- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-8375-960/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03582-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei J, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei J. M., VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas I. J. po jos motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Nurodo, kad pareiškėjos motina ir pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo ir tėvo I. J. vardu užregistravo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi buto dalis priklauso pareiškėjai.
(Duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos tėvas, palikėjos sutuoktinis nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau pradėjo jį faktiškai valdyti. Tarp palikėjos ir pareiškėjo tėvo nebuvo pasirašyta povedybinė sutartis, kuri aiškiai apibrėžtų sutuoktinių turto teisinį rėžimą. Nors butas registruotas tik pareiškėjos ir I. J. vardu (po ½ dalį), tačiau I. J. priklausiusi dalis laikoma bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ši buto dalis yra ir J. J. nuosavybė.
Pareiškėja ir pareiškėjos tėvas palikimą po palikėjos mirties priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti. Po palikėjos mirties grįžo gyventi į butą, naudojosi pareiškėjos motinai priklausiusia buto dalimi bei bendrais šeimoje įsigytais ir naudojamai baldais bei buitine technika. Rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo komunalinius mokesčius. Butas nėra atidalintas ar nustatyta atskira naudojimosi butu tvarka, o tai patvirtina, kad pareiškėja ir jos tėvas po palikėjos mirties naudojosi visu butu, o ne atskira buto dalimi. Testamentų registro išduotoje pažymoje nurodyta, kad dėl J. J. palikimo nėra pradėta paveldėjimo byla.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas?“ nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie palikėjos J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos palikto turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, jog pareiškėja kartu su tėvu palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti turtą, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) savo atsiliepimu informavo, kad palikimo priėmimo procedūros dėl J. J. palikimo VMI prie FM nėra pradėtos. Teismui nustačius, kad pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės laikytini pagrįstais ir išsamiais, neprieštarauja pareiškėjos prašymui.
Suinteresuotas asmuo notarė J. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja L. R. yra palikėjos J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) dukra. Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su namų apyvokos daiktais. Turtas užregistruotas pareiškėjos tėvo vardu.
2020 m. lapkričio 18 d. Testamentų registro išraše Nr. SR10-9697(20) matyti, kad nėra J. J. palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjos tėvas ir pati pareiškėja nesikreipė į notarą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjo jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja ir jos tėvas po palikėjos turtą po jos mirties saugojo ir valdė sąžiningai, kaip savą, t. y. savo aktyviais veiksmai parodė faktinį palikimo priėmimą. Tiek pareiškėja, tiek jos tėvas naudojosi palikėjos buto dalimi, namų apyvokos daiktais, dar iki palikėjos mirties deklaravo gyvenamąją vietą minėtame bute. Pareiškėjos tėvas iki mirties (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos nepakeitė.
Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. I. J., kaip palikėją J. J. pergyvenęs sutuoktinis, yra pirmos eilės jos įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad I. J. vardu yra registruota ½ dalis turto, įgyto santuokos metu ir priklausiusio sutuoktiniams I. J. ir J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog I. J. po palikėjos mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, turtu naudojosi kaip savo, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jis priėmė palikimą po J. J. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po J. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjos motinos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.