- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- ATP-598-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00094-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato Karolio Gerbausko apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2016 m. balandžio 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 30 d., 1.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
R. V. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir R. V. administracinę bylą nutraukti. Nors teismų praktikoje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, R. V., siekdamas išsiaiškinti byloje tiesą, buvo ypatingai aktyvus ir teikė ne vieną prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, pareigūnas rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kitam asmeniui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintomis Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatomis, vaizdas ir garsas automobilyje, privalėjo būti fiksuojamas tarnybiniame automobilyje sumontuota telemetrine, vaizdo ir garso įrašymo įranga. Tačiau policijos komisariatas pranešė, kad tarnybiniame automobilyje buvusi speciali pažeidimų fiksavimo įranga nebuvo įjungta ir pažeidimo neužfiksavo. Byloje nėra objektyvios galimybės nustatyti kada tiksliai pareigūnai iš tiesų nustatė kas ir kokią transporto priemonę vairuojant padarė administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad jeigu būtų įrašomas garsas ir vaizdas, kaip tai privalomai numato Instrukcijos, būtų galimybė patikrinti ar tikrai policijos pareigūnai jau iš karto po pažeidimo padarymo tiksliai žinojo, jog automobilį vairavo būtent R. V., ir ar tikrai policijos pareigūno reikalavimui nepakluso būtent R. V. priklausanti transporto priemonė. Jeigu būtų buvusi pateikta telemetrinės įrangos fiksuojama informacija, būtų buvusi galimybė patikrinti ar tikrai pareigūnai pradėjo persekiojimą, ir ar tikrai tikrino paskutinę žinomą R. V. deklaruotą gyvenamąją vietą. Tačiau tokia informacija nebuvo pateikta ir nenurodyta informacijos nepateikimo priežastis. Teigiama, kad vieninteliai dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija apie R. V. ir jam priklausantį automobilį yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praėjus dviem dienom po pažeidimo padarymo, neatmetama galimybė, kad tarnybiniai pranešimai galėjo būti surašyti jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir surinkus reikalingą informaciją apie R. V. ir jo vairuojamą automobilį. Nors pirmosios instancijos teismas buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą, siekė išsiaiškinti kas atliko užklausas POLIS II sistemoje ir kt., tačiau policijos komisariatui nepateikus jokios realios informacijos, teismo posėdyje nusprendė, jog informacija apie POLIS II sistemos naudojimą tiriant pažeidimą nereikalinga. Apeliantas mano, kad akivaizdu, jog situacija dėl bylos medžiagos pakankamumo ir išsamumo teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, lyginant su buvusia atnaujinant įrodymų tyrimą, šiuo aspektu nepasikeitė. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, net ir teismui įpareigojus, vengė pateikti informaciją ir nesiėmė aktyvių veiksmų dėl informacijos pateikimo, taip užkirsdama kelią objektyviai tiesai byloje nustatyti. Teigia, kad šioje byloje nėra nustatytas pažeidimą padaręs asmuo. R. V. nuo pat pradžių nuosekliai nurodė, kad automobilio tą naktį nevairavo ir niekam automobilio nedavė. R. V. baudžiamas ne už tai, kad vairavo automobilį, kuris 2016 m. kovo 30 d. nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, o tik todėl, kad buvo sustabdytas vairuojant automobilį norvegiškais numeriais 2016 m. balandžio 1 d. Teigia, kad jokia paieška POLIS II sistemoje pažeidimo padarymo metu nebuvo atliekama ir R. V. pavardė protokole ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta tik pagal jau 2016 m. balandžio 1 d. paties R. V. pateiktus dokumentus. Nėra jokių objektyvių įrodymų teigti, kad pareigūnai būtų nustatę pažeidimą padariusį asmenį pažeidimo padarymo metu. Apeliantas abejoja policijos pareigūnų V. V., T. P., institucijos atstovo M. V. parodymais. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad vairavo būtent R. V., o vieninteliai įrodymai apie vairavusio asmens tapatybę yra kritiškai vertintini dviejų pareigūnų V. V. ir T. P. tarnybiniai paaiškinimai ir parodymai duoti teismo posėdžio metu. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nebuvo ir paties administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, nes vadovaujantis Instrukcijų nuostatomis, stabdant transporto priemonę tamsiu paros metu privaloma naudoti šviečiančią reguliuotojo lazdelę arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Nors pareigūnai nurodė, kad transporto priemonė buvo stabdoma naudojant skritulį su raudonu atšvaitu, tačiau abejojama ar pareigūnai spėjo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas atsiliepimu į R. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. R. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais. R. V. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes R. V. pažeidimo padarymo metu nevairavo automobilio. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Pažeidėjo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas nutarimą paskirti administracinę nuobaudą grindė byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūnų T. P., E. N., V. V. tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais teismo posėdžio metu (b. l. 7-9, 57-58, 59-60), liudytojų B. R. paaiškinimu teismo posėdžio metu (b. l. 82), liudytojų V. B., E. K., D. Š. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 89-91) ir kita byloje esančia medžiaga.
R. V. teigė, kad pažeidimo padarymo metu automobilio nevairavo, buvo namuose su žmona ir sergančiu vaiku (b. l. 57). Ši R. V. versija yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Liudytojas, vyriausiasis patrulis T. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad dirbdamas su kolegomis V. V. ir E. N., pastebėjo į kairę sukantį automobilį, kuris nerodė posūkio signalo. Minėtą automobilį stabdė mojant skrituliu su raudonu atšvaitu, tačiau automobilio vairuotojas teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti automobilį nepakluso, padidino važiavimo greitį. Stabdant automobilį, vieta buvo tinkamai apšviesta, jis aiškiai matė vairuotojo veidą. Peržiūrėjęs POLIS II naršyklėje buvusią R. V. fotonuotrauką, atpažino, jog tai tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį (b. l. 7, 57-58). Tyrėjas V. V. paaiškino, kad T. P. stabdant automobilį, stovėjo šalia, todėl aiškiai matė, jog automobilį vairavo iš matymo žinomas R. V.. Naudojantis POLIS naršykle buvo nustatyti tikslūs R. V. anketiniai duomenys (b. l. 9, 59). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų, policijos pareigūnų T. P., V. V., kurie tiesiogiai matė stabdomo automobilio vairuotoją, parodymais. Minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V.. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilį, kurį stabdė policijos pareigūnai, vairavo R. V..
Apeliacinio skundo argumentas, kad R. V. nuo pat pradžių nuosekliai nurodė, automobilio tą naktį nevairavęs ir niekam automobilio nedavęs, yra nepagrįstas. 2016 m. balandžio 1 d. susipažinęs su Administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. V. paaiškino, kad nenurodys, kas vairavo jo automobilį (b. l. 3). Liudytojas M. V. parodė, kad 2016 m. kovo 31 d. R. V. atėjęs į policijos komisariatą, pasakė, kad automobilį vairavo iš savivaldybės vienas žinomas žmogus, jei pasakys kas toks, jam gali būti blogai (b. l. 60). Teisme R. V. teigė, kad pažeidimo padarymo metu buvo namuose su žmona ir sergančiu vaiku, niekas jo automobilio nevairavo, be jo žinios niekas kitas automobiliu negalėjo pasinaudoti (b. l. 57). Tokius R. V. parodymus nėra pagrindo pripažinti nuosekliais.
Nors dėl objektyvių priežasčių, stabdant R. V. vairuojamą automobilį, policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir nebuvo įjungtas vaizdo registratorius, bet tai nepaneigia, kad R. V. 2016 m. kovo 30 d., 1.30 val., vairavo automobilį „VW Touran“ ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintose Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatuose nurodyta, kad visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas (20.9. punktas). Vyriausiasis patrulis E. N. paaiškino, kad vaizdo registratorius nebuvo įjungtas, nes krovė kompiuterio akumuliatorių (b. l. 59). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tarnybiniame automobilyje yra sumontuota automobilinė radijo stotis, kuri R. V. pažeidimui įtakos neturėjo. Telemetrinė įranga - tarnybinėje transporto priemonėje sumontuota įranga, skirta duomenims į Vieningą pajėgų valdymo sistemą perduoti, siekiant per šią sistemą stebėti tarnybinės transporto priemonės buvimo vietą, vykimo maršrutą, veiklos statusą, kitus duomenis ir priimti sprendimus dėl pajėgų valdymo ar kontrolės. Tarnybinėje transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, tačiau tuo metu, kai buvo stabdomas R. V. buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir paruoštas spausdintuvas administracinio teisės pažeidimo protokolui atspausdinti, todėl į maitinimo lizdą buvo įjungtas spausdintuvas (b. l. 50-51).
Policijos pareigūnai T. P. ir V. V. nurodė, kad R. V. vairuojamą automobilį stabdė mojant skrituliu su raudonu atšvaitu. Vyriausiasis patrulis E. N. paaiškino, kad vienas iš kolegų T. P. ar V. V. liepė įjungti tarnybinio automobilio švyturėlius. Jis švyturėlius įjungė, bet nežino ar stabdomo automobilio vairuotojas juos matė (b. l. 59). R. V. argumentus, kad gatvė, kurioje stovėjo policijos automobilis nebuvo tinkamai apšviesta, paneigė liudytojai T. P., V. V. (b. l. 57-59). E. K. paaiškinime nurodė, kad automobilį, kuriuo ji važiavo buvo sustabdę policijos pareigūnai, nes keleivis nebuvo prisisegęs saugos diržo, gatvė tuo metu buvo apšviesta (b. l. 90). Liudytojas B. R., kurio vadovaujama bendrovė yra atsakinga už gatvių apšvietimą Skuodo mieste, paaiškino, kad nors Skuodo miesto seniūno išduotoje pažymoje nurodyta, kad gatvių apšvietimas turi būti išjungtas 24 val., tačiau apšvietimas galėjo būti išjungtas ir vėliau (b. l. 82). Įvertinus tai, darytina išvada, jog pažeidimo padarymo metu, 1.30 val., automobilio stabdymo vieta buvo pakankamai apšviesta, policijos pareigūnai turėjo galimybę aiškiai matyti vairuotojo veidą, taip pat ir vairuotojas R. V. turėjo matyti policijos pareigūną, kuris stabdė automobilį skrituliu su raudonu atšvaitu. Nors nenustatyta ar policijos pareigūnai, stabdydami automobilį, spėjo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius, tačiau R. V. matydamas, jog jo automobilį stabdo policijos pareigūnas, turėjo paklusti policijos pareigūno reikalavimui ir sustoti.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, visiškai nepagrįsti. Kaip matyti, pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti 2016 m. kovo 30 d., t. y. pažeidimo padarymo dieną, be to ant tarnybinių pranešimų yra tą pačią dieną užrašyta rezoliucija. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2016 m. balandžio 1 d., jame nurodyta, kad pridedami trys tarnybiniai pranešimai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tarnybiniai pranešimai ar administracinio teisės pažeidimo protokolas suklastoti. Nors policijos komisariatas negalėjo pateikti policijos informacinės sistemos POLIS II išklotines, bet policijos pareigūnai nurodė, kad naudojant POLIS II naršykle, pažeidimo padarymo dieną, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. V., jie tą pačią dieną buvo nuvažiavę į R. V. kiemą, bet automobilio nerado. Nėra jokio pagrindo abejoti dėl R. V. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
R. V. atstovo advokato Karolio Gerbausko apeliacinio skundo netenkinti, palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.