- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 2VP-2311-1050/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., M. M.
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – I. S., M. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Gintautas Puodžiukas kreipėsi į teismą, prašydamas suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. S. už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skirti iki 290,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojo) M. M. naudai.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį rašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad yra nustatyta tokia nepilnamečio vaiko J. M. ir išieškotojo M. M. bendravimo tvarka:
1. Iki vaikui sukaks treji metai, tėvas su sūnumi bendrauja tris kartus per savaitę pirmadienį, trečiadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, arba kitoje motinos parinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.). Apie numatomą vaiko lankymą vaiko tėvas turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną.
2. Iki vaikui sukaks treji metai, tėvas turi teisę aplankyti vaiką per jo gimtadienį taip pat per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas jo gyvenamojoje vietoje, lankymosi laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip prieš vieną savaitę iki šventės dienos.
3. Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.
4. Kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val. ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. Jei tėvas negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, tėvas turi informuoti motiną bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu) ne mažiau kaip likus vienai dienai iki bendravimo.
5. Jeigu tėvui pasiėmus vaiką jis netikėtai turi išvykti darbo reikalais, tėvas, susiderinęs su motina, turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą.
6. Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini), vaiko gimtadienio dieną (tikrąją gimtadienio dieną) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: 2018 metais – motina, 2019 metais – tėvas ir t. t. Tačiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per jo gimtadienius jokiu būdu negali riboti tėvo galimybių aplankyti ir pasveikinti vaiką gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas. Motinai nedalyvaujant tėvas vaiką galės pasiimti per jo gimtadienį nuo trejų metų amžiaus, tą pačią dieną grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą.
7. Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini) vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias šventes. Jei per Šv. Kalėdas vaikas bus su motina, tai per Šv. Velykas – bus su tėvu ir atvirkščiai. Vienais metais per Naujųjų metų šventę vaikas bus su tėvu, kitais – su motina, paliekant galioti anksčiau nustatytas nuostatas, kad išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovas turi teisę nuo trejų metų, o su nakvyne – nuo penkerių.
8. Nepilnametis vaikas Motinos dieną visada praleidžia su motina. Nepilnametis vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu.
9. Vaiko tėvui, nepaėmus nepilnamečio vaiko pagal aukščiau nustatytą grafiką (Motinos dieną, metinės šventės progą ir t. t.), jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujai suteiktas bylos Nr. (duomenys neskelbtini), papildė anksčiau teismo nustatytą M. M. bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nustatyta M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netaikoma I. S. kasmetinių atostogų metu – 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, laikotarpiu. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė I. S. pranešė, jog jos kasmetinių atostogų metu M. M. negalės pasimatyti su sūnumi. Tačiau, pasak išieškotojo, vaikas įprastai lankė darželį ir vaiko motina nepateikė duomenų apie savo kasmetines atostogas. I. S. buvo išsiųstas pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašyta pateikti pažymą iš darbovietės apie suteiktas kasmetines atostogas arba nurodyti priežastis, dėl kurių vaiko tėvas negali pasimatyti su sūnumi. Vaiko motina, atsakydama į pranešimą, pareiškė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra nustatyta, kad vaikas negali eiti į darželį arba reikia pateikti pažymą iš darbovietės apie suteiktas kasmetines atostogas, tad prašymas yra perteklinis. Esant nurodytam, į skolininkės darbovietę BĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas raštas dėl informacijos apie moters kasmetines atostogas pateikimo. Darbovietė pateikė informaciją, kad kasmetinės I. S. atostogos buvo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. I. S. taip pat informavo, kad sūnus serga virusine infekcija. Kadangi tėvo ir sūnaus pasimatymas teismo sprendimu yra numatytas trečiadienį, moteris nurodė, kad susitikimas neįvyks, nes vaikui nustatytas lovos režimas. 2019 m. spalio 9 d. M. M. pranešė, kad vaiko motina nesudarė galimybės pasimatyti su vaiku jo arba vaiko gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytam, Pareiškėjo teigimu, I. S. visa apimtimi nevykdo teismo procesinių sprendimų, t. y. neleidžia vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi teismo nustatytu metu, nors vaiko ligos atveju jam yra leidžiama tai daryti, be to, vaiko tėvui pateikė melagingą informaciją apie savo kasmetinių atostogų laiką, todėl 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 24 d. buvo surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Skolininkė I. S. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir jame išdėstytais reikalavimais, todėl prašo pareiškimą atmesti. Skolininkės teigimu, ji vykdo įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, kuriais jai nėra nustatyta pareiga pateikti pažymą iš darbovietės apie kasmetines atostogas. Be to, išieškotojas su vaiku matėsi 2019 m. rugsėjo mėnesio 4, 7, 11 dienomis. Pasimatymai neįvyko tik 2019 m. rugsėjo 14 ir 28 dienomis dėl paties vaiko tėvo kaltės. Skolininkės teigimu, ji leido išieškotojui susitikti su vaiku spalio 5 d., nors tai nebuvo tėvo bendravimo su vaiku diena. Po susitikimo vaikas iš karto susirgo dėl tėvo nepriežiūros (buvo maudytas šaltame baseine, jam duota valgyti ledų). Nurodė, kad 2019 m. spalio 12 d. skolininkas su vaiku nesusitiko, nors tai buvo jo ir vaiko susitikimo diena. Nurodė, kad išieškotojas atvyksta į vaiko ugdymo įstaigą teismo nenustatytu laiku. Taigi, vaiko tėvas sūnų nori lankyti jam patogiu laiku, nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Skolininkės teigimu, teismas nėra pasisakęs dėl vaiko lankymo jo ligos metu. Tuo metu, kai sirgo vaikas (2019 m. spalio 7 d. – 2019 m. spalio 11 d.), skolininkės mama V. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir prižiūrėjo vaiką. Nurodė, kad teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas buvo nuteistas dėl smurto panaudojimo skolininkės motinos atžvilgiu, todėl pastaroji neturi galimybės įsileisti išieškotoją į savo namus, nes bijo dėl jo agresyvaus ir smurtinio elgesio. Nurodė, kad skolininkė gyvena kartu su savo tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame būste, todėl pastarieji turi teisę nuspręsti, ką jie įsileidžia į savo namus, ypač esant grėsmei turtui, sveikatai, saugumui. Skolininkė nurodė, kad ji viena augina sūnų, dirba 0,5 etato krūviu ir studijuoja magistro studijas (duomenys neskelbtini). Be to, ji moka už mokslus, nekilnojamojo turto neturi. Skolininkės teigimu, ji žino, kad teismo procesinių sprendimų nevykdymas gali jai užtraukti materialinę atsakomybę, tačiau bauda jai būtų nepakeliama materialinė našta, pablogintų jos ir sūnaus gyvenimo kokybę. Skolininkės vertinimu, išieškotojas manipuliuoja vaiku ir teismo procesiniais sprendimais. Skolininkė neturi jokių ketinimų nevykdyti teismo procesinių sprendimų ir neleisti vaikui bendrauti su tėvu (b. l. 7-10).
Išieškotojui M. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 5), tačiau išieškotojas atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintinas iš dalies.
Dėl baudos skyrimo.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str.). Teismo sprendimas ar nutartis turi būti vykdomi taip, kaip yra numatyta jų rezoliucinėje dalyje.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą išieškotojo M. M. bendravimo su sūnumi J. M. tvarką ir nustatė, kad vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), bendravimu tvarkos 3 punktas).
LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildė nustatytą M. M. bendravimo su sūnumi tvarką, numatydamas, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nustatyta M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netaikoma I. S. kasmetinių atostogų metu – 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, laikotarpiu. Apie atostogų laikotarpį, kurio metu atsakovas neturės galimybės bendrauti su vaiku, ieškovė atsakovą įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis Gintautas Puodžiukas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais, patikrinęs sprendimo įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta M. M. bendravimo su sūnumi J. M. tvarka nėra vykdoma pilna apimtimi (vykdomosios bylos l. 3, 10). Esant nurodytam, 2019 m. spalio 30 d. antstolis pateikė teismui pareiškimą dėl baudos I. S. skyrimo, kuriame nurodė, kad pagal teismo procesinius sprendimus skolininkė nesudarė galimybės išieškotojui M. M. bendrauti su vaiku 2019 m. spalio 9 d. ir nepateikė duomenų apie savo kasmetines atostogas, todėl išieškotojas negalėjo bendrauti su vaiku laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 spalio 2 d. (b. l. 2-3).
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. skolininkė I. S. elektroniniu laišku informavo išieškotoją M. M., kad ji su sūnumi atostogaus laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 17). Išieškotojas 2019 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į skolininkę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą ir advokato Evaldo Skurvydo kontorą. Laišku išieškotojas prašė pateikti jam dokumentą, patvirtinantį, kad skolininkei laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. yra suteiktos kasmetinės atostogos, kadangi tik skolininkės kasmetinių atostogų metu nėra taikoma teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir neleisti tėvui bendrauti su vaiku paminėtu laikotarpiu tuo atveju, jeigu jai nėra suteiktos kasmetinės atostogos (vykdomosios bylos l. 32). Bylos duomenimis, išieškotojas 2019 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į skolininkę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą, advokato Evaldo Skurvydo kontorą bei išieškojimą vykdantį antstolį. Nurodė, kad vaikas įprastai lanko darželį, o vaiko motina nepateikia dokumentų, jog jai šiuo metu yra suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu, pagal teismo nutartį, ji gali nepertraukiamai atostogauti su vaiku. 2019 m. rugsėjo 23 d. išieškotojas elektroniniu laišku pakartotinai kreipėsi į išieškojimą vykdantį antstolį. Laiške nurodyta, kad sūnus ir toliau įprastai lanko darželį, tačiau išieškotojas vis dar negali matytis su vaiku (vykdomosios bylos l. 28). Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 23 d. antstolio kontora kreipėsi į skolininkę su prašymu pateikti pažymą iš darbovietės apie jai suteiktas kasmetines atostogas. Tuo atveju, jeigu skolininkei nėra suteiktos kasmetinės atostogos, buvo paprašyta nurodyti priežastis dėl kurių išieškotojas negali matytis su sūnumi (vykdomosios bylos l. 26-27). 2019 m. rugsėjo 25 d. skolininkė informavo išieškojimą vykdantį antstolį, kad teismo nutartimi nėra nustatyta, jog vaikas negali lankyti darželio, bei tai, kad skolininkė privalo pateikti pažymą iš darbovietės, todėl prašymas yra perteklinis (vykdomosios bylos l. 21). 2019 m. rugsėjo 26 d. išieškojimą vykdanti antstolių kontora pranešė skolininkei, kad prašymas nėra perteklinis, nes antstolių kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią skolininkės kasmetinių atostogų metu vaiko tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku, tačiau vaiko tėvui kyla abejonių, ar skolininkė atostogauja ir ji šią informaciją turi pateikti (vykdomosios bylos l. 20). Atsakydama į antstolių kontoros prašymą, skolininkė nurodė, kad ji gavo 14 dienų atostogas su vaiku, lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir savo sodyboje. Kadangi ji studijuoja (duomenys neskelbtini) magistrą, ji negali su vaiku išvažiuoti ilgam laikotarpiui, dėl jos studijų vaikas kelias dienas lankė darželį. Skolininkė nurodė, kad artimiausią trečiadienį išieškotojas pasimatys su vaiku, be to, per 10 atostogų dienų su vaiku matėsi tris kartus, tuo pažeisdamas teismo nutartį (vykdomosios bylos l. 19). Bylos duomenimis, 2019 m. spalio 8 d. išieškojimą vykdanti antstolių kontora kreipėsi į skolininkės darbovietę BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl informacijos apie kasmetines skolininkės atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 8 d. pateikimo (vykdomosios bylos l. 15-17). Iš byloje esančios BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl informacijos apie skolininkę pateikimo nustatyta, kad skolininkei kasmetinės atostogos buvo suteiktos nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (vykdomosios bylos l. 7). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku skolininkė informavo išieškojimą vykdantį antstolį, kad nepilnametis J. M. nuo 2019 m. spalio 7 d. serga virusine infekcija, nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai buvo išduotas jo močiutei V. S. Skolininkė nurodė, kadangi pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką išieškotojas vaiką lanko trečiadieniais, susitikimas su vaiku neįvyks, nes vaikui lovos režimas ir jis negali eiti į lauką (vykdomosios bylos l. 14). 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku išieškotojas informavo išieškojimą vykdantį antstolį, kad skolininkė nesudaro galimybės aplankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje, vaikui sergant. Nurodė, kad bendravimas su vaiku jo gyvenamojoje vietoje yra numatytas teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje, tačiau skolininkė jos nesilaiko (vykdomosios bylos l. 11-12). Vykdomosios bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu numatytos išieškotojo bendravimo su vaiku dienos turėjo būti 2019 m. rugsėjo mėnesio 18 (trečiadienis), 21 arba 22 (savaitgalio dienos), 25 (trečiadienis), bei 2019 m. spalio 9 d. (trečiadienis) (vykdomosios bylos l. 2).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti skolininkas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės šioje teisės normoje nustatyta tvarka turi būti taikomos tik tais atvejais, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Nagrinėjamu atveju vykdomuoju dokumentu skolininkę įpareigojančių atlikti veiksmų pobūdis neleidžia atlikti šiuos veiksmus kitam asmeniui, nes vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininko veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. yra susiję su tėvų asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiu vaikui vykdymu.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo procesiniais sprendimais nustatytos išieškotojo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos netaikymo skolininkės kasmetinių atostogų metu. Byloje esantys skolininkės darbovietės pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį skolininkei suteiktos kasmetinės atostogos buvo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. Išieškotoją skolininkė informavo, kad jos kasmetinės atostogos buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Taigi, vadovaudamasi nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatyta išimtimi iš teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, skolininkė turėjo teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku 2019 m. rugsėjo 18 d., kadangi tai buvo jai darbovietės suteiktų kasmetinių atostogų diena. Tačiau, pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 21-22 bei 25 dienos, kuriomis tėvui nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti su vaiku, nebuvo skolininkės kasmetinių atostogų dienos. Atsikirsdama į antstolio pareiškimą, skolininkė nurodė, jog teismas jos nėra įpareigojęs pateikti išieškotojui pažymą iš darbovietės apie jai suteiktas kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad tėvai turi suprasti, jog teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo/nutarties vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Teismo vertinimu, tai, kad teismo procesiniuose sprendimuose nėra pažodžiui įtvirtinta, jog skolininkė privalo pateikti įrodymus apie jai suteiktas kasmetines atostogas, savaime neeliminuoja skolininkės, kaip motinos, pareigos geranoriškai bendradarbiauti su vaiko tėvu, tokiu būdu užtikrinant teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą. Juo labiau, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad informuodama vaiko tėvą apie savo kasmetines atostogas, skolininkė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl, teismo vertinimu, tarp šalių esant konfliktiškiems ir pasitikėjimu negrįstiems santykiams, skolininkui kilus abejonių dėl jo teisės pasimatyti su vaiku apribojimo, prašymas pateikti duomenis apie kasmetines atostogas nebuvo perteklinis, net jei tokia pareiga skolininkei ir nėra numatyta teismo procesiniuose dokumentuose. Esant nurodytam, teismo vertinimu, skolininkė, atsisakydama pateikti realius duomenis apie savo kasmetines atostogas, pažeidė tėvų pagarbos vienas kitam ir vaikui bei geriausių vaiko interesų principus, bei piktnaudžiaudama numatyta bendravimo tvarkos išimtimi, apribojo tėvo teisę bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2019 m. rugsėjo 21-22 bei 25 dienomis skolininkė nesilaikė įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pagal bendravimo tvarką, tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet vaiku sergant laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 11 d. tėvui nebuvo sudarytos galimybės aplankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje 2019 m. spalio 9 d. Atsisakymą leisti tėvui susitikti su sūnumi skolininkė motyvavo tuo, kad vaikui yra nustatytas lovos režimas ir jis negali eiti į lauką. Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tėvo bendravimas su sūnumi trečiadieniais yra numatytas tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek kitoje vietoje. Taigi, teismo vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad vaikas serga ir negali vykti bendrauti su tėvu į kitą vietą, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisės bendrauti su savo vaiku pastarojo gyvenamojoje vietoje. Be kita ko, skolininkė atsiliepime nurodė, kad ji gyvena su tėvais, o išieškotojas teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu jos motinai sukėlęs fizinį skausmą, todėl skolininkės motina nemato galimybės įsileisti išieškotoją į savo namus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalį iki pilnametystės nepilnamečiai vaikai yra prižiūrimi savo tėvų. Tai reiškia, kad visų pirma tėvai turi auklėti savo nepilnametį vaiką ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai bei harmoningai vystytis. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tad ir šiuo atveju, vien faktinė aplinkybė, kad vaiko senelė slaugė vaiką ligos laikotarpiu, neatleidžia skolininkės nuo pareigos užtikrinti, kad vaikas galėtų pasimatyti su tėvu, o tėvas su sūnumi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog tėvo bendravimas su vaiku jo gyvenamojoje vietoje keltų grėsmę vaiko interesams, dėl ko reikėtų šią tėvo teisę riboti. Juo labiau, teismui patikrinus LITEKO duomenis, nustatyta, kad baudžiamojoje byloje, kurioje išieškotojas buvo pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą skolininkės motinai, jam nebuvo nustatytas draudimas artintis prie nukentėjusio asmens ar kitokie draudimai lankytis jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytam, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių turėtų būti ribojama tėvo teisė bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, juo labiau, kai toks bendravimo būdas yra numatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir jį užtikrinti privalo vaiko motina. Taigi, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju, ribodama tėvo teisę bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ir būdu, skolininkė pažeidė teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad skolininkė išieškotojui pateikė klaidingą informaciją apie savo kasmetines atostogas, dėl ko tėvas negalėjo pasimatyti su vaiku bendravimo tvarkoje numatytu metu, be to, nustačius, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, konstatuotina, kad skolininkė pažeidė teismo procesiniais sprendimais nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Esant nurodytam, pareiškimas tenkinamas iš dalies ir už teismo procesiniais sprendimais nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos netinkamą vykdymą skolininkei skirtina pinginė sankcija – vienkartinė 100,00 Eur bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sankcija skolininkei skiriama pirmą kartą, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nagrinėjamu atveju nei išieškotojas, nei skolininkė teismo neprašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Esant nurodytam, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (apvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Konstatavus, kad skolininkė nevykdė teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tokiu būdu apribodama tėvo teisę bendrauti su vaiku, sprendžia, kad patenkinus pareiškimą dėl baudos skyrimo, aukščiau nurodyta suma į valstybės biudžetą priteistina iš skolininkės I. S.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 593, 771 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjo antstolio Gintauto Puodžiuko pareiškimą dėl baudos skyrimo iš dalies.
Paskirti suinteresuotam asmeniui I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, baudą išieškant suinteresuoto asmens M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus.
Priteisti iš suinteresuoto asmens I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,00 Eur (septyni eurai 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.