- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-445-648-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Pavelas Frolovas, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- G., G. G., V. P.
- Advokatai
- Saulius Žentelis
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-648/2011
Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr.: 1-74-1-00097-2008-9
2011 m. balandžio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo
G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. (dėl O. M. (B.) padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. (dėl S. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., G. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. G. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus paskirta atlikti per 6 mėnesius;
V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. (dėl O. M. (B.) padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. (dėl S. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) laisvės apribojimu 1 metams ir 1 mėnesiui, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 1 mėnesiui, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., V. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. V. P. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus paskirta atlikti per 6 mėnesius.
G. G., V. P. išteisinti dėl B. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos 14 202,90 Lt civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų G. G., V. P., M. R. ir E. R. Valstybinei ligonių kasai priteista 13 749,4 Lt už S. J. ir O. M. (B.) gydymą bei iš E. R. Valstybinei ligonių kasai priteista 453,50 Lt už B. P. gydymą.
Nukentėjusiojo R. Ž. 3 700 Lt civilinis ieškinys tenkintas iš dalies solidariai iš M. R. bei E. R. priteisiant 2 000 Lt.
Nukentėjusiojo S. J. 50 000 Lt civilinis ieškinys tenkintas iš dalies solidariai iš G. G., V. P., M. R. ir E. R. priteisiant 4 000 Lt.
Nukentėjusiosios O. M. (B.) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. R. ir E. R., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. ir V. P. nuteisti už tai, kad jie kartu su E. R. ir M. R. 2008-04-20, apie 2 val., viešoje vietoje, poilsio namams „R“ priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Molėtų r., įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų išdaužė pastato langą ir įsibrovė į pastato vidų, kuriame buvo švenčiamas R. Ž. gimtadienis ir, grasindami visus sumušti, iš dujinio pistoleto iššovė ne mažiau kaip 5 šūvius, E. R. su M. R. ne mažiau kaip 32 kartus įspyrė nukentėjusiajam R. Ž. į galvą, šonus ir rankas, padarydami nukentėjusiajam R. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, V. P. sudavė 4 kartus žarstekliu nukentėjusiajam V. P. į dešinį šoną, 5 kartus įspyrė jam į šoną ir į galvą, padarydamas nukentėjusiajam V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, sudavė ranka į veidą nukentėjusiajam B. P., po to įspyrė jam į nugarą, nukentėjusiajam parkritus ant grindų, įspyrė ne mažiau kaip 10 smūgių į šonus, 3 kartus metaliniu daiktu sudavė nukentėjusiajam S. J. į užpakalį ir į dešinį šoną, sudavė ranka į krūtinę, tuo nukentėjusiajam S. J. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat lauke, prie to paties poilsio namams “R” priklausančio pastato, G. G. sudavė lazda vieną kartą nukentėjusiajam R. A. į kairį riešą, tuo nukentėjusiajam R. A. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, G. G. ir V. P. nuteisti už tai, kad jie kartu su E. R. ir M. R. 2008-04-20, apie 2 val., (duomenys neskelbtini), Molėtų r., iš chuliganiškų paskatų, išdauždami poilsio namų „R“ pastato langą, šaudydami iš dujinio pistoleto bei grasindami visus sumušti, pagrįstai išgąsdino R. Ž. gimtadienį švenčiančius nukentėjusiuosius O. M. ir S. J., kurie bandydami gelbėtis nuo užpuolikų šoko iš antro aukšto į pirmą, ir taip dėl neatsargumo nukentėjusioji O. M. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusysis S. J. – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
G. G. ir V. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (dėl V. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo), nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Nuteistieji G. G. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendį ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., 139 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., požymių. Teigia, kad teismas turi išsamiai ištirti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kuriais remdamasis priima nuosprendį, ir kompleksiškai juos įvertinti – palyginti tarpusavyje, susieti į vieningą loginę visumą, pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų, nuteistųjų ir liudytojų parodymų bei nurodyti nuosprendyje išsamius, teisiškai pagrįstus vienų ar kitų įrodymų atmetimo motyvus. Tačiau, apeliantų nuomone, šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė jų turinio bei faktinių bylos aplinkybių, netinkamai surašė nuosprendį, kadangi beveik visa nuosprendžio aprašomoji dalis yra identiška prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismo nuosprendis yra pagrįstas tik duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Be to, teismas, nuteisdamas juos, rėmėsi išimtinai nukentėjusiųjų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdus, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais bei specialistų išvadomis. Kitų bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų, t. y. jų, E. R., R. P., A. L., S. M., J. J., parodymus teismas atmetė, nepateikęs iš esmės jokio motyvuoto, pakankamo ir pagrįsto tokio savo sprendimo paaiškinimo, konstatuodamas, kad tai tėra kaltinamųjų parinkta gynybinė taktika arba apskritai apie juos nutylėjo. Tokie padaryti procesiniai pažeidimai teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Pasak nuteistųjų, nukentėjusieji B. P., V. P., R. A. davė prieštaringus parodymus, kiekvieną kartą pateikdami vis kitas versijas dėl to, kas juos užpuolė ir sumušė. Nukentėjusysis B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jį mušė E. R.. Nukentėjusysis V. P. nurodė, kad V. P. jo tikrai nemušė, o tik sudavė į veidą jau pasibaigus konfliktui, tuo tarpu teisme nurodė, kad B. P. žarstekliu mušė G. G.. Nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad B. P. mušė V. P., o jam vieną kartą mediniu pagaliu smūgiavo G. G.. Teismo posėdžio metu R. A. parodymai pasikeitė, kadangi jis jau teigė, jog G. G. lauke jam trenkė du kartus – į ranką ir veidą. Nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų negalėjo nurodyti, kas mušė S. J. ir S. J.. Apeliantai aiškina nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą šiomis aplinkybėmis: 1) kilusio konflikto metu tiek lauke, tiek namelyje buvo visiškai tamsu. Šviesa namelyje atsirado tik atvažiavus policijos pareigūnams, todėl akivaizdu, kad nei nukentėjusieji, nei kiti namelyje buvę asmenys nematė ir negalėjo matyti jų užpuolusių asmenų veidų; 2) užpuolikų buvo daugiau nei 4, gal 8-10. Jų asmenybės nebuvo nustatytos; 3) nukentėjusieji pripažino, kad visus nuteistuosius matė iki užpuolimo (E. R. ir M. R.) arba po jo (V. P. ir G. G.), todėl apeliantai mano, kad būtent tuo metu jie ir buvo įsidėmėti bei klaidingai palaikyti galimais užpuolikais. Kita vertus, nuteistųjų nuomone, neturėtų būti atmetama tikimybė, kad nukentėjusieji davė klaidingus parodymus tyčia. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad apklausų metu nukentėjusieji nutylėjo svarbias aplinkybes, t. y. jog konfliktai tarp dviejų kompanijų prasidėjo anksčiau nei įvyko užpuolimas, nes „Molėtiškių“ nuomojamame namelyje buvo užpulti E. R. ir G. Ž.. Be to, nukentėjusieji teigė, kad konfliktas prasidėjo, kuomet nepažįstamas asmuo paėmė nuo stalo butelį. Šis asmuo buvo paprašytas išeiti, jam išėjus, netrukus atvažiavo automobiliai ir prasidėjo užpuolimas. Tačiau tik nukentėjusysis S. J. prasitarė, kad konfliktas prasidėjo lauke ir tik vėliau persikėlė į namelį. Taigi, teismas negalėjo remtis anksčiau paminėtais nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, nepašalinęs prieštaravimų tarp jų ir nenurodęs teisiškai pagrįstus vienų ar kitų duomenų atmetimo motyvus.
Apeliantai nurodo, kad teismas, remdamasis lakoniška, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis neparemta išvada, konstatavo, kad jų parodymai vertintini kaip neva pasirinkta gynybinė taktika, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jų parodymus patvirtino nuteistasis E. R., liudytojai R. P., A. L., J. J., nors pastarasis nebuvo nei apklaustas teisme nepaisant gynėjų prašymo, nei jo parodymai pagarsinti ir nebuvo į juos atsižvelgta, bei nukentėjusysis R. Ž., nurodęs, kad matė, kai jie ir liudytojas S. M. su automobiliu „Audi A4“ atvažiavo jau po konflikto.
Nuteistieji nesutinka su teismo išvada, kad jų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog jie dalyvavo nukentėjusiųjų užpuolime, o versija, kad jie atvažiavo paimti R. P., kuomet muštynės vyko lauke, ir į namelio vidų nebuvo užėję bei nieko nemušė, nebuvo tinkamai paneigta. Be to, nepaisant to, ar jie dalyvavo užpuolime, ar ne, teigiama, jog tarp jiems inkriminuotų neva atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių – O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir S. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiajam S. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi jis nušoko iš namelio antro aukšto į pirmą, todėl tarp jų veiksmų ir S. J. atsiradusių padarinių egzistuoja tik atsitiktinis priežastinis ryšys, kuris neturi baudžiamosios teisinės reikšmės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad paprastai viešosios tvarkos pažeidimas, daromas tokiais veiksmais kaip langų daužymas, šaudymas iš dujinių pistoletų ir nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukelia tokių pavojingų padarinių kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas trečiajam asmeniui, kuris net nėra tiesioginis viešosios tvarkos pažeidimo dalyvis. Toks priežastinis ryšys negali būti numatomas, kadangi asmuo, pažeisdamas viešąją tvarką pirmame pastato aukšte, negali numatyti, jog dėl tokių jo veiksmų kitame aukšte esantys asmenys (apie kurių buvimą galbūt net nėra žinoma) pradės šokti iš antro pastato aukšto ir susižalos.
Pasak apeliantų, tarp jų veiksmų ir O. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo apskritai nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi pastaroji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, norėdama pasižiūrėti pro antro aukšto langą, ar jau atvažiavo policija, nuo tos akimirkos nieko daugiau neprisiminė, nes prarado sąmonę. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytojas S. V.. Taigi, O. M. nukrito iš pastato antro aukšto į pirmą aukštą netyčia. Nuteistieji atkreipia dėmesį, kad prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo išteisinti nuteistuosius pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., kadangi byloje nėra duomenų dėl jiems pateikto šio kaltinimo. Nurodo, kad teismas, pripažindamas juos kaltais pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį, šiuo atveju perėmė iš prokuroro kaltinimo funkciją, nors tai nėra leistina, be to, teismas išėjo už kaltinimo ribų.
Apeliantai pastebi, kad teismas, konstatuodamas, jog S. J. ir O. M. sveikatos sutrikdymai buvo padaryti dėl neatsargumo, nedetalizavo neatsargios kaltės rūšies, t. y. ar veikos buvo padarytos dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pripažindamas asmenį kaltu, teismas privalėjo motyvuoti, koks yra asmens psichinis santykis su atsiradusiais padariniais, tačiau nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl neatsargios kaltės rūšies.
Teismo posėdyje nuteistieji apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas prašė nuosprendį naikinti, nes jį priėmęs teismas buvo šališkas. Prokurorė irgi prašė naikinti nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų G. G. ir V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė jų turinio bei faktinių bylos aplinkybių, netinkamai surašė nuosprendį, kadangi beveik visa nuosprendžio aprašomoji dalis yra identiška prokuroro surašytam kaltinamajam aktui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, kad teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Tai – svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-09-19, 2006-01-16, 2008-05-28 nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).
Pirmiausiai, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai išanksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00,arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).
Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez- Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis Nr. 2K-195/2010, Teismų praktika Nr. 33).
Teismo šališkumo požymius rodo formalus bylos nagrinėjimas ar tik tam tikri tokio nagrinėjimo fragmentai. Pavyzdžiui, teisinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi apeliacinį skundą, nesurašo nutarties, bet pasirašo kitos toje pačioje baudžiamojoje byloje, to paties teismo teisėjų kolegijos priimtą nutartį, kurią panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-16 nutartis Nr. 2K-228/2009, Teismų praktika Nr. 31).
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu savaime neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tik teismas, kuris turi būti objektyvus baudžiamosios bylos aplinkybių, proceso šalių atžvilgiu, gali užtikrinti, jog teismo nuosprendis būtų laikomas pagrįstu, o tai reiškia, kad jame padarytos išvados dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų bus pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendžio aprašomoji dalis, t. y. nurodyti apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai dokumentai bei šių įrodymų turinys, yra identiška kaltinamojo akto aprašomajai daliai, įtvirtinančiai tuos pačius duomenis (t. 2, b.l. 116-127). Tai patvirtina ne tik pažodinis kaltinamajame akte nurodytų duomenų perrašymas į teismo nuosprendį, bet ir ta aplinkybė, kad abiejuose procesiniuose dokumentuose yra padarytos analogiškos rašybos bei stiliaus klaidos. Be to, iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų apimtis ir turinys dažnai akivaizdžiai skiriasi nuo skundžiamame nuosprendyje nurodytų šių asmenų parodymų (t.3, b.l. 54-57, 67-71, 84-87, 94).
Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė remdamasis ne teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Taigi, konstatuotina, Molėtų rajono apylinkės teismas, priėmęs 2011-01-24 apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo nešališkas objektyviąja prasme, tai nesiderina su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. ir 301 str. 1 d. įtvirtintais reikalavimais. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.), dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BPK 290 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Iš 2010-01-10 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas išvardijo apskritai visus trijuose baudžiamosios bylose tomuose esančius dokumentus (t.3, b.l. 97). Taigi, kaip galima suprasti, teismas paskelbė teisiamajame posėdyje ir tokius dokumentus kaip lydraščiai, teismo šaukimai, įvairūs susirašinėjimo raštai, teismo posėdžio protokolai, kas nėra logiška. Be to, toks teisiamojo posėdžio protokole formalus nurodymas leidžia abejoti, ar iš viso teisiamajame posėdyje buvo paskelbti procesiniai dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti.
Atsižvelgiant į nustatytą absoliutų nuosprendžio negaliojimo pagrindą, t. y. kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendis yra panaikinamas visų nuteistųjų, t.y. G. G., V. P. M. R. ir E. R., atžvilgiu ir byla perduodama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Nors teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo motyvų, tačiau atkreipia dėmesį, kad G. G. ir V. P. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. (dėl O. M. (B.) padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. (dėl S. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo), nors kaltinamajame akte jiems dėl padarytais veiksmais atsiradusių minėtų nusikalstamų pasekmių buvo inkriminuotas tik Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje perkvalifikavęs nuteistųjų veiką, motyvavo tuo, jog S. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo per klaidą buvo neteisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., todėl ji perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. tiesiogiai nurodyta, kad šio str. 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba taip kvalifikuoti veiką iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raštu prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad perkvalifikavo nuteistųjų veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, kadangi jiems buvo pareikštas kaltinimas tik pagal vieną baudžiamojo įstatymo straipsnį (Lietuvos Respublikos BK 137 str.), o nuosprendžiu nuteisti jau pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius (Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir 139 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimas sunkina jų teisinę padėtį bei pažeidžia Lietuvos Respublikos BK 255 str. įtvirtintas nuostatas dėl nagrinėjimo teisme ribų, todėl bylos nagrinėjimo metu turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 ir 3 d. nustatytos tvarkos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų G. G. ir V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Kolegijos pirmininkas Artūras Pažarskis Teisėjai Pavelas Frolovas Vladislavas Lenčikas