Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis J. K. ūkyje darbininku, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 15.04 val.,(duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - traktorių MTZ-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau, mažiausiai 2,42 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. rugsėjo 9 d. Iš vakaro kasė bulves pas kaimyną, nespėjo visų nukasti, traktorių paliko laukuose prie kaimyno sodybos. Tą vakarą su kaimynu iki 2-3 val. nakties vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 litro degtinės ir 2-3 litrus alaus, o ryte nuo 11-12 val. tęsė bulviakasį. Jis vairavo darbdaviui J. K. priklausantį traktorių su kasamąja, talkoje buvo ir daugiau žmonių. Jis jautėsi normaliai, nesijautė girtas. Su traktoriumi nuvažiavo nuo sodybos 100-200 metrų iki dirvos ir važinėjosi tik po dirvą. J. K. traktorių su kasamąja buvo paskolinęs kaimynui bulvių nukasimui, o jis tą traktorių vairavo. To, kad jis vairuoja būdamas neblaivus, J. K. nežinojo. Dirbdamas tą dieną alkoholio nevartojo, alaus butelis galėjo būti kitų darbininkų. Kaimynė suprato, kad jis yra neblaivus ir iškvietė policiją. Su policijos pareigūnų nustatytu girtumu sutiko. Traktoriaus vertė yra apie 2000-3000 Eur. Turi teisę vairuoti traktorius. Savo elgesį vertina blogai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d., 14.53 val. gautas pranešimas apie neblaivų traktoriaus vairuotoją. Nuvykus adresu(duomenys neskelbtini), laukuose sustabdytas dirbantis traktorius MTZ-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus K. L.. Alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 7510“ ARHJ-0205, patikros sertifikatas Nr. 1485979, pirmu tikrinimu 15.08 val. nustatyta 2,57 promilių, antru pūtimu 15.27 val. 2.42 promilių girtumas. K. L.su neblaivumu sutiko. Traktorius priverstinai nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. 15.48-16.00 val. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), laukuose, apžiūrėtas traktorius MTZ-82, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio viduje 1 l talpos "Gaspadorių alus" 7,5 proc. tuščias alaus butelis (b. l. 7-16).

Neblaivumo nustatymo akte ir Drager Alcotest prietaiso teste užfiksuota, kad 2021-09-09 15.30 val. K. L. nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 7510“, ARHJ-0205, pirmu tikrinimu 15.08 val. nustatyta 2,57 promilių, antru tikrinimu 15.27 val. 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 17-18).

Liudytojas J. K. parodė, kad jis yra traktoriaus MTZ-82, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas. Traktorius yra įregistruotas, atlikta techninė apžiūra. Traktoriaus vertė apie 5000 Eur. Kiek prisimena, trečiadienį buvo paskolinęs traktorių kaimynui, nes reikėjo dirbti laukuose. Kadangi jis pats ketvirtadienį buvo pakankamai neblaivus, tai nežinojo, kur yra traktorius ir kas juo naudojosi. Tik penktadienį vakare sužinojo, kad jo traktorius yra nuvežtas į saugojimo aikštelę. K. L. dirba pas jį ūkyje su žemės ūkio technika, vairuodavo traktorius. Tikrai nėra matęs, kad K. L. dirbdamas ir vairuodamas būtų neblaivus. Taip pat nematė, ar K. L. ketvirtadienį, kasdamas traktoriumi bulves, buvo neblaivus, ar vartojo alkoholį. Jei būtų žinojęs, kad K. L. yra neblaivus, tikrai nebūtų leidęs dirbti su traktoriumi. Kiek žino, K. L. nepiktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 26-28).

Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo kopijoje ir EMPREKIS pažymoje užfiksuota, kad traktoriaus MTZ-82, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas J. K., o vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 2300 Eur (b. l. 21-23).

Kaltinamojo K. L. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo traktorių būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. mažiausiai 2,42 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje gautas J. K. prašymas perduoti kaltinamąjį K. L. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. nurodė, kad paprašė darbdavio J. K. už jį laiduoti, kadangi jis apie 20 metų dirba pas šį ūkininką, kasdien bendrauja, yra pasiruošęs klausyti patarimų. Sužinojęs, kad jis vairavo būdamas neblaivus, J. K. supyko, auklėjo jį. Išklausius pretenduojančio tapti laiduotoju J. K. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamasis jo ūkyje dirba apie 20 metų, juos sieja nuolatinis bendravimas. J. K. kaltinamąjį apibūdino kaip puikų darbuotoją, neigė jį turint problemų dėl alkoholio vartojimo. Pretenduojančio tapti laiduotojo teigimu, jis sugebės kontroliuoti K. L., imsis priemonių, jei pastarojo elgesys bus netinkamas. Jis nežinojo, kad tą dieną K. L. vairuoja jo traktorių, būdamas neblaivus. Dėl turtinės padėties užstato sumokėti negalėtų, nes ūkis nėra didelis, gyvena iš gaunamos pensijos. J. K. neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad J. K. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam K. L..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).

Kaltinamasis K. L. laikomas neteistu (b. l. 34-36), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ,3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamasis K. L. laikomas neteistu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 38-40). Per pastaruosius 5 metus K. L. administracine tvarka baustas du kartus dėl neapmokestintų prekių, t. y. cigarečių su rusiškomis ir baltarusiškomis banderolėmis įsigijimo, paskirtas baudas yra sumokėjęs, nuobaudos nebegalioja. Duomenų apie kaltinamojo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu, esant neblaiviam, byloje nėra. Kaltinamasis nėra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nepadaryta. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajam sugebės daryti už jį laiduojantis. J. K.. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras nurodė teismui, kad K. L. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad J. K. yra tinkamas būti laiduotoju. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, K. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo K. L. asmenybę, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas. J. K. nurodė, kad yra pasiryžęs padėti kaltinamajam, stengsis daryti jam teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoju, teigiamai vertina jo asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. J. K. ūkininkauja, nurodo, jog pajamos iš ūkio veiklos nėra didelės, gyvena iš gaunamos pensijos. Įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojo turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. L. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas mažiausiai 2,42 promilių girtumas. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes: buvo vairuojama pakankamai lėtai judanti transporto priemonė (traktorius), ja nebuvo dalyvauta intensyviame kelių eisme, o dirbama laukuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam K. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., kuomet K. L. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 71-72).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. L. vairavo darbdaviui J. K. traktorių, būdamas neblaivus (nustatytas mažiausiai 2,42 promilių girtumas). Iš liudytojo J. K., kaltinamojo K. L. parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog traktoriaus savininkas neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Traktorius yra grąžintas savininkui (b. l. 58). Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Liudytoju apklaustas J. K. nurodė, kad traktoriaus vertė yra apie 5000 Eur, tačiau jokių tokią traktoriaus vertę patvirtinančių duomenų nepateikė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad traktoriaus vertė galėtų būti apie 2000-3000 Eur. Pagal Emprekis duomenis traktoriaus vertė yra 2300 Eur su PVM. Būtent 2300 Eur sumą teismas traktuoja kaip traktoriaus vertę, nes ji yra artima kartinamojo nurodytai vertei, o duomenų, kad traktoriaus vertė galėtų būti didesnė, byloje nėra.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-315-303/2018). Už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju prokuroro prašoma konfiskuoti 2300 Eur suma suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

K. L. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus apskritai nėra baustas, yra ilgametis J. K. ūkio darbuotojas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. K. L. kas mėnesį gauna minimalų darbo užmokestį, duomenų, kad jo turtinė padėtis būtų gera, byloje nėra. Konfiskuojant visą konfiskuotino turto vertę tai turės didelį neigiamą poveikį kaltinamojo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Prašoma konfiskuoti 2300 Eur pinigų suma šiuo atveju suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad K. L. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti ir išieškotina suma mažinama iki 1500 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: traktorius MTZ-82, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tenkinus J. K. prašymą, grąžintas savininkui, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslintą), kurioje nurodyta, kad už K. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 298,11 Eur. Kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, todėl iš K. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

K. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo J. K., gim.(duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, K. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 13 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš K. L. išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos - 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Kol nuosprendis įsiteisės, K. L. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: traktorių MTZ-82, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), palikti savininko J. K. nuosavybėje.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

K. L. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.