- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-426/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Trečiasis asmuo
- D. L., valstybės įmonei „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, I. Z., G. Z.
- Ieškovas
- L. K., L. N., D. K., G. V., A. M.
- Advokatai
- Tomas Jaugelavičius, Šarūnas Vilčinskas
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal V. Š. ir A. K. T., įgaliotų ieškovų L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. , apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1371-38/2007 pagal ieškovų L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Velga“, tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, D. L. , I. Z. , G. Z. dėl nuosavybės teisių gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB ,,Velga“ (1 t., b.l. 104-108), prašydami: 1) panaikinti valstybinės elektrotechnikos gamyklos „Velga“ turto perdavimo AB „Velga“ 1994 m. gegužės 30 d. akto dalies „Nuosavybė“ 1.4. punktą - valstybinio kapitalo rezervas 21 785 Lt, tarp jų, bendrabutis – 21 785,00 Lt, bei sumažinti dalyje „Turtas“ 1.1. punkte - pagrindinės priemonės, tarp jų statiniai, turto vertę 21 785 Lt suma, tai yra iki 1 246 044 Lt, ir pagrindinių priemonių vertę - iki 2 909 480 Lt; 2) įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, iš kurių būtų matyti konkretus turtas (statiniai ir pastatai), buvęs įtrauktas į 1994 m. gegužės 30 d. perdavimo aktą, perduotino turto vertės apskaičiavimo būdas; 3) išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog privatizacijos procese atsakovas AB „Velga“ neteisėtai perėmė į privačią nuosavybę turtą - bendrabutį, esantį Vilniuje, Geležinio Vilko g. 3 (toliau - bendrabutis), kurį atsakovas valdė tik patikėjimo teise. Bendrabučio perėmimas atsakovo nuosavybėn prieštaravo tuo metu galiojusiems įstatymams ir poįstatyminiams aktams, todėl šis turtas turi būti grąžintas valstybės nuosavybėn.
Atsakovas BAB ,,Velga“ ieškinio nepripažino (1 t.b.1.118-119).
Tretysis asmuo D. L. su ieškiniu taip pat nesutiko (1 t., b.l. 149-155).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovų L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. ieškinį atmetė (b. t. 2, l. 78-80).
Teismas konstatavo, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimui dėl ginčijamo Valstybinės elektrotechnikos gamyklos „Velga“ turto perdavimo akcinei bendrovei „Velga“ akto, sudaryto 1994 m. gegužės 30 d. (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.131 str. l d.). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl dalies pagalbinių ginčo bendrabučio patalpų privatizacijos ieškovai kreipėsi dar 1995 metų gegužės mėnesį (1 t., b.l. 188-192), o atsakymą, kad egzistuoja ginčijamas 1994 m. gegužės 30 d. turto perdavimo aktas ieškovai gavo gerokai anksčiau, nei realizavo savo teisę 2005 m. kovo 16 d. kreiptis į teismą su ieškiniu (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. E 10-441-00). Teismas atmetė ieškovų teiginius, kad bendrabutis buvo perduotas AB ,,Velga“, pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus ir poįstatyminius aktus, nurodydamas, kad šiems teiginiams pagrįsti nepateikta įrodymų (CPK 178 str.), be to, ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė abejones dėl tokių pažeidimų egzistavimo (1 t., b. l. 104-108), baigus ikiteisminį tyrimą dėl bendrabučio perdavimo aplinkybių AB ,,Velga“, nekonstatuota nusikaltimo sudėties, AB ,,Velga“ atlikta ginčo bendrabučio patalpų teisinė registracija teisminiu keliu nebuvo nuginčyta ir liko galioti (Civilinė byla Nr.2-957-53/2005, 2 t., b.l. 132-136). Teismas nepagrįstu laikė ieškovų teiginį, jog bendrabutį įregistravus kaip valdomą patikėjimo teise valstybinį turtą, šis turtas negalėjo būti privatizuojamas ar akcionuojamas, o turėjo likti neprivatizuotino valstybinio turto dalimi AB „Velga“ balanse, nurodydamas, jog bendrabutis nepateko į Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme nurodytą turto sąrašą (Valstybinio pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d.). Teismo teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ieškovų aiškinimas, kad visas bendrabutis priklausė žinybiniam butų fondui; iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1993 m. atliktoje ginčo bendrabučio pastato patalpų teisinėje registracijoje dalis patalpų buvo įregistruota kaip viešbutis (Civilinė byla Nr.2-957-53/2005 1 t., b. l. 132-136). Teismo nuomone, šios faktinės bylos aplinkybės lemia 1991 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr.335 ,,Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos“ bei 1992 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr.410 ,,Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“ taikymo specifiką ginčo bendrabučio atžvilgiu. Teismas nurodė, jog pripažįsta, kad minėtų Vyriausybės nutarimų taikymas ieškovų ir atsakovo santykiams aptartas 2005 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-957-53/2005 ir turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl daugiau šiuo klausimu nagrinėjamoje civilinėje byloje nepasisako (CPK 182 str.2 p.).
Apeliaciniu skundu V. Š. ir A. K. T. (pagal ieškovų L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. pasirašytą įgaliojimą; reg. Nr. 14-5316) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. t. 2, l. 109-111, b. t. 1, l. 59). Apeliantai skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Apeliantai įsitikinę, kad ieškovai, būdami bendrabučio gyventojai, o ne Valstybinės elektrorechnikos gamyklos „Velga“ ar AB „Velga“ vadovai ar atsakingi darbuotojai, 1994 m gegužės 30 d. negalėjo žinoti, kad minėtų įmonių atstovai 1994 m. gegužės 30 d. surašė turto perdavimo aktą, pagal kurį buvo perduotas bendrabutis. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus (Butų privatizavimo ir kt.) bendrabutis negalėjo būti pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties ar administracinio veiksmo objektu, o galėjo būti privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovai apie 1994 m. gegužės 30 d. aktą sužinojo tik 2002 m. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2.35-335/03, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ieškovams pranešė apie neteisėtus bendrabučio perdavimo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas neteisingai išaiškino Valstybinio turto pirminio privatizavimo ir Butų privatizavimo įstatymų taikymą, nepagrįstai įteisino neteisėtą bendrabučio perdavimą AB „Velga“. Priešingai teismo išvadai, bendrabutis pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą negalėjo būti niekam parduodamas ar perduodamas, išskyrus savivaldybę (Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 335 ir 1992 m. gegužės 29 Nr. 410 nutarimai). Ginčijamas aktas yra niekinis, nes prieštaravo CK 47 straipsniui (1964 m.). Pagal tuo metu galiojančią tvarką bendrabučio teisinė padėtis buvo nustatyta Butų privatizavimo įstatymu ir pagal jį turėjo būti sprendžiama tolesnė bendrabučio patalpų ir pačio bendrabučio teisinė priklausomybė. Nustatyta tvarka buvo pažeista.
3. Teismas nevertino pateiktų įrodymų apie tai, kad bendrabutis buvo suprojektuotas ir pastatytas pagal tipinį projektą ir naudotas pagal paskirtį – jame gyveno VEG ,,Velga“ darbuotojai. Bendrabutyje nebuvo patalpų, skirtų gamybinei ar komercinei veiklai vystyti; visos patalpos buvo skirtos bendrabutyje gyvenančių žmonių poreikių tenkinimui. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, privatizuojant gamyklą, turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos“ nuostatų 1 punkto: ,,Nustatyti, kad valstybinio turto pirminio privatizavimo programose ir informaciniuose biuleteniuose į įmonių įstatinį kapitalą neįtraukiamas žinybinį butų fondą sudarantis valstybinis kapitalas“. Šis reikalavimas buvo pažeistas, įrašius bendrabutį į privatizuojamo turto perdavimo priėmimo aktą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BAB ,,Velga“ prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą. Teigia, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir tai patvirtina bylos aplinkybės.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo D. L. prašo nutraukti apeliacinį procesą, nes apeliacinį skundą padavė asmenys, neturintys teisės jo paduoti (CPK 315 str. 5 d., CPK 315 str. 5 d.). Nurodo, jog apeliacinį skundą pasirašė ieškovų įgalioti asmenys - V. Š. ir A. K. T. . Tačiau nė vienas iš jų nėra asmuo, galintis būti atstovu pagal pavedimą teisme (CPK 56 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 305 straipsnis apibrėžia ratą subjektų, turinčių teisę paduoti apeliacinį skundą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įtvirtino taisyklę, jog apeliacinį skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnio antrąją dalį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai, t. y. asmenys, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir dėl to buvo įtraukti į procesą pirmosios instancijos teisme. Tais atvejais, jei apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio antrąja dalimi, apeliacinį skundą atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, o jei ši aplinkybė paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 315 str. 2 d. 2 p.).
Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 str. 1 d.). Asmenų, galinčių būti atstovais teisme, sąrašas yra baigtinis, todėl kiti fiziniai asmenys negali būti savarankiškais atstovais teisme. Fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą teisme teisės turi būti išreikštos įgaliojime, patvirtintame notarine tvarka, išskyrus CK nustatytus atvejus, o advokatai ir jų advokatų padėjėjų teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 57 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis, 2003-08-25 įgaliojime (reg. Nr. 14-5316) nurodoma, kad ieškovai L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. įgaliojo fizinius asmenis V. Š. ir A. K. T. atstovauti juos visuose bendrosios kompetencijos teismuose, apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka, pasirašyti už juos dokumentus (1 t., b.l. 59). Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. Š. ir A. K. T. yra asmenys, nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalyje, t.y. asmenys, galintys savarankiškai atstovauti įgaliotuosius teisme, todėl jie negali būti atstovais teisme, neturi teisės savarankiškai veikti įgaliotojų vardu teisme ir negali pasirašyti bei paduoti ieškovų vardu apeliacinio skundo.
Pažymėtina, kad asmeniui (įgaliotojui) dėl tam tikrų priežasčių negalint pačiam sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokatu ar advokato padėjėju, jis gali įgalioti tai padaryti kitą asmenį (įgaliotinį), taip pat ir neturintį teisės būti savarankišku atstovu pagal pavedimą teisme. Šiam asmeniui duodamame įgaliojime turi būti numatyta įgaliotinio teisė sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu, advokato padėjėju dėl atstovavimo įgaliotojui konkrečioje byloje, keliose arba visose jo civilinėse bylose (CPK 58 straipsnis). Tokiame įgaliojime taip pat gali būti numatyta įgaliotinio teisė įgalioti advokatą ar advokato padėjėją, su kuriuo bus sudaroma teisinės pagalbos sutartis, atlikti visus CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus ar konkretų procesinį veiksmą, kuris turi būti specialiai aptartas įgaliojime ir yra būtinas tinkamam įgaliotojo procesinių teisių įgyvendinimui (tarp jų pareikšti ieškinį, jeigu įgaliotojas yra ieškovas ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 51, 56, 57 str., 60 straipsnio 4 punkto ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies taisykles bei teismų praktiką, apeliacinių, atskirųjų skundų padavimas (kaip ir dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ar kiti apeliacinio proceso veiksmai) yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o šiuos veiksmus atliekant asmens atstovui pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai.
Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad apeliacinį skundą padavė asmenys (V. Š. ir A. K. T. ), neturintys teisės jo paduoti, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).
Ieškovams išaiškintina, kad ieškovai ar jų tinkamai įgalioti atstovai, sudarę sutartį su asmeniu, kuris turi teisę atstovauti juos apeliacinės instancijos teisme, gali kreiptis į teismą (su tinkamai parengtu apeliaciniu skundu), prašydami atstatyti terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d., 307str., 315str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal V. Š. ir A. K. T., įgaliotų ieškovų L. K. , L. N. , D. K. , G. V. , A. M. , apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo.