pradedant nuo netiesioginio kontakto. Teismas sako, kad specialistų rekomendacija yra nereikšminga, nes tai tik rekomendacija. Apeliantės vertinimu, tokia teismo išvada demonstruoja akivaizdžią nepagarbą specialistams ir profesionaliam jų darbui, siekiant padėti vaikui ir šeimai. Teismas negali daryti tokių išvadų, nes teismas nežino visos situacijos ir teismas neturi specialiųjų žinių, kokias turi su vaiku ir šeima dirbantys specialistai. Teismo išvados, akivaizdžiai prieštaraujančios specialistų rekomendacijoms, yra grubus vaiko teisių pažeidimas, iš esmės tai yra leidimas antstolei ir vaiko tėvui naudoti prieš vaiką fizinę ir psichologinę prievartą, dar labiau kenkti vaiko emocinei būklei.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo D. D. iš esmės prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad N. V. teiginiai neatitinka tikros situacijos bei rodo, kad ji vykdymo išlaidas ketina apmokėti iš vaikui mokamo išlaikymo lėšų. Be to, pareiškėja, priešingai nei šalių buvo sutarta santuokos nutraukimo metu, neleidžia susipažinti su dukters mokymosi informacija, kadangi pakeitė prisijungimo duomenis, o taip pat nesidalina duomenimis apie dukters sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. D. D. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikia naujus įrodymus – 2025-05-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens naujai pateikiamus įrodymus, o taip pat įvertindamas tai, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami antstolio veiksmų dėl vykdomosios bylos užvedimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo priimti suinteresuoto asmens teikiamus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų užvedus vykdomąją bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė kvestionuoja tiek teisinį, tiek faktinį vykdomosios bylos užvedimo pagrindą, taip pat tvirtina, jog tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į susiklosčiusios situacijos bei sprendžiamo klausimo specifiką, dėl ko priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus. Tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi tai, kad pateiktame atskirajame skunde ji pripažįsta neginčijanti vykdomojo rašto išdavimo fakto. Taigi, aplinkybė, kad antstolės I. K. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla pagal pateiktą išieškotojo D. D. 2024 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-161-674/2017, išduotą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų, dėl bendravimo su vaiku, V. D., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos, skolininkė – N. V., atitinka CPK 586 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
14. Apeliantė tvirtina, kad vykdomosios bylos užvedimas pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą buvo nepagrįstas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, jo teisėtumo ir pagrįstumo neperžiūri, taip pat jam nėra suteikta teisė kvestionuoti teismo išduoto vykdomojo rašto pagrįstumą. Taigi, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad vykdomojo rašto priėmimo vykdyti etape yra tikrinami tik formalūs, t. y. formos, o ne turinio kriterijai (CPK 651 straipsnis), kurie šiuo atveju nesudarė pagrindo nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliantės argumentą dėl vykdomosios bylos nutraukimo 629 straipsnio 1 dalie 9 punkto pagrindu.
15. Apeliantės dėstomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog antstolė turėjo įvertinti susiklosčiusios situacijos specifiškumą bei pobūdį yra reikšmingos ir svarbios vykdomosios bylos vykdymo, o ne iškėlimo metu, kuomet antstolė neturi suteiktų įgaliojimų atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ne dėl formos trūkumų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pradėjusi vykdymo procesą ir pačiai pareiškėjai bendradarbiaujant su antstole, vykdymo procese antstolė įvertins, ar yra tinkamai vykdoma teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, ar nėra kitų naujų aplinkybių, sudarančių kliūtis vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ir nustačiusi, jog priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, antstolė galės vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados, priešingai nei tvirtina apeliantė, nerodo nei antstolės, nei teismo nekompetencijos, kadangi būtent vykdymo metu pareiškėja turi galimybę teikti antstolei duomenis bei įrodymus, o taip pat ir sudaryti taikos sutartį.
16. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog vykdomasis dokumentas turėtų būti grąžintas CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pati pareiškėja tiek suinteresuotam asmeniui siųstuose pranešimuose, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad šalių nepilnamečiam vaikui leis bendrauti su tėvu tik po skundo išnagrinėjimo, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie pareiškėjos prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiančias vertinti, jog egzistuoja teisinis pagrindas nevykdyti teismo procesinio sprendimo. Kita vertus, tokie duomenys, priešingai nei tvirtina apeliantė, neleidžia spręsti, jog suinteresuotas asmuo D. D. nesiekia bendrauti su vaiku ar savo veiksmais sprendimo vykdymą padarė neįmanomu, juo labiau kad byloje yra duomenų, leidžiančių vertinti, kad nepilnametis šalių vaikas tam tikru metu slapčia nuo pareiškėjos palaikė tarpusavio santykius ir bendravimas tarp jų vyko.
17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad 2025 m. vasario 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroniniu paštu: Kauno.apskritis@vaikoteises.lt. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatai, patvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BV-213, įtvirtina, kad skyriaus paskirtis – įgyvendinti vaiko teisių apsaugos politiką Kauno apskrityje, esančių Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono savivaldybių teritorijose (I skyrius 3 punktas). Tai rodo, jog savarankiškas Raseinių skyrius nėra įsteigtas. Tą papildomai pagrindžia ir aplinkybė, jog byloje esantis Vaiko situacijos vertinimo sprendimas taip pat yra rengtas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus. Taigi apeliantės argumentai, susiję su neva netinkamu vaiko teisių apsaugos institucijos informavimu yra nepagrįsti.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl nepilnamečio asmens teisių ir pareigų, todėl vaiko teisių apsaugos institucija, kuri nėra susijusi su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti bei vykdomosios bylos užvedimu, neturėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos nurodomų duomenų teikimo antstolei, kadangi šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Atskirajame skunde apeliantė kritikuoja antstolės veiksmus, pirmosios instancijos teismo motyvus bei išvadas, taip pat dėsto savo individualų situacijos vertinimą, tačiau tiek atskirojo skundo argumentai, susiję su suinteresuoto asmens veiksmais iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti, tiek pareiškėjos pateiktame 2025-05-07 pagalbos plane išdėstytos aplinkybės yra susijusios su tarp šalių kilusiais nesutarimais, į kuriuos buvo įtrauktas šalių nepilnametis vaikas, tačiau tai nepaneigia nei priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, nei išduoto vykdomojo rašto, kurio pagrindu buvo teisėtai ir pagrįstai užvesta vykdomoji byla. Vykdomojo dokumento grąžinimo klausimas tuo aspektu, jog pats išieškotojas savo veiksmais padarė sprendimo įvykdymą neįmanomu, taip nėra pagrįstas, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad pagalbos plane yra rekomenduojamas konkretus tėvo ir nepilnamečio vaiko kontakto atkūrimas, automatiškai nerodo, jog suinteresuotas asmuo sprendimo įvykdymą padarė neįmanomu savo veiksmais ar kad vykdomoji byla negalėjo būti užvesta.
20. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti pareiškėjos pateikto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
21. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.