- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-16-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centras, A. P., V. P., E. K., R. K., I. K., M. U., UAB „Fotoakis“
- Atsakovas
- UAB „Eligija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00619-2012-7
2014 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. L., L. L., UAB „Palva“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centras, A. P., V. P., E. K., R. K., I. K., M. U., A. P., UAB „Fotoakis“ ieškinį atsakovams UAB „Eligija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir įpareigojimo parduoti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1) pakeisti 1996-04-10 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/96-666 dalį, nustatant, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 891 kv. m ploto dalies nuomininku yra UAB „Eligija“, 45 kv. m ploto dalies nuomininku yra A. P. ir V. P., 73 kv. m ploto dalies nuomininku yra E. K., I. K. ir R. K., 64 kv.m ploto dalies nuomininku yra M. U. ir A. P., 419 kv. m ploto dalies nuomininku yra L. L. ir A. L., 255 kv. m ploto dalies nuomininku yra UAB „Palva“, 53 kv. m ploto dalies nuomininku yra VšĮ Palangos odontologijos centras ir 201 kv. m ploto dalies nuomininku yra UAB „Fotoakis“;
2) įpareigoti UAB „Eligija“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti A. L. ir L. L. 303/729 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 888,58 Lt kainą;
3) įpareigoti AB „Eligija“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti UAB „Fotoakis“ 46/729 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 992 Lt kainą (t. 2, b. l. 78–84).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-27 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, naikinamos 2012-07-24 bei 2012-09-19 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimis byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 3, b. l. 36–42). Spręsdamas dėl pirmojo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nustatė, kad ieškovų prašymas teismo sprendimu pakeisti ginčo sutartį, nustatant, kad konkrečių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių nuomininkais yra ieškovai ir atsakovas UAB „Eligija“, prieštarauja tiek sutarčių laisvės principui, tiek CK 6.156 str. 2 d. draudimui versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Argumentavo, kad pakeista sutartis toliau galioja pagal pakeistas sąlygas, todėl vien nuostatos dėl sutarties dalyvių ir sklypo dalių išnuomojimo pakeitimas, nepakeitus kitų jos sąlygų (dėl nuomos termino, nuomos kainos ir kt.) neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, pažeistų sutarties šalių interesus. Kadangi ieškovai nėra ginčo sutarties šalys, vadovaujantis CK 6.223 str. nuostatomis, nesant vieno iš sutarties dalyvių (UAB „Eligija“ ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) reikalavimo pakeisti ginčo sutartį, ieškovų reikalavimą laikė nepagrįstu ir atmetė. Spręsdamas dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas vertino 2002-04-25 UAB „Eligija“ ir UAB „Eligijos prekyba“ bei jos teisių perėmėjų A. L., L. L., UAB „Fotoakis“ ir M. U. sudarytos sutarties nuostatas ir padarė išvadas, kad 2002-04-25 sutartis yra preliminarioji sutartis, nes iš esmės atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė sudaryti sutartyje nurodyto statinio - kiemo aikštelės dalių pirkimo–pardavimo sutartį, šioje sutartyje iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 str. 2 d.). Pagal šią sutartį UAB „Eligija“ įsipareigojo už sutartyje nurodytą kainą UAB „Eligijos prekyba“ ir UAB „Fotoakis“ parduoti kiemo aikštelės dalis su sąlyga – parengus nuomojamo žemės sklypo detalųjį planą ir žemės sklypą padalinus į tris sklypus, tačiau ši sąlyga liko neįvykdyta, o nuo sutarties sudarymo iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei 11 metų. Argumentavo, kad nors 2002-04-25 sutartyje nėra nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki šiol pagrindinė kiemo aikštelės dalių pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovai kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 10 metų po preliminariosios sutarties sudarymo dienos, reikalaudami įpareigoti atsakovą UAB „Eligija“ sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovo UAB „Eligija“ prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi (CK 6.165 str. 3 d., 5 d.) ir šis ieškovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas vadovavosi CPK 150 str. 2 d. ir nurodė, kad, atmetus ieškinį, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2012-07-24 bei 2012-09-19 teismo nutartimis byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 67–68, t. 2, b. l. 7–8).
Šalies argumentai
Ieškovai A. L., L. L., UAB „Palva“ apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 sprendimą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 44–50). Nurodo, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 0,2001 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai–paslaugų patalpos, taip pat, pastatai–katilinė, kiemo aikštelė nuosavybės teise priklausantis atsakovui UAB „Eligija“. 4.Kiti statiniai (inžineriniai)–kiemo aikštelė, vartai, nuosavybės teise priklausantys atsakovei UAB „Eligija“. Argumentuoja, kad UAB „Eligija“ nebesant vieninteliu statinių, esančių valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, savininku, naujieji savininkai CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. pagrindu įgyja teisę iš valstybės ne aukciono būdu nuomoti žemės sklypą, o UAB „Eligija“ tokios teisės nebetenka, t. y. viso žemės sklypo nuoma tik UAB „Eligija“, esant pasikeitusiems teisinio santykio subjektams, prieštarauja nurodytoms teisės normoms. Remiasi Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 7, 8, 33, 34.3, 45 punktais. Teigia, kad teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ne aukciono būdu nuomojamas ant to žemės sklypo esantiems statinių savininkams, o nuomojamas plotas nustatomas pagal pastatų eksploatacinę paskirtį. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-27 sprendimu pripažino ieškovų teisę nuomoti valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo dalį, taigi dėl teisės ginčo nėra. Pažymi, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, išaiškino, kad „pagrindinė valstybinės žemės, kuri nuomojama ne aukciono būdu, nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, statinių eksploatavimas. Jeigu asmuo netenka nuosavybės teisės į pastatus, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.“ Nesutinka su teismo motyvais, jog šiuo atveju sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu, o CK 6.156 str. 2 d. draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, nes UAB „Eligija“ atsisako pakeisti nuomos sutartį – atsiliepimu siūlo subnuomą, taigi tarp šalių kyla ginčas, kuris sprendžiamas teismine tvarka. CK 6.156 str. 2 d. nustato, kad įstatymai gali nustatyti asmeniui pareigą sudaryti sutartį. Ieškovai reikalavimą pakeisti ginčo nuomos sutartį grindžia Taisyklių 45 punkto nuostata, nustatančia, kad pasikeitus patalpų savininkui žemės nuomos sutarties ar jos dalies nebereikia nutraukti, yra paprasčiausiai pakeičiama žemės nuomos sutarties preambulė, t. y. sutarties šalys, o kitos sutarties sąlygos nėra keičiamos, t. y. daromi tik žemės nuomos sutarties pakeitimai, o nauja sutartis neturi būti sudaroma. Subnuoma, remiantis Taisyklių 43 punktu, yra negalima, nes ieškovai yra ne pastatų kurie yra ant valstybinio žemės sklypo nuomininkai, o pastatų savininkai. Teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi CK 6.223 str. 3 d., kuri nustato, kad visų pirma šalis turi atsisakyti pakeisti sutartį. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neatsisako pakeisti sutarties, priešingai, sutinka ją pakeisti, tik nurodo, kad yra būtinas ir UAB „Eligija“ sutikimas. UAB „Eligija“ jau daugiau nei 10 metų nesutinka pakeisti žemės nuomos sutarties keldama vis naujas sąlygas, tai ji patvirtino ir teisme. Ieškovai A. L. ir L. L. 2012-05-02 prašymu prašė UAB „Eligija“ duoti jiems sutikimą vietoje UAB „Eligija“ išsinuomoti iš valstybės 808 kv. m. ploto žemės sklypą. Remiasi CPK 5 str. ir teigia, kad nepagrįstai sprendime nurodyta, kad ieškovai nebūdami sutarties šalimi negali reikalauti jos pakeisti. Pažymi, kad byloje ieškovų ginčas su valstybe nekyla, valstybinės žemės nuomotojai visada sutiko ir dabar sutinka keisti žemės nuomos sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2012-05-18 raštu Nr. 16JD-(14.16.7.)-1070 nurodė, kad pateikus žemės sklypo planą, bus rengiamas įsakymo projektas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo ir nurodė, kad įsakymas nebus priimtas, kol nebus patikslintas UAB „Eligija“ nuomojamos žemės sklypo dalies plotas ir pasirašytas valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/96-666 patikslinimas. 2002-04-25 UAB „Eligija“, UAB „Eligijos prekyba“, UAB „Fotoakis“ ir M. U. sudarė sutartį, kuria šalys susitarė dėl ginčo žemės sklypo nuomos ir tik po šios sutarties pasirašymo ieškovai įgijo nuosavybės teisę į pastatus, pagristai tikėdamiesi, kad 2002-04-25 sutartis bus įvykdyta. Tačiau ši sutartis yra neįvykdyta iki šiol, dėl ko ieškovai buvo priversti vykdant Taisyklių 8 ir 34.3 punktus užsakyti parengti žemės sklypo planą, kuriuo buvo nustatytos ginčo žemės sklypo dalys reikalingos kiekvienam atskiram sklype esančiam statiniui eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2013-01-30 raštu Nr. 161D-(14.16.104)-169 šiam planui pritarė. Teismas sprendime nurodė, kad dalis parengtame žemės sklypo plane ieškovams priskirto žemės sklypo patenka į UAB „Eligija“ nuosavybės teise priklausančią aikštelę. Paaiškina, kad ši aikštelė, esanti pastatų, stovinčių ant valstybei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kieme, skirta naudoti pastatams pagal jų eksploatacinę paskirtį, o ne atskiros veiklos vykdymui. Dėl to, ieškovai ieško būdų kaip teisėtai naudotis minėta aikštele ir teisme reiškia kitą reikalavimą – parduoti kiemo aikštelės dalį. Teismui atmetus reikalavimą parduoti kiemo aikštelę, galimi kitokie šalių susitarimai arba ieškovai galės reikalauti teismo nustatyti uzufruktą ir pan. Kiemo aikštelė yra skirta naudoti pastatams pagal jų eksploatacinę paskirtį, o ne atskiros veiklos vykdymui. 2002-04-25 sutartyje aiškiai nurodyta, kad A. L. ir L. L. yra UAB „Eligijos prekyba“ teisiu perėmėjai, kas faktiškai ir įvyko, t. y. iš UAB „Eligijos prekyba” pastatus įsigijo A. M., o iš jo – A. L. ir L. L.. 2002-04-25 sutarties priedas buvo 2002-04-17 A. P. personalinės įmonės parengtas ir visų šalių pasirašytas žemės sklypo planas, kuris vėliau buvo perdarytas savininkų, vietoje UAB „Eligijos prekyba“ nurodant A. L. ir L. L.. A. L. ir L. L. pastatus pagal 2002-04-29 sutartį įsigijo žinodami, kaip bus naudojamasi žemės sklypu ir kiemo aikštele. Pažymi, kad 2002-04-25 sutartis sudaryta vykdant 1999-11-18 ketinimų protokolą, kuriuo buvo sprendžiamas teritorijos padalinimo klausimas. Dėl to, kad būtų galima disponuoti ginčo teritorijoje esančiais statiniais ir buvo sudaryta 2002-04-25 sutartis, kuri esamiems savininkams ir būsimiems pirkėjams nustatė, kaip sutvarkius (tinkamai įforminus) dokumentus bus naudojamasi teritorija. 2002-04-25 sutartis nors ir turtinti tam tikrų preliminarios sutarties požymių, nėra vien tik preliminari sutartis, o yra naudojimosi bendrais daiktais ir teisėmis sutartis. Šios sutarties teisėtumo UAB „Eligija“ neginčija, todėl ji turi būti vykdoma, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eligija“ kiemo aikštelės dalies neparduoda, tai padaryti yra įpareigotina teismo.
Ieškovai M. U., VšĮ Palangos odontologijos centras, E. K., A. P., V. P. pateikė pareiškimus, kuriais nurodo prisidedantys prie ieškovų A. L., L. L., UAB „Palva“ apeliacinio skundo ir iš esmės palaikantys apeliacinio skundo reikalavimus (t. 3, b. l. 54–62).
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu ieškovų apeliacinio skundo reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-06-25 išrašai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti ieškovams bei atsakovei UAB „Eligija“ nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atsižvelgiant į tai, daro išadą, kad pasikeitus teisinio santykio subjektams, t. y. padaugėjus subjektų, įgijusių nuosavybės teises į negyvenamųjų patalpų – buitinio aptarnavimo patalpų, dalis, ieškovai taip pat turi teisę išsinuomoti ginčo valstybinės žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymi, kad tik nustačius kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės dalių teisinę padėtį bei pateikus suderintą žemės sklypo planą, tarnyba turės teisinį pagrindą parengti įsakymo projektą dėl ginčo žemės sklypo dalių dydžių nustatymo, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pastato (patalpos) dalį ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės dalį. 1996-04-10 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N25/96-666 gali būti pakeista tik bendru šios sutarties šalių raštišku susitarimu, t. y. turi būti patikslintas UAB „Eligija“ nuomojamos žemės sklypo dalies plotas ir pasirašytas šios sutarties patikslinimas. Patikslinus šią sutartį tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka turės pareigą sudaryti ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su visais šio žemės sklypo naudotojais, pateikusiais prašymus valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (t. 3, b. l. 65–70).
Atsakovė UAB „Eligija“ atsiliepimu ieškovų apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovai iš esmės pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. savo reikalavimus nukreipė ne į valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančią instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o į UAB „Eligija“, siekdami prievartine tvarka pakeisti tarp atsakovų 1996-04-10 sudarytą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N25/96-666. Mano, kad ieškovai turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o gavę neigiamą atsakymą, skųsti jį administracine tvarka. Pažymi, kad bendrovė pati kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pakeisti ginčo sutartį, nustatant, kad bendrovė nuomoja 1196 kv. m. žemės sklypo dalį užstatytą jai priklausančiais statiniais. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai iki šiol nėra tarnybai pateikę prašymų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, taigi, net neatliko pradinio veiksmo, nuo kurio būtų prasidėjusi normali valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūra. Bendrovė taip pat nėra gavusi iš ieškovų ar tarnybos pasiūlymo dėl žemės nuomos teisių perleidimo į ginčo žemės sklypo dalis. Teisinis reguliavimas nenumato bendrovei pareigos parengti nuomos sutarties pakeitimus, nustatyti naujiems nuomininkams sklypo dalis ir pan. tai patvirtino ir tarnyba 2012-05-18 rašte. Ieškovai siekia apeiti teisės aktais reglamentuotą valstybinės žemės nuomos procedūrą. Bendrovei nėra žinoma, kodėl iki šiol 2005-10-27 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašte išreikšta pozicija, jog su bendrove nuomos sutartis bus nutraukta ir sudaryta nauja dėl pasikeitusios ginčo žemės sklypo valdymo ir naudojimo situacijos, nėra įgyvendinta. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kuriais ieškovų reikalavimai vertinti nepagrįstais ir atmesti (t. 3, b. l. 75–83).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Įvertinus apeliantų (ieškovų) argumentus, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, byloje iš esmės spręstina:
1) ar pagrįstas ieškovų reikalavimas pakeisti tarp atsakovų sudarytą ginčo žemės nuomos sutartį jų nurodytomis sąlygomis, motyvuojant tuo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame ir valstybės UAB „Eligija“ išnuomotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra ir ieškovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatacijai ieškovai siekia išsinuomoti atitinkamas valstybinės žemės sklypo dalis;
2) ar pagrįsti ieškovų reikalavimai įpareigoti UAB „Eligija“, šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis parduoti ieškovams A. L., L. L. bei UAB „Fotoakis“.
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (jos pakeitimo) juridinių pagrindų.
Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. inter alia nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti apskrities viršininkas, savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 str. 2 d.). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551, byloje taikytina aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2011-05-05).
Taisyklių 2.2 p. inter alia nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę išsinuomoti žemės sklypą, valią –nuomoti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 34.1 p. inter alia nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba Valstybės turto fondui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) – pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius. Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai (Taisyklių 35 p.). Jeigu kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas išnuomoti žemės sklypas nesuformuotas, prašymas išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui apie būtinumą parengti teritorijų planavimo dokumentą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai pateikia šio žemės sklypo plano organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 36 p.). Valstybinės žemės nuomotojas, turėdamas visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą (tuo atveju, jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu), per mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka apskaičiuoja išnuomojamo žemės sklypo vertę (Taisyklių 37.3 p.); parengia valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (Taisyklių 37.4 p.). Valstybinės žemės nuomos sutarties projekte inter alia nurodoma išnuomojamo žemės sklypo (ar jo dalies) plotas (0,0001 hektaro tikslumu) (Taisyklių 38.4 p.); išnuomojamame žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos (Taisyklių 38.7 p.); nuomininko pareiga per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo savo lėšomis įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre (Taisyklių 38.15 p.). Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimas prašymo netenkinti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 39 p.).
Sistemiškai aiškinant išdėstytą teisinį reguliavimą, įvertinus nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes darytina išvada, kad ieškovai (ar kuris iš jų) iki šiol nėra realizavę teisės aktais reglamentuotos administracinės valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono procedūros, taigi teisės išsinuomoti norimas ginčo valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, iki šiol nėra įgyvendinę. Duomenų, jog ieškovų (ar kurio iš jų) atžvilgiu yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas išnuomoti ginčo žemės sklypo dalis (ar sprendimas ieškovų prašymo netenkinti), byloje nėra.
Pagal Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p. sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo tvarka inter alia numatyta Taisyklių 45 punkte, kuriame inter alia reglamentuota, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.
Sistemiškai analizuojant ir aiškinant Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p., Taisyklių 34 p., 45 p. nuostatas darytina išvada, kad sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo iš esmės negalimas be valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, kuri sutarties pakeitimui gali pritarti tik turėdama asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono prašymą, esamos nuomininkės parengtą žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, turėdama duomenis patvirtinančius, jog yra perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, jog ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymais dėl valstybinės žemės nuomos ir (ar) teikė prašymus UAB „Eligija“ dėl ginčo žemės nuomos teisės perleidimo kartu su jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimas teismo sprendimu pakeisti ginčo sutartį, nustatant, kad konkrečių ginčo žemės sklypo dalių nuomininkais yra ieškovai ir atsakovė UAB „Eligija“, prieštarauja tiek sutarčių laisvės principui, tiek CK 6.156 str. 2 d. įtvirtintam draudimui versti kitą asmenį sudaryti sutartį.
Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti UAB „Eligija“ parduoti jai nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės dalis.
Spręsdamas antrojo ir trečio ieškovų reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas padarė argumentuotą ir juridiškai motyvuotą išvadą, jog šie reikalavimai nepagrįsti. Teismas 2002-04-25 tarp UAB „Eligija“ ir UAB „Eligijos prekyba“ bei jos teisių perėmėjų A. L., L. L., UAB „Fotoakis“ ir M. U. sudarytą sutartį pagrįstai vertino, kaip preliminarią sutartį (CK 6.165 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Šia sutartimi UAB „Eligija“ įsipareigojo už sutartyje nurodytą kainą UAB „Eligijos prekyba“ ir UAB „Fotoakis“ parduoti kiemo aikštelės dalis su sąlyga, jog bus parengtas nuomojamo žemės sklypo detalusis planas ir žemės sklypas padalintas į tris sklypus (sutarties 2.1 p., 2.1.1–2.1.4 p.). Duomenų, jog nurodyta sąlyga buvo (yra) įvykdyta, byloje nėra. Apeliantai ir neginčija, jog iki šiol pagrindinė kiemo aikštelės dalių pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta. Ieškovai kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 10 metų po preliminariosios sutarties sudarymo dienos, taigi UAB „Eligija“ prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai 2002-04-25 sutartimi, siekiant ginčo kiemo aikštelės dalių jiems pardavimo, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, iš esmės tinkamai įvertinto ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai pagal ieškinio ir jo patikslinimo reikalavimus (CK 1.5 str., CPK 5 str., 177–179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes jų apeliacinis skundas yra atmetamas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jiems nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.