Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1) 1972-04-30 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, 1972-10-07 paleistas atlikęs bausmę;

2) 1973-07-06 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams;

3) 1973-08-10 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 90 str. 2 d., taikant BK 42 str., laisvės atėmimu 4 metams, 1976-06-21 pritaikius BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 10 mėnesių 2 dienas;

4) 1977-02-07 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 225 str. 2 d., taikant BK 43 str., laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių 7 dienoms, 1980-01-23 pritaikius BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 9 mėnesius 13 dienų;

5) 1982-12-08 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams;

6) 1990-02-26 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 1992-08-12 pritaikius BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 10 mėnesių 2 dienas;

7) 1993-05-06 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 212¹ str. 1 d., taikant BK 43 str., laisvės atėmimu 10 mėnesių, 1994-01-31 paleistas atlikęs bausmę;

8) 1994-07-15 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 16 str. ir 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 1996-06-08 paleistas atlikęs bausmę;

9) 1996-12-11 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, remiantis BK 26 str., pripažintas itin pavojingu recidyvistu, 2000-02-03 paleistas atlikęs bausmę;

10) 2000-06-21 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2001-11-22 paleistas atlikęs bausmę;

11) 2002-03-18 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2003-03-03 pritaikius BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 3 mėnesius 16 dienų;

12) 2003-09-23 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., taikant BK 63 str., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2004-11-15 paleistas atlikęs bausmę;

13) 2005-03-17 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 2005-09-06 paleistas atlikęs bausmę;

14) 2005-10-25 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2006-08-11 paleistas atlikęs bausmę;

15) 2007-03-15 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2008-05-22 paleistas atlikęs bausmę;

16) 2010-09-16 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 30 parų, 2010-11-12 paleistas atlikęs bausmę;

17) 2012-01-12 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.;

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1991-08-22 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, 1993-07-21 pritaikius 1961 m. BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 11 mėnesių 9 dienas;

2) 1997-05-26 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, 1999-06-07 pritaikius 1961 m. BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 2 metus 1 mėnesį 1 dieną;

3) 2000-06-02 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d., taikant BK 43 str., laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, 2002-08-30 pritaikius 1961 m. BK 54² str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 30 dienų;

4) 2005-10-25 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2006-06-14 paleistas atlikęs bausmę, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji S. G. ir S. K. padarė neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą šiomis aplinkybėmis:

2011 m. rugsėjo mėnesį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kaltinamieji S. G. ir S. K., veikdami kartu, neteisėtai, prieš savininko valią, pro neužrakintas duris slapta įsibrovė į S. R. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki 2011 m. spalio 8 d.

Kaltinamasis S. K. kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog namo durys neužrakintos. Įėjęs vidun, pamatė, kad name niekas negyvena. Žinojo, jog anksčiau tame name nakvodavo vienas benamis, bet kilus name gaisrui, tas asmuo žuvo. Kaltinamasis apžiūrėjo patalpas, matė, kad pirmas namo aukštas buvo iki galo nesuremontuotas, mėtėsi šiukšlės, lentos, bet antrame aukšte esančiose patalpose, kur stovėjo kelios lovos, stalas, kėdės, buvo galima gyventi. Kaltinamasis nutarė laikinai apsistoti tame name, nes bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su neįgaliu patėviu, gyvenimo sąlygos buvo kur kas blogesnės. Nežinojo, kam tas namas priklauso, ir jam tai nerūpėjo. Apie surastą nakvynei tinkamą vietą jis papasakojo savo pažįstamam S. G., kuris neturėjo gyvenamosios vietos, šis pritarė kaltinamojo sumanymui apsistoti svetimame name ir taip jie abu apsigyveno vienoje iš patalpų namo antrame aukšte. Name nebuvo elektros, vandens, bet kaltinamiesiems tai nekliudė, jie grįždavo į namą vakare ir eidavo miegoti, o anksti ryte keldavosi ir išeidavo, kad niekas jų nepastebėtų. Į namą atsinešdavo maisto, gėrimų, šiukšles mesdavo vietoje. Name nebuvo kanalizacijos, gamtinius reikalus atlikdavo namo patalpose. Nei kaltinamasis, nei S. G. nedirbo, jie rinkdavo mieste tuščius butelius, metalą ir iš to pragyvendavo. 2011-10-08 kaltinamuosius name rado šio namo savininkas, atvykęs kartu su policijos pareigūnais. Kaltinamasis pripažino, kad į svetimą namą pateko be namo savininko žinios ir leidimo.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu S. K., apklaustas įtariamuoju, davė analogiškus parodymus, juos detalizavo darant parodymų patikrinimą vietoje (b. 1. 114, 121-124).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. G. kaltę taip pat pripažino. Jis patvirtino, kad kaltinamasis S. K. parodė jam namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame niekas negyveno ir kuriame buvo galima nakvoti. Į namą pateko pro neužrakintas duris. Namo pirmas aukštas buvo nesuremontuotas, kambariuose buvo matyti gaisro pėdsakai, mėtėsi lentgaliai. Antrame namo aukšte buvo keli kambariai, viename iš jų kaltinamieji apsigyveno. Tame name nuolat nebūdavo, ateidavo tik pernakvoti, nes suprato, kad į namą pateko neteisėtai, be namo savininko leidimo. Kaltinamasis patvirtino, kad šiukšles, tuščius butelius išmesdavo ten pat kur gyveno, namo patalpose atlikdavo gamtinius reikalus, nes name nebuvo kanalizacijos, vandens. 2011-10-08 vakare į namą atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė kaltinamuosius.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu S. G., apklaustas įtariamuoju, davė analogiškus parodymus, juos patvirtino darant parodymų patikrinimą vietoje (b. 1. 64, 71-74).

Nukentėjusysis S. R., apklaustas teisme, parodė, kad jis nuolat gyvena Vilniaus m., į Druskininkus, kur turi įgijęs nuosavybės teise medinį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo nedažnai. Tame name anksčiau buvo įrengti butai, todėl į namą galima patekti per trejas duris. Kadangi nukentėjusysis tame name negyveno, jis buvo leidęs apsigyventi K. S., kuris namą prižiūrėjo ir saugojo, bet jis buvo asocialus asmuo, atsivesdavo tokių pat draugų, kol galiausiai name kilo gaisras, per kurį K. S. žuvo. Po to nukentėjusysis atremontavo namo išorę, pakeitė stogą, langus, namo viduje antrame aukšte sutvarkė kelis kambarius, kad juose būtų galima gyventi, buvo išvedžiota elektros instaliacija, sutvarkyta kanalizacija, tik ji nebuvo prijungta prie miesto tinklų. Paskutinį kartą tame name nukentėjusysis lankėsi 2011 m. balandžio mėn., išvykdamas užrakino visas namo duris. 2011-10-07 jam paskambino Druskininkuose viešėjęs brolis ir pasakė, kad matė namo viduje kažkokius asmenis. Sekančią dieną nukentėjusysis su žmona atvažiavo į Druskininkus ir pasikvietęs į pagalbą policijos pareigūnus, atsirakinęs duris, įėjo į namo vidų. Antrame namo aukšte esančiame kambaryje rado lovose gulinčius abu kaltinamuosius, jie girti miegojo. Kambariuose buvo nešvaru, mėtėsi daug šiukšlių, krūvos tuščių butelių, kambariuose buvo pridergta, tvyrojo baisi smarvė. Nukentėjusysis, apžiūrėjęs namą, rado išdaužtą verandos lango stiklą, kurio vertė 100 Lt, du sudaužytus šviestuvus, kurių vertė 60 Lt, sugadintą elektrinę viryklę, nuo kurios buvo nupjautas įvadinis laidas, tuo padaryta 100 Lt žala, taip pat iš namo dingo jo turtas - elektros laidai, elektros jungikliai, rozetės, du elektriniai grąžtai, fenas, elektrinis siaurapjūklis „Skil", trys pakuotės 5 cm storio vatos „Paroc", bendrai turto už 2155 Lt. Nukentėjusysis palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį 2425 Lt sumai.

Liudytojas Deivydas Kaminskas, dirbantis Druskininkų PK, apklaustas teisme parodė, kad policijos budėtojo nurodymu su S. Ptakausku nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jų laukė namo savininkas, jis paaiškino, kad į namą be jo leidimo gali būti patekę pašaliniai asmenys. Namo savininkas atrakino duris ir jie įėjo namo vidun. Apžiūrėję patalpas, rado vienoje patalpoje lovose gulinčius abu kaltinamuosius, jie buvo neblaivūs, pristatė juos į policijos komisariatą. Liudytojas patvirtino, kad name buvo prišiukšlinta ir pridergta, mėtėsi tušti buteliai, maisto likučiai, buvo matyti, kad kaltinamieji tame name gyveno ne vieną dieną. Taip pat liudytojas matė, kad namo patalpose nuo sienų buvo nuplėšta elektros instaliacija.

Liudytojas Stasys Ptakauskas patvirtino, kad jam su D. Kaminsku nuvykus prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo savininku prisistatęs vyriškis pasakė, kad kažkokie asmenys yra įsibrovę į jo namą. Savininkui atrakinus namo duris, įėjo vidun, apžiūrėjo patalpas, matė, kad namas negyvenamas, bet keli kambariai buvo suremontuoti. Namo antrame aukšte rado gulinčius abu kaltinamuosius, jie buvo neblaivūs, negalėjo paaiškinti ką šiame name veikia, bet sprendžiant iš to, kad kaltinamieji gulėjo pasikloję lovas, ant stalo buvo maisto likučių, šiukšlių, tuščių butelių, liudytojas suprato, kad kaltinamieji tame name gyveno ne pirmą dieną. Taip pat liudytojas pastebėjo, kad patalpose nuo sienų nuplėšti elektros laidai, nebuvo elektros jungiklių, šviestuvų, likę tik skylės sienose ir lubose, taip pat buvo išdaužtas namo verandos lango stiklas.

Liudytoja J. O., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis S. K.-jos brolis, jis gyvena su patėviu S. O. bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nedirba, pragyvena rinkdamas butelius, metalo laužą, vasarą grybauja. Liudytoja nurodė, kad kasdien aplanko patėvį S. O., nes šis aklas, jam reikalinga kito žmogaus pagalba. Kaltinamasis patėviu taip pat rūpinasi, tačiau dienos metu jis būna išėjęs, grįžta tik nakčiai, be to, neretai būna išgėręs, todėl patėvio priežiūra tenka rūpintis liudytojai. Apie tai, kad kaltinamasis buvo apsigyvenęs svetimame name, liudytojai nėra žinoma, tačiau jeigu taip ir buvo, tai toks jo gyvenimas kitur negalėjo trukti pusę metų, nes liudytoja būtų pastebėjusi, kad jis nebesilanko bendrabutyje.

Liudytoja M. K., apklausta teisme, patvirtino, kad jos brolis kaltinamasis S. K. nuolat gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis kažkurį laiką gyveno kitur jai nėra žinoma.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2011-10-09 apžiūrėtas medinis dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog namo durys tvarkingos, be įsilaužimo pėdsakų, tik sudaužytas vienas 1,2 m x 0,47 m dydžio verandos lango stiklas, namo viduje išmontuota elektros instaliacija, namo pirmame aukšte rasta elektrinė viryklė, kurios laidas nupjautas, antrame namo aukšte esančiose patalpose stovi kelios lovos, ant kurių yra patalynė, įvairūs drabužiai, patalpose daug buitinių atliekų (šiukšlių, tuščių butelių, stiklainių ir kt.), ant stalo rasti maisto produktų likučiai, indai (b. 1. 5-47).

Asmens blaivumo testai patvirtina, kad 2011-10-08 22.11 val. kaltinamajam S. G. nustatytas 1,10 prom. girtumas, kaltinamajam S. K. 2011-10-08 22.13 val. nustatytas 1,23 prom. girtumas (b. l. 75, 125).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų S. G. ir S. K. kaltė padarius neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą yra įrodyta. Kaltinamieji, neturėdami savininko ar jo įgaliotų asmenų sutikimo patekti į S. R. priklausantį gyvenamąjį namą, tyčia slapta pro neužrakintas duris įsibrovė į svetimą namą ir jame gyveno iki buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje. Žmogaus būsto apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., kuriame skelbiama, kad žmogaus būstas neliečiamas; be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Privatus namas (duomenys neskelbtini) yra nukentėjusiojo S. R. nuosavybė, nukentėjusysis kaltinamiesiems nebuvo išnuomojęs namo ar atskirų jo patalpų, taigi, kaltinamieji neturėjo jokio teisinio pagrindo be nukentėjusiojo S. R. žinios ir sutikimo patekti namą ir jame gyventi. Nors kaltinamieji teigia, kad jie į namą ateidavo tik nakvoti, tačiau jų veikos motyvai ir tai, kiek laiko jie praleido name, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto įsibrovimo į kito asmens būstą. Kaltinimas patikslinamas, kad nusikalstama veika truko trumpesnį laiką, t.y. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. spalio 8 d., nes bylos duomenimis nepaneigti kaltinamųjų paaiškinimai, kad name jie gyveno apie mėnesį laiko iki jų sulaikymo. Taip pat iš kaltinimo pašalinama, kad į namą kaltinamieji pateko išdauždami namo verandos lango stiklą ir atidarę duris, kadangi tokių aplinkybių nepatvirtina bylos duomenys, kaltinamasis S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir tiriant įrodymus teisme vienodai aiškino, kad į namą pateko pro neužrakintas duris, tą patį nurodė ir kaltinamasis S. G.. Nors S. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad įtariamasis parodė duris, kurias išlaužė ir pro kurias pateko į namą (b. l. 74), tačiau tai neatitinka įtariamojo parodymų, duotų apklausos metu (b. l. 64), teisme S. G. paaiškino, kad jis rodė tyrėjui duris, pro kurias pateko į namą, o kas buvo užrašyta protokole jis neskaitė. Šiems prieštaravimams pašalinti teismas apklausė kaip liudytoją įtariamojo apklausą ir jo parodymų patikrinimą vietoje atlikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną D. Kaziukonį, kuris pripažino, kad surašydamas S. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, galėjo suklysti, nes S. G. neigė išlaužęs namo duris. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietos apžiūros metu visos namo durys rastos be įsilaužimo pėdsakų, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis S. R. bei liudytojai S. Ptakauskas bei D. Kaminskas. Kaltinamieji taip pat neigė tyčia sudaužę verandos lango vieną stiklą. Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad 2011-10-09 apžiūrint namą rastas sudaužytas vienas 1,2 m x 0,47 m dydžio lango stiklas, protokole pažymėta, kad stiklo šukės rastos lauke ant žemės, t. y. namo išorinėje pusėje, o ne viduje. Kaltinamasis S. G. paaiškino, kad lango stiklas išdužo, kai jis neatsargiai užkliudė ant grindų gulėjusį lentgalį, nuo ko krito ir trenkėsi į lango rėmą ant to lentgalio stovėjusios durys. Nukentėjusysis S. R. parodė, kad verandoje buvo pastatytas (atremtas į sieną) teniso stalas, kuris galėjo griūti, jį užkliudžius, bet ar dėl šios priežasties galėjo sudužti vienas iš verandos lango stiklų – nukentėjusysis nežino. Kaltinamieji teigė, kad jiems nebuvo jokio reikalo daužyti lango stiklą tikslu patekti namo vidun, nes jie į namą įėjo pro neužrakintas duris, apie tai, kad ši kaltinamųjų versija byloje nepaneigta, teismas jau pasisakė. Dėl išdėstytų motyvų pripažintina, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamieji įsibrovė į namą, išdauždami verandos lango stiklą ir atidarę namo duris, tačiau ši aplinkybė nekeičia veikos kvalifikavimo, nes kaip jau buvo minėta kaltinamieji į namą tyčia pateko prieš savininko valią, t. y. suvokdami, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko valią patenka į svetimą privatų namą, jie norėjo taip veikti, taigi, kaltinamieji įsibrovė į svetimą namą. Tai, kad namo durys buvo neužrakintos, nesuteikė teisės jiems patekti į svetimą būstą. Kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., požymius. Bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnyje, yra priskiriamos prie privataus kaltinimo bylų (BPK 407 str.), tačiau šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo S. R. 2011-10-08 pareiškimą dėl vagystės iš jam priklausančio namo, teisme apklaustas nukentėjusysis neatsisakė pretenzijų kaltinamiesiems dėl jo būsto neliečiamumo pažeidimo, be to, byloje yra 2011-12-09 surašytas prokuroro motyvuotas reikalavimas BPK 409 str. 1 d. numatytais pagrindais tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą dėl BK 165 str. 1 d. numatytos veikos, todėl laikytina, kad BPK 3 str. 1 d. 6 p. reikalavimai nepažeisti.

Kaltinamieji S. K. ir S. G. dar buvo kaltinami, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2011 m. spalio 8 d., veikdami bendrai, neteisėtai slapta, išdaužę namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos lango stiklą ir atidarę duris, įsibrovę į kito žmogaus - S. R. priklausančią patalpą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jame neteisėtai gyvendami, pagrobė svetimą turtą - S. R. priklausančius 100 m ilgio trigyslį 2,5 mm elektros laido 300 Lt vertės, 100 m ilgio 1,5 mm elektros laido 250 Lt vertės, 10 vnt. automatinių jungiklių 100 Lt vertės, elektrinį radiatorių 250 Lt vertės, 70 m 1,5 mm trigyslio laido ir 70 m 2,5 mm trigyslio laido, susuktų į vieną ritę, kurių vertė 385 Lt, 20 vnt. rozečių „Vilma" 140 Lt vertės, 20 vnt. elektros jungiklių „Vilma" 140 Lt vertės, du elektrinius grąžtus 140 Lt vertės, elektrinį feną 120 Lt vertės, elektrinį siaurapjūklį „Skil" 150 Lt vertės, tris pakuotes 5 cm storio vatos „Paroc" 180 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam S. R. 2155 Lt turtinę žalą; be to, kad jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, išdaužę namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos lango stiklą, tuo sunaikindami turtą, kurio vertė 100 Lt, ir atidarę duris, įsibrovę į kito žmogaus - S. R. priklausančią patalpą -gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jame neteisėtai gyvendami ir grobdami S. R. priklausantį turtą, sugadino elektrinę viryklę, išimdami elektros varinius laidus, tuo sugadindami turto, kurio vertė 100 Lt, sudaužė du šviestuvus, kurių vieno vertė 20 Lt, kito - 40 Lt, tuo sugadindami ir sunaikindami nedidelės vertės svetimą turtą ir padarydami nukentėjusiajam S. R. 260 Lt turtinę žalą, šiais veiksmais jie buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d. Šioje dalyje kaltinimas teisme nepasitvirtino.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. skelbiama, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir BPK 44 str. 6 d., kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. BK 2 str. nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, tame tarpe nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisme patikrinti duomenys.

Kaltinamieji tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė padarę nukentėjusiojo S. R. turto vagystę ir tyčia sugadinę nedidelės vertės turtą. Kaltinamieji nuosekliai ir vienodai aiškino, kad kai jie, neturėdami kokių nors išankstinių nusikalstamų tikslų, 2011 m. rugsėjo mėn. pro neužrakintas duris pateko namo vidun, tai name nerado jokių kaltinime nurodytų daiktų, elektros laidai nuo sienų jau buvo kažkieno nuplėšti ir pagrobti, verandos stiklo ir šviestuvų jie tyčia nesudaužė, viryklės nesugadino. Kaltinamasis S. G. nurodė, kad verandos lango stiklas sudužo dėl jo neatsargių veiksmų. Sudužusio stiklo vertė -100 Lt, t. y. mažesnė už vieno MGL dydžio sumą, todėl tokios vertės turto sugadinimas tyčia ar dėl neatsargumo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės nei pagal BK 187 str. 3 d., nei pagal BK 188 str. Kaltinimas S. G. ir S. K. dėl BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. nusikalstamų veikų padarymo grindžiamas nukentėjusiojo S. R. parodymais, kad 2011-10-08 atvykęs į savo namą jis nerado elektros laidų, jungiklių, radiatoriaus ir visų kitų kaltinime išvardintų daiktų, taip pat liudytojų D. Kaminsko ir S. Ptakausko parodymais, kad namo patalpose nebuvo elektros laidų, jungiklių, įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kad namo apžiūros metu rastas nupjautas elektros įvadinis kabelis, sudaužytas verandos lango stiklas, nupjautas elektrinės viryklės laidas, išardyta elektros instaliacija, o kadangi S. R. namo viduje buvo aptikti kaltinamieji, kurie yra asocialūs, ne kartą teisti asmenys, tai suponavo ikiteisminio tyrimo subjektų išvadą, kad ne kas nors kitas, o tik kaltinamieji galėjo pagrobti S. R. turtą ir jį sugadinti. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese galiojant asmens nekaltumo prezumpcijai, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti tokio asmens kaltę tenka valstybiniam kaltinimui. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad jie nepakankami padaryti neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamieji atliko tyčinius veiksmus, kurie sudaro BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų objektyvinę pusę. Kaltinamųjų parodymai, kad jie rado neužrakintas namo duris, bylos duomenimis nepaneigti. Apžiūrint namo duris, nerasta jokių įsilaužimo pėdsakų. Nukentėjusysis S. R. nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011-10-08 name nesilankė. Pagal surinktus byloje įrodymus nėra galimybių nustatyti, kada namo patalpose buvo nuplėšti nuo sienų ir pagrobti elektros laidai ir jungikliai, kada iš namo dingo kiti daiktai. Aptikus kaltinamuosius nusikaltimo vietoje, prie jų nerastas nei vienas nukentėjusiojo nurodytas daiktas. Ikiteisminio tyrimo metu neatlikti jokie veiksmai, siekiant surasti pagrobtą turtą. Tarp kaltinamųjų veiksmų, kuriais jie pažeidė nukentėjusiojo asmens būsto neliečiamumą, ir atsiradusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., požymių, todėl kaltinamieji pagal šiuos kaltinimus išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji tyčiniais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo S. R. konstitucinę teisę į būsto neliečiamumą, tuo padarė žalą asmens privataus gyvenimo vertybėms. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas pagal BK 11 str. 3 d. priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis S. K. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus, buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir nors teistumai išnykę, tačiau visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis linkęs pažeisti įstatymus. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (nepadarė naujų teisės pažeidimų), tai, kad jis neturi galiojančio teistumo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus. Kaltinamasis S. G. pirmiau teistas 17 kartų, teistumai neišnykę, 1996-12-11 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 26 str. pripažintas itin pavojingu recidyvistu, pagal šiuo metu galiojančio BK nuostatas jis laikomas pavojingu recidyvistu (Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymo Nr. IX-1162 9 str. 2 d.). BK 56 str. 2 d. nustatyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Dėl išdėstytų motyvų kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 str. 9 d. nustatytas taisykles, nes nusikaltimas padarytas iki šio nuosprendžio priėmimo.

Nukentėjusysis S. R. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį 2145 Lt už pagrobtą ir sugadintą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji S. G. ir S. K. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. išteisinami tuo pagrindu, kad nėra šių nusikalstamų veikų požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304-307 str.,

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Remiantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendį.

Remiantis BK 66 str. 2 d., įskaityti į paskirtą bausmę dvi laikino sulaikymo dienas nuo 2011-10-11 iki 2011-10-13.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą.

S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

Civilinio ieškovo S. R. civilinį ieškinį 2425 Lt sumai palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.