Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui R. Z., pareiškėjo atstovui Laurynui Vaičekauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus bei trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, A. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui skirto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo procedūra buvo pradėta dar 1992 m., už sklypą pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs, o pats sklypas de jure pareiškėjui buvo paskirtas iki 1992 m. liepos 28 d. Pareiškėjas, atitinkantis visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės žemės sklypą ne konkurso tvarka, keliamas sąlygas, turi teisę reikalauti iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus suformuoti ir sudaryti su juo 1992-08-04 Vilniaus rajono valdybos potvarkio Nr. 1026p pagrindu paskirto 0,25 ha namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė tesimo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1992-03-09 buvo priimtas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkis Nr. 292p, kuriuo R. Z. (duomenys neskelbtini) apylinkėje buvo skirtas (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. 62 (toliau - Sklypas) individualaus namo statybai.

2014-02-14 Pareiškėjas kreipėsi į Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių su prašymu „Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo", prašydamas suderinti 2005 metais L. B. IĮ „Arlitanus“ atliktus kadastrinius matavimus, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti sklypą bei sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. užbaigti Sklypo privatizavimo procedūrą.

Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-03-19 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-238 atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pagal skyriuje turimus duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumente, taip pat Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui nėra pateikta parengta kitos paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla ir nurodė pateikti reikalingus dokumentus.

Pareiškėjas 2014-03-31 Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte" ir reikalingus dokumentus.

Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-04-04 pateikė raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-3146, nurodė, kad jo prašymas suformuoti jam skirta kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, bus įtrauktas į sekantį (2015 metų) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2015-05-14 rašte Nr. 48SD-5228-(14.48.104.) nurodė, jog pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Pretendentų sąrašą, nes iki 2015-03-18 nepateikė Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-03-19 rašte nurodytų dokumentų.

Pareiškėjas 2015-06-04 minėtą 2015-05-14 raštą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT).

NŽT 2015-07-30 raštu Nr. 1SS-2073-(8.5.) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ pareiškėjo skundą atmetė. NŽT konstatavo, kad Skyrius neatliko visų būtinų veiksmų nustatant Žemės sklypo buvimo vietą, todėl NŽT pavedė Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl žemės sklypo buvimo vietos nustatymo ir spręsti klausimą dėl Žemės sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte.

Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2016-02-25 priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 1, kuriame nurodė, kad transformavus 1993 m. Sklypo plane nurodytą centro koordinatę į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, buvo nustatyta jos vieta, tačiau toje vietoje (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nepažymėtas joks sklypas.

Pareiškėjas 2016-03-01 apskundė Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimą Nr. 1 apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nacionalinė žemės tarnyba 2016-04-15 skundžiamu Sprendimu Nr. 2 pareiškėjo skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus sprendimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriais atsisakyta suprojektuoti pareiškėjui skirtą sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei užbaigti šio sklypo privatizavimo procedūras teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 3 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pagal šio straipsnio 7 dalį, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 2.4 papunkčiu nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taisyklių 12 punktas nustato, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui - Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia: 1) prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį); 2) žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 3) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, 4) naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pasisakęs, kad Taisyklių 12 punkte yra nustatytas imperatyvus ir baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo pageidaujantis ir turintis teisę pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nesant bent vienam iš minėtų baigtiniame sąraše dokumentų, valstybinės žemės pardavimas negalimas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis Nr. A858-368/2014 (toliau – LVAT nutartis).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo subjektinės teisės įsigyti pareiškėjui suteiktą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą Nr. 62 individualaus gyvenamojo namo statybai. Pažymėtina, kad tiek atsakovas skundžiame Sprendime Nr. 1 tiek NŽT Skundžiamame sprendime Nr.2 yra nurodę, kad R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 suprojektuoti žemėtvarkos projekte toje vietoje, kurioje jis suteiktas nėra galimybės, kadangi kaip minėta nepavyko identifikuoti žemės sklypo buvimo vietos. Taigi byloje nagrinėjamas klausimas dėl galimybės suprojektuoti žemės sklypą, už kurį pareiškėjas jau yra sumokėjęs.

Pareiškėjas skunde remiasi LVAT 2014-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-368/2014, teigdamas, kad “Taisyklių 14 punkte nurodyta, jog jeigu kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, prašymas parduoti žemės sklypą ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys arba Valstybės turto fondas raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba Valstybės turto fondui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.” Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Pareiškėjo cituojamu atveju žemės sklypo planas nebuvo pateiktas, tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas yra pateikęs žemės sklypo planą, tačiau pagal minėtą planą buvo nurodyta, kad negalima vienareikšmiškai identifikuoti pareiškėjui skirto žemės sklypo buvimo vietos. Taigi taikyti pareiškėjo nurodomą teismų praktiką nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Tiek skundžiamame Sprendime Nr. 1, tiek Sprendime Nr. 2 pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Skundžiamame Sprendime Nr. 2 nurodyta, „kad norėdami nustatyti juridinį faktą dėl skirto žemės sklypo Nr. 62 buvimo vietos nustatymo pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, o anksčiau minėti dokumentai gali būti naudojami kaip papildoma medžiaga teismui. Nustačius juridinį faktą dėl R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 buvimo vietos, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų" rengimo įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, žemės sklypas Nr. 62 galės būti formuojamas rengiant sekantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė sudaryti žemės sklypo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėju, nurodė kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas siekdamas užbaigti žemės sklypo privatizavimo procedūrą , todėl skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, teisėjų kolegija nurodo, jog Taisyklių 16 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, turėdamas visus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą (tuo atveju, jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu), per mėnesį: 1) įregistruoja parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (jeigu parduodamas žemės sklypas šiame registre neįregistruotas) ir patikėjimo teisę į jį; 2) Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 7 punktą apskaičiuoja parduodamų žemės sklypo dalių dydį; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą; ir 4) parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, jog tam, kad būtų parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui turi būti pateikti visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, o tuo atveju, jei nebuvo suformuotas žemės sklypas prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu, papildomai turi būti pateiktas ir sprendimas suformuoti žemės sklypą. Kadangi šiuo metu nėra parengto tinkamai suformuoto žemės sklypo plano ir sprendimo suformuoti žemės sklypą, teisėjų kolegija sprendžia, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.