Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-478/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
2-478/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Liudvika Meškauskaitė
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-478/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1, 96.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties atskirojo skundo priėmimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1044-54/2008 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui V. P. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. L. 2007 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą viešai paneigti ieškovo nurodytus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeidžiančius teiginius ir paneigimą paskleisti ne mažesniu tiražu platinamoje spaudoje, negu atsakovo knygos „Durnių laivas“ paskleistieji tiražai; priteisti iš atsakovo 100 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi šį ieškinį paliko nenagrinėtą (b. l. 131-132). Teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir dar gali pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios teismo nutarties Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo V. L. vardu advokatės L. Meškauskaitės pasirašytas atskirasis skundas (b. l. 134-138).

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, jog šį skundą padavė asmuo, kuris neturi teisės jį paduoti (b. l. 139-140). Tokią išvadą teismas grindė ieškovo V. L. ir advokatės L. Meškauskaitės 2008 m. sausio 22 d. pasirašytos sutarties dėl teisinės pagalbos nuostata, jog advokatė įsipareigojo šioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje veikti kaip ieškovo patarėja ir atstovė teisiniais klausimais ir šiuo tikslu, be kitų funkcijų, įsipareigojo rengti teisinių dokumentų projektus bei atstovauti ieškovui Vilniaus apygardos teisme. Teismo nuomone, toks sutarties turinys leidžia teigti, jog ieškovas yra apribojęs savo atstovės teisę parengti ir jo vardu pasirašyti atskirąjį skundą, nes į advokatės funkcijas įėjo pareiga tik paruošti teisinių dokumentų projektus. Be to, teismas konstatavo, jog ieškovo atstovė nėra įgaliota jam atstovauti Lietuvos apeliaciniame teisme. Remdamasis paminėtais argumentais, teismas nurodė, kad atskirąjį skundą padavus asmeniui, kuris neturi tokios teisės, neskiriamas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes byloje yra pateikta paminėta šalių pasirašyta sutartis, kurioje jau yra aiškiai išreikšta šalių suderinta pozicija dėl atstovės pareigų ir jų apimties šioje byloje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. L. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismo nutartis nepagrįsta, nes advokatė turėjo teisę ieškovo vardu pasirašyti atskirąjį skundą. Minėta atstovavimo sutartimi ieškovas pavedė advokatei atstovauti jam Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1044-54/2008, o, pagal CPK 59 straipsnio pirmąją dalį, toks įgaliojimas suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Ginčo atstovavimo sutartyje jokių išimčių nenumatyta, CPK 59 straipsnio antrojoje dalyje taip pat nėra išskirta teisė pasirašyti procesinius dokumentus, kaip įgaliojime atskirai aptartinas veiksmas, todėl ieškovo advokatė turėjo teisę pasirašyti šį atskirąjį skundą. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog skundas negali būti priimtas, nes advokatė nėra įgaliota atstovauti ieškovui Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, kuris taip pat sprendžia atskirojo skundo priėmimo klausimą. Dėl to laikytina, kad ieškovo suteiktas įgaliojimas advokatei atstovauti jam Vilniaus apygardos teisme suteikia jai teisę pasirašyti šį procesinį dokumentą. Teismas, suabejojęs ieškovo advokatei suteiktais įgaliojimais, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti atskirąjį skundą, nes privalėjo priimti nutartį trūkumams šalinti ir įsitikinti, kokia iš tikrųjų yra ieškovo valia.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. L. atstovės advokatės Liudvikos Meškauskaitės pasirašytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo V. L. ieškinys atsakovui V. P. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, jog šį skundą padavusi ieškovo advokatė neturėjo teisės jo paduoti.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo atstovės advokatės L. Meškauskaitės atskirojo skundo priėmimo, neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir todėl neteisingai atsisakė jį priimti.

Apeliantas teisus teigdamas, kad, vadovaujantis atstovavimo pagal pavedimą turinį apibrėžiančio CPK 59 straipsnio pirmąja dalimi, įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime, o pagal šio straipsnio antrąją dalį teisė pasirašyti procesinius dokumentus, nagrinėjamu atveju – teisė pasirašyti atskirąjį skundą, nėra išskirta kaip įgaliojime atskirai aptartinas veiksmas. Tuo tarpu šalių pasirašytos sutarties dėl teisinės pagalbos pirmajame straipsnyje, be kitų pavedimų, nustatyta, kad advokatei pavedama atstovauti ieškovui teisme. Taigi teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas teisinės pagalbos sutartyje savo atstovės – advokatės – veiksmus apribojo tik teisinių dokumentų projektų paruošimu.

Tačiau minėtoje sutartyje nustatyta, kad advokatei pavedama ieškovui atstovauti Vilniaus apygardos teisme. Tuo tarpu pagal CPK 51, 56, 57 straipsniuose suformuluotas taisykles bei teismų praktiką, apeliacinių (atskirųjų skundų) padavimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis ir jo pradžia. Taigi atskirąjį skundą turi teisę paduoti atstovas pagal pavedimą, kuriam yra pavesta atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Tokį apeliacinio proceso pradžios aiškinimą patvirtina taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2A-426/2007; L. K., L. N., D. K., G. V., A. M. vs. BAB „Velga“; procesinio sprendimo kategorija 121.17). Nors minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos bei apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos racio decidendi nesutampa, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pateikė bendro pobūdžio teisės normų aiškinimą, kurio turėtų būti laikomasi nagrinėjant kitas analogiško pobūdžio civilines bylas, nes, kaip žinoma, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esanti sutartis dėl teisinės pagalbos nepatvirtina, jog tarp ieškovo bei jo atstovės buvo atsiradę sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisinių santykių. Tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog ši aplinkybė nesuteikė pirmosios instancijos teismui pagrindo iš karto taikyti CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punkto nuostatų ir atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Šiame skunde nebuvo nurodyta, kad skundas paduodamas remiantis byloje esančia sutartimi dėl teisinės pagalbos, taip pat nebuvo pateikti įrodymai dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas privalėjo pareikalauti, kad būtų pašalintas šis trūkumas, ir tik tuomet spręsti dėl atskirojo skundo priėmimo (CPK 306 str. 3 d., 316 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokius veiksmus teismas privalėjo atlikti ne vien todėl, kad jie numatyti anksčiau šioje nutartyje paminėtose CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinių (atskirųjų) skundų priėmimą, tačiau ir todėl, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas atskirajame skunde, tokius veiksmus suponuoja teismo pareiga užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, dispozityviškumo – laikymąsi (CPK 7, 8, 13 str.). Be to, CPK 3 straipsnio pirmoji dalis imperatyviai nurodo, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Pažymėtina, jog paties ieškovo V. L. padaryti vėlesni veiksmai, tai yra nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimas, pavedimas advokatei Liudvikai Meškauskaitei atstovauti nagrinėjant šią bylą visuose teismuose, kuris įtvirtintas apeliacinės instancijos teismui pateiktoje sutartyje dėl teisinės pagalbos Nr. 55-2008, ieškovo V. L. ir advokatės Liudvikos Meškauskaitės pasirašytoje 2008 m. gegužės 22 d., patvirtina ieškovo tikrąją valią – siekti, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas paminėtas ieškinys, teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat kad byla būtų nagrinėjama jo teisiniams interesams atstovaujant advokatei Liudvikai Meškauskaitei. Taigi šios aplinkybės patvirtina apelianto teiginį, kad teismo nustatytos atskirojo skundo neatitiktys civilinio proceso reikalavimams turėjo būti traktuojamos kaip skundo priėmimo procese taisytini trūkumai (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais argumentais, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą (CPK 338, 302 str., 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Remiantis tuo, kad, apeliantui pateikus paminėtą 2008 m. gegužės 22 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 55-2008, pirmosios instancijos teismo nustatytas atskirojo skundo trūkumas tapo nebeaktualus, ieškovo V. L. atstovės advokatės Liudvikos Meškauskaitės paduotas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties su byla perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu ir 307 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. L. atstovės advokatės L. Meškauskaitės paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis