Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui politinei partijai „Laisvė ir teisingumas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Z. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad VRK 2022 m. liepos 25 d. surašė išvadą Nr. 3-31(1.2) „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Išvada). Išvados projektas buvo tvirtinamas 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdyje, kurio metu buvo pristatytas Išvados projektas, taip pat politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ bei pareiškėjo atsiliepimai. Pareiškėjo teigimu, VRK neturėjo teisės Sprendimu patvirtinti Išvados, nes buvo praleidusi imperatyvius terminus tyrimui atlikti ir sprendimui priimti. Teigia, jog tyrimas dėl pareiškėjo ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (toliau – ir LLS (liberalai)) politinės kampanijos pradėtas 2020 m. kovo 10 d. pagal paskelbtą žurnalistinę publikaciją. VRK tyrimą atlikinėjo 30 mėnesių ir Sprendimą priėmė tik po 2 metų ir 6 mėnesių nuo tyrimo pradžios dėl aplinkybių, kurios vyko 2017 m., 2018 m., 2019 m. Pareiškėjo nuomone VRK tyrimas politizuotas, nes A. Z. 2022 m. liepos 24 d. paskelbus apie kandidatavimą į būsimus 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybės mero rinkimus, sekančią dieną VRK elektroniniu paštu atsiuntė Išvadą. Atkreipia dėmesį, jog tyrimo atlikimo metu 2019 m. lapkričio 29 d. buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12¹ straipsnio pakeitimai, numatantys naujus naikinamuosius terminus: (i) draudimą nagrinėti skundą/prašymą, jei praėjo daugiau nei 3 metai nuo galimo pažeidimo atsiradimo dienos; (ii) imperatyvų pranešimo/skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminą VRK, t. y. 3 mėnesiai nuo pranešimo VRK gavimo dienos bei Įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalis nustatė vienkartinį pranešimo/skundo pratęsimo terminą 6 mėnesiams. VRK pripažino, kad terminas ginčo tyrimui išnagrinėti buvo pratęstas 2020 m. birželio 3 d., t. y. galiojant naujajai Įstatymo redakcijai, todėl pranešimo/skundo nagrinėjimo terminas turėjo būti pabaigtas 2020 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjo įsitikinimu tai, kad Politinių kompanijų finansavimo ir fansavimo kontrolės įstatymas (toliau – ir PKFFKĮ) nenustato pranešimo nagrinėjimo termino yra nereikšminga aplinkybė, nes šį terminą nustato specialusis teisės aktas – Įstatymo 12¹ straipsnis.

Pareiškėjas tvirtina, kad Išvados projekte nurodoma 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa (toliau – ir Apklausa) negali būti laikoma 2019 m. pareiškėjo ar tuometinės LLS (liberalai) politinės kampanijos išlaidomis, kadangi tuometinė LLS (liberalai) apklausą buvo užsakiusi 2019 m., kuri buvo apmokėta ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaityta. Tvirtina, jog 2017 m. nebuvo aišku, ar pareiškėjas dalyvaus būsimuose rinkimuose, taip pat nebuvo jokios koalicinės sudėties, kurios reitingą galima tikrinti. Apklausa nėra ir nebuvo naudojama politinėje kampanijoje, taip pat ši Apklausa nėra ir nebuvo rengta pareiškėjo ar LLS (liberalų) iniciatyva ar prašymu. Teigia, kad šis pažeidimas yra grindžiamas A. Z. buvusios sutuoktinės A. A. (buv. Z.) atsiųstomis skaidrėmis ir jos šmeižikiško pobūdžio išvadomis bei teiginiais, kurie neturi jokio objektyvumo ir yra neteisėti. Atkreipia dėmesį, kad Apklausos užsakymo metu pareiškėjas nebuvo VšĮ „Azzara“ darbuotojas, direktorius ar dalininkas (savininkas), todėl negalėjo daryti jokios įtakos šios Apklausos užsakymui. A. A. (buv. Z.) taip pat niekada nebuvo VšĮ „Azzara“ darbuotoja, o įstaigos vadove tapo tik 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pažymi, kad VRK nenurodė, kaip šia Apklausa pareiškėjas pasinaudojo, ir/ar kokią naudą ji turėjo politinei kampanijai. Pasak pareiškėjo, Apklausa neturi jokios politinės agitacijos ar reklamos požymių, ja nesukuriama valstybės politiko ir politinės partijos propagavimo elementų, ja niekaip neskatinama balsuoti artėjančiuose rinkimuose, taip pat ši apklausa niekaip nesuteikia kandidatams ar kandidatui pranašumo. Išvadoje cituojama skaidrė kaip geriau A. Z. dalyvauti rinkimuose, visiškai nesusijusi su LLS (liberalais), nes A. Z. 2019 m. rinkimuose į merus dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis (išsikėlė pats). Pabrėžia, jog 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose LLS (liberalai) dalyvavo kartu su koalicijos partnere „Jaunoji Lietuva“, tačiau kvalifikuojant atsakomybę pastaroji organizacija nevertinta, išskyrus tai, kad nurodyta, jog turėjo mažesnį politinės partijos narių skaičių. Pareiškėjas tvirtina, kad 2017 m. UAB „Baltijos tyrimai“ vykdytos apklausos atveju nėra jokių įrodymų, kad A. Z. ar LLS (liberalai) priėmė šią auką, nėra įrodymų, kad Apklausą užsakė LLS (liberalai) ar A. Z., kad ši Apklausa kaip auka būtų naudota, ir nėra duomenų, kad bent vienas partijos narys šią Apklausą matė. Paaiškina, kad LLS (liberalai) buvo savarankiška politinės kampanijos dalyvė, todėl klausimas apie A. Z. savaime nesuteikia jokios naudos partijai, taip pat neleidžia teigti, kad tokį klausimą uždavus visiškai su partija nesusijusiai VšĮ „Azzara“ būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad LLS (liberalai) naudojo Apklausą, kuri jai visiškai neaktuali. Pareiškėjas vertina, jog Komisijos tyrimas atliktas šališkai, atliekant esminius procedūrinius pažeidimus bei politizuotai.

Pareiškėjas dėl Išvados siūlymo kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą nurodo, kad tai taip pat yra politizuotas, bet ne teisinis veiksmas, kadangi VRK žinojo, jog Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas tyrimas pagal A. A. (buv. Z.) nurodytas aplinkybes. Gavus Išvados projektą politinė partija „Laisvė ir teisingumas“ (buvusi LLS (Liberalai)) pakartotinai kreipėsi į prokuratūrą ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. gavo atsakymą, kad jokie ikiteisminiai tyrimai pagal A. A. (buv. Z) skundus nepradėti. Atkreipia dėmesį, jog prokuratūra yra išnagrinėjusi A. A. (buv. Z) skundą dėl politinės kampanijos finansavimo ir nutarusi nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Dėl UAB „Civitta“ viešojo transporto studijos nurodo, kad VRK tyrėjas konstatuodamas, jog A. Z. buvo UAB „Civitta“ studijos rengėjas bei, kad jam buvo suteikta auka, atliko akivaizdžią teisės akto taikymo klaidą. Pažymi, jog jei intelektinės veiklos rezultato rengėjas yra pats A. Z., tokia studija nėra ir negali būti laikoma nepinigine auka jam, nes auką priimantis asmuo negali būti aukos rengėjas. Tvirtina, jog VRK ne kartą buvo nurodęs, kad jis buvo ne tik VšĮ „Azzara“ ekspertas, tačiau bendradarbiavo ir su UAB „Civitta“. Paaiškina, kad aktyvią visuomeninę veiklą pareiškėjas vykdo nuo 1995 m., turi sukaupęs didelę patirtį viešojo transporto srityje, skaito paskaitas ir pranešimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, savo idėjoms pagrįsti naudojosi įvairiais viešais šaltiniais, o transportas, susisiekimas buvo viena iš pareiškėjo tęstinių visuomeninių veiklų. Taip pat, einant miesto mero pareigas, tai buvo viena iš mero atsakomybių, numatytų Vietos savivaldos įstatyme. Pažymi, jog pagal PKFFKĮ 16 straipsnio 6 dalį politine reklama nelaikomi politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, todėl nesutinka su VRK teiginiais, kad UAB „Civitta“ studijų pagrindu A. Z. gavo naudą. Atkreipia dėmesį, jog Sprendimo 1.2 papunktyje nurodoma, kad VšĮ „Azzara“ UAB „Civitta“ studiją apmokėjo 2018 m. birželio 30 d., tačiau iki UAB „Civitta“ sąskaitos išrašymo, sutarties sudarymo, A. Z. 2018 m. kovo 15 d. viešai skelbė visus savo analitinius duomenis (studiją), susijusius su nemokamu viešuoju transportu, analizavo ir Talino pavyzdį. Pareiškėjas tuo metu buvo ir (duomenys neskelbtini), teisėtai gaudavo visą informaciją iš savivaldybės ir jo kontroliuojamų įstaigų, tame tarpe ir UAB Vilniaus viešojo transporto. A. Z. 2018 m. kovo 15 d. viešoje www.slideshare.net sistemoje paskelbė 34 skaidrių apimties studiją apie nemokamą viešąjį transportą „Laisvė judėti. Nemokamas viešasis transportas vilniečiams. A. Z.“, kuriame analizavo projekto ekonominio įgyvendinimo galimybes, tarptautinę patirtį ir naudą gyventojams. Jo įsitikinimu UAB „Civitta“ studija parengta jo intelektinės veiklos rezultato dėka, todėl teigti, kad jis pasinaudojo viešai paskelbta UAB „Civitta“ studija, gavo „naudą“ rinkimuose, nėra pagrindo. Pažymi, jog VRK Išvados rengėjas nerado viešai paskelbtos A. Z. studijos, kas reiškia, kad neobjektyviai atliko tyrimą, tendencingai rinko įrodymus. Pareiškėjas tvirtina, jog VRK Išvadoje nepagrįstai rėmėsi VšĮ „Azzara“ direktorės A. A. (buv. Z.) teiginiais apie tai, kad parengta studija nebuvo naudojama VšĮ „Azzara“ veikloje, nors VšĮ „Azzara“ už ją sumokėjo 12 100 Eur ir, kad studija buvo remiamasi 2019 m. A. Z. koalicijos rinkiminėje programoje. Pareiškėjas tikina, kad tokie A. A. (buv. Z.) teiginiai yra klaidinantys, nes tuo metu ji nebuvo VšĮ „Azzara“ darbuotoja. Išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvęs VšĮ „Azzara“ vadovas būtų patvirtinęs tokius Išvados teiginius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Išvados tekste visiškai nėra teisinių argumentų, kad LLS (liberalai) ar jos partijos nariai būtų pasinaudoję UAB „Civitta“ studija. Atvirkščiai, Išvadoje nurodoma, kad nemokamo viešojo transporto idėja ir analize rūpinosi fizinis asmuo A. Z., kuris rinkimuose į merus, dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis.

Dėl VšĮ „Azzara“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ lėšomis J. L. apmokėto teksto, kuris (jo dalis) panaudotas žurnalui „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ nurodo, kad VRK Išvadoje pripažino, jog nepakanka duomenų vienareikšmiškai teigti, kad J. L. tekstas apie pareiškėją buvo rengtas išskirtinai 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinei kampanijai. Teigia, jog VRK nepagrindžia savo individualaus administracinio akto, nors tokią išvadą dėl pažeidimo ir siūlo pripažinti. Tvirtina, kad J. L. teikė knygos apie A. Z. redagavimo paslaugas knygų mugės metu, o knygos redagavimo paslaugos nėra ir negali būti laikomos politinės kampanijos išlaidomis. Akcentuoja, jog 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio 63 eilutėje J. L. sumokėtos išlaidos sumoje 500 Eur įtrauktos į apskaitą. Nesutinka su Išvados 71 punktu, kuriame nurodyta, kad knygų mugė vyko 2019 m. vasario 21-24 d., todėl VšĮ „Azzara“ fiziniam asmeniui J. L. pervestos sumos 950 Eur ir 150 Eur sietinos su teksto parengimu agitacijai leistam žurnalui, o ne knygos leidimui. Paaiškina, jog kiti mokėjimai, kuriuos VRK siūlo traktuoti kaip mokėjimus politinei kompanijai VšĮ „Azzara“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ lėšomis, apskritai nesusiję su politine kampanija, todėl mano, jog VRK padarytos išvados nepagrįstos.

Dėl reklaminio „Vyčio“ stendo (dėlionės) pareiškėjas paaiškina, kad teisiškai ydinga ir nelogiška teigti, kad vienkartinis 2018 m. liepos 5 d. ,,Vyčio dėlionės“ sudėliojimas 2018 m. liepos 5 d. reiškia partijos naudą 2019 m. savivaldos rinkimuose ar priimtą auką ne politinės kampanijos metu.

Nesutinka su motyvais, kad pareiškėjo ir LLS (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansuotos per trečiuosius asmenis, panaudojant VšĮ ,,Azzara“ gautą paramą iš kitų trečiųjų asmenų. Bendro pobūdžio teiginus apie neva buvusį finansavimą, nenurodant nutariamojoje dalyje konkrečios paramos naudojimo konkrečiam pažeidimui, neįmanoma ne tik pateikti atsikirtimų, tačiau ir jų suprasti. Vertina, jog Sprendimas neatitinka administracinio sprendimo objektyvumo, skaidrumo, teisėtumo reikalavimų.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti. Neginčija, jog tyrimas buvo pradėtas 2020 m. kovo 10 d., o Sprendimas dėl atlikto tyrimo priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d. Paaiškina, jog tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinančios aplinkybės – tyrimas yra ypač didelės apimties ir sudėtingas, dalis asmenų, į kuriuos tyrimo metu kreiptasi, nepateikė visos ar dalies tyrimui reikalingos informacijos ir dokumentų. Negavus prašytos informacijos, papildomos informacijos buvo ieškoma viešuose šaltiniuose, tokia informacija buvo vertinama, tikrinama, pakartotinai prašoma pateikti informaciją ar dokumentus. Paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo renkama 2022 m. birželio 23 d. Išvada buvo baigta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d., tačiau pareiškėjo prašymu 2022 m. rugpjūčio 11 d. suplanuotas VRK posėdis dėl Išvados svarstymo buvo nukeltas į rugsėjo mėnesį. Pažymi, kad terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji terminai. Tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą. Ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Dėl UAB „Baltijos tyrimai“ 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. apklausos nurodo, kad VšĮ „Azzara“ nepateikė paaiškinimo, kokiu tikslu užsakė tyrimą, tačiau jis yra aktualus pareiškėjo ir nepartinių vilniečių koalicijai, dalyvavusiai 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, kurių kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Už 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdytą apklausą pagal UAB „Baltijos tyrimai“ 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą VšĮ „Azzara“ apmokėjo 2018 m. vasario 28 d., t. y. tais pačiais metais, kai prasidėjo ir rinkimų politinė kampanija, todėl šios išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis – LLS (liberalų) ir pareiškėjo bei įvertintos kaip nepiniginė auka pagal PKFFKĮ.

Paaiškina, kad pagal PKFFKĮ 19 straipsnio 4 dalį VRK atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Politinių partijų įstatymo 24 straipsnyje, todėl VRK turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą.

Teigia, jog tai, kad pareiškėjas dirbo UAB „Civitta“ ekspertu rengiant viešojo transporto studiją, nereiškia, jog jam priklauso minėtos studijos intelektinės veiklos rezultatai. Tai, kad pareiškėjas iki ir po UAB „Civitta“ studijos naudojosi intelektinės veiklos rezultatais savęs viešinimo, propagavimo, savo idėjų sklaidos tikslais, nekeičia vertinimo, kad tokia veikla jam suteikė nematerialinę naudą, nes jis pasinaudojo intelektinės veiklos rezultatais, už kuriuos mokėti jam nereikėjo. Tie rezultatai buvo panaudoti politinei programai, idėjoms propaguoti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinėje kampanijoje, todėl yra laikytini politinės kampanijos išlaidomis pagal PKFFKĮ.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde patvirtina, jog J. L. teikė paslaugas 2019 m. rinkimų kampanijos tikslais redaguojant žurnalą. Tarp pareiškėjo paaiškinimų ir J. L. paaiškinimų yra akivaizdus neatitikimas. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad likusi dalis už minėto žurnalo redagavimą buvo apmokėta juridinių asmenų lėšomis – viešųjų įstaigų „Azzara“ (2 100 Eur) ir Jono Meko fondo (1 000 Eur) lėšomis, kuriomis buvo finansuota pareiškėjo politinė kampanija. Apmokėta suma laikytina nepiniginėmis aukomis (viešųjų įstaigų „Azzara“ (2 100 Eur) ir Jono Meko fondo (1 000 Eur) pareiškėjo politinei kampanijai finansuoti.

Paaiškina, kad LLS (liberalai) inicijavo 2018 m. liepos 5 d. renginį, kvietė asmenis atvykti į renginį, siekė užregistruoti rekordą, dalyvavo savo inicijuotame renginyje, tačiau atsisako pripažinti šiame renginyje panaudoto „Vyčio“ stendo (dėlionės) pagaminimo bei mažesnių ,,Vyčio“ dėlionių vaikams ir suaugusiems dalinimo išlaidas. Pažymi, kad pareiškėjas yra susijęs su VšĮ „Azzara“, nes yra buvęs LLS (liberalai) vadovas ir VšĮ „Azzara“ vadovas, o pareiškėjo buvusi sutuoktinė A. Z. 2019–2020 m., t. y. tyrimo atlikimo laikotarpiu, taip pat vadovavo VšĮ „Azzara“. Šiuo atveju LLS (liberalai) neturėjo teisės priimti ir naudoti juridinio asmens VšĮ „Azzara“ užsakytų, apmokėtų ir partijai perduotų gaminių, nes tai laikoma neteisėtu partijos finansavimu, kuris yra draudžiamas.

Akcentuoja, jog Sprendimo argumentai yra išdėstyti Išvadoje, jie yra pagrįsti teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo politinė partija „Laisvė ir teisingumas“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VRK 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“, kuriuo nusprendė:

1. Pripažinti 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis:

1.1. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) - VšĮ „Azzara“ 2018 m. vasario 28 d. bendrai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos tyrimai“ apmokėtą 3 751 Eur sumą pagal 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą BTL001389 už gyventojų apklausą apie 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus;

1.2. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 6 050 Eur, iš viso 12 100 Eur) - VšĮ „Azzara“ apmokėtas nemokamo Vilniaus viešojo transporto studijos atlikimo išlaidas (12 100 Eur) pagal UAB „Civitta“ 2018 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą CIV1806-0052;

1.3. A. Z. - VšĮ „Azzara“ (2 100 Eur) ir VšĮ Jono Meko fondo (1 000 Eur) lėšomis J. L. apmokėtas teksto, kuris (jo dalis) panaudotas žurnalui „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“, rengimo ir redagavimo išlaidas.

2. Pripažinti nepiniginėmis aukomis šio sprendimo 1 punkte nurodytas juridinių asmenų apmokėtas (patirtas) politinės kampanijos išlaidas.

3. Pripažinti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) išlaidomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas pagal 2018 m. birželio 28 d. UAB „VIP Spauda“ sąskaitą faktūrą serija VPS Nr. 0007711 (suma 1 331 Eur) už reklaminį „Vyčio“ stendą (dėlionę), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2018 m. liepos 5 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, organizuoto renginio akcentų.

4. Pripažinti šio sprendimo 3 punkte nurodytas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas, neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) finansavimu.

5. Pripažinti, kad juridiniams asmenims (VšĮ „Azzara“, VšĮ Jono Meko fondui) apmokėjus politinės kampanijos išlaidas, tai yra suteikus nepinigines aukas A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinėms kampanijoms finansuoti, buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis bei 8 straipsnio 3 dalis.

6. Pripažinti, kad juridiniam asmeniui (VšĮ „Azzara“) apmokėjus išlaidas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai, buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 9 dalis.

7. Pripažinti, kad pažeidžiant tuo metu galiojusią Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansuotos per trečiuosius asmenis: VšĮ „Azzara“ šio sprendimo 1 punkte nurodytas išlaidas apmokėjus panaudojant paramą, gautą iš kitų juridinių asmenų (2 000 Eur iš UAB „Armitana“, 3 751 Eur iš UAB „Inaksas“, 2 500 Eur iš UAB „International METBALTA Invest Group“, 1 000 Eur iš UAB „Mediashop“ ir (ar) UAB „GVGroup“, 1 604 Eur iš VšĮ „ART2B“, iš viso - 10 855 Eur ), ir paskolas, gautas iš VšĮ Jono Meko fondo (3 000 Eur), jam prieš tai gavus paramą iš juridinių asmenų (6 000 Eur paskolinta gavus VšĮ „ART2B“ paramą, 2 500 Eur - UAB „Armitana“, 2 500 Eur - UAB „ Tugva“).

8. Pavesti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas ir finansinės apskaitos žiniaraščius šio sprendimo 1 punkte nurodytomis nepiniginėmis aukomis politinei kampanijai ir atitinkamomis išlaidomis.

9. Informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus.

10. Perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija, dėl kurios trūkumo darbo grupė negalėjo pasisakyti dėl viešųjų įstaigų pirktų ar suteiktų paslaugų sąsajų su politine kampanija ar Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla, galimu paslėptu finansavimu ar finansavimu per trečiuosius asmenis.

VRK Sprendimą priėmė vadovaudamasi Rinkimų kodekso 31 straipsnio 3 punktu ir 44 straipsniu, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (galiojusio iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tai yra tyrime nagrinėtu laikotarpiu) 2 straipsnio 3 ir 11 dalimis, 7 ir 8 straipsniais, 12 straipsnio 2 dalimi (2015 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija), 14 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 19 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, Politinių partijų įstatymo 19, 24, 29 straipsniais.

Sprendimo sudedamoji dalis yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2022 m. liepos 25 d. išvada Nr. 3-31(1.2) „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“, kurioje yra nurodytos nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas, Sprendimo priėmimo argumentai ir motyvai.

Nustatyta, kad Sprendimo priėmimo pagrindas – VRK iniciatyva 2020 m. kovo 10 d. pradėtas ir 2022 m. rugsėjo 6 d. užbaigtas (priėmus Sprendimą) tyrimas dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos (pagal lrt.lt paskelbtą žurnalistinę publikaciją (duomenys neskelbtini)) dėl A. Z. ir jo vadovaujamos partijos LLS (liberalų) politinės kampanijos ir politinės partijos veiklos finansavimo galimų PKFFKĮ pažeidimų, padarytų 2017, 2018, 2019 metais. Inicijuoto tyrimo teisinis pagrindas – PKFFKĮ 19 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriuo remiantis VRK nustatyta tvarka turi teisę kontroliuoti, kaip politinės kampanijos dalyviai laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlyti traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu grindžia tuo, kad VRK buvo praleidusi imperatyvius terminus tyrimui atlikti ir sprendimui priimti; UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa nebuvo naudojama politinėje kampanijoje, Apklausa nėra ir nebuvo rengta pareiškėjo ar LLS (liberalų) iniciatyva ar prašymu; UAB „Civitta“ viešojo transporto studija nėra ir negali būti pripažinta politinės kompanijos išlaidomis ir nėra pagrindo laikyti nepinigine auka, nes auką priimantis asmuo negali būti aukos rengėjas; VRK nepagrįstai vertino politinės kompanijos išlaidomis VšĮ „Azzara“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ lėšomis J. L. apmokėtą tekstą, kurio (jo dalis) panaudota žurnalui „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“; nepagrįstai nuspręsta kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, nes nėra jokių pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą; nesutinka, kad vienkartinis ,,Vyčio dėlionės“ sudėliojimas 2018 m. liepos 5 d. reiškia partijos naudą 2019 m. savivaldos rinkimuose ar priimtą auką; nepagrįstai padaryta išvada, kad 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija finansuota per trečiuosius asmenis.

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas skirtas užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę. Pagal PKFFKĮ 2 straipsnio 3 dalį aukos – tai aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti. Pagal PKFFKĮ 7 straipsnio 1 dalį politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Pagal PKFFKĮ 7 straipsnio 3 dalį finansuoti politinių partijų politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Pagal PKFFKĮ 8 straipsnio 3 dalį finansuoti kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Pagal PKFFKĮ 12 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama. Pagal PKFFKĮ 14 straipsnio 5 dalį politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus 4 dalies 7 ir 9 punktus, nustatytą paskirtį, jeigu 4 dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti VRK ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus VRK gali pareikalauti papildomos informacijos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-1507-331/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2022-5) pagal pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ (buvusi LLS (Liberalai)) skundą atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. dėl to paties VRK 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje 2023 m. vasario 9 d. sprendimu teismas pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ skundą atmetė. Vertino, kad VšĮ „Azzara“ apmokėtos „Vyčio“ stendo (dėlionės) išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidoms ir įvertintos kaip nepiniginė auka LLS (liberalams) ir A. Z. pagal PKFFKĮ; UAB „Baltijos tyrimai“ 2017 m. apklausa susijusi su 2019 m. rinkimų kompanija, todėl laikė VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas A. Z. ir LLS (liberalai) nepiniginėmis aukomis; UAB „Civitta“ viešojo transporto studijos išlaidos priskirtinos politinės kampanijos išlaidoms pagal PKFFKĮ 2 straipsnio 3 dalį ir, kad A. Z. ir politinė partija LLS (liberalai) UAB „Civitta“ intelektinės veiklos rezultatais pasinaudojo nemokamai ir tokiu būdu išvengė politinės kampanijos išlaidų; konstatavo, kad VRK tinkamai nustatė PKFFKĮ ir Politinių partijų įstatymų pažeidimus, nes A. Z. ir LLS (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas vyko per trečiuosius asmenis; VRK dėl nustatytų įstatymų pažeidimų pagrįstai nusprendė informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą; terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji terminai, todėl sprendė, kad tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą; Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus.

Politinė partija „Laisvė ir teisingumas“ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti šį teismo sprendimą. LVAT teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024, pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). LVAT privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėta LVAT 2024 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertintas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ teisėtumas ir pagrįstumas, kuriuo pripažinta, kad buvo pažeistos Rinkimų kodekso 31 straipsnio 3 punktu ir 44 straipsniu, PKFFKĮ (galiojusio iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tai yra tyrime nagrinėtu laikotarpiu) 2 straipsnio 3 ir 11 dalimis, 7 ir 8 straipsniais, 12 straipsnio 2 dalimi (2015 m. sausio 1 d. 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija), 14 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 19 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, Politinių partijų įstatymo 19, 24, 29 straipsnio nuostatos. Kadangi anksčiau minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei minėtų teisės nuostatų taikymo, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis LVAT 2024 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024 pateiktais išaiškinimais.

LVAT teisėjų kolegija įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Įstatymu nustatytas terminas yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamasis, todėl vertino, kad jo praleidimas nedaro Sprendimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija pasisakė, kad VRK, grįsdama ilgą tyrimo trukmę, nurodė, kad tokią tyrimo trukmę nulėmė objektyvios aplinkybės, nes tyrimas buvo ypač didelės apimties, sudėtingas, nebuvo laiku gauta reikalinga informacija bei dokumentai, o, negavus prašytos informacijos, VRK ieškojo jos viešuose šaltiniuose. VRK pabrėžė, kad paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo reikalauta 2022 m. birželio 23 d., Išvada buvo parašyta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d., tačiau A. Z. dėl atostogų 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti 2022 m. rugpjūčio 11 d. suplanuotą VRK posėdį vėlesniam laikui. Įvertinusi tyrimo apimtį, medžiagos kiekį (vien Išvadą sudaro 93 puslapiai), atsakovės elgesį (atsakovė nuosekliai kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į kitas įstaigas ir institucijas, siekdama gauti tyrimui būtiną informaciją), pareiškėjo elgesį (pareiškėjas nepateikė visų atsakovės prašomų duomenų) teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovė sąmoningai vilkino tyrimo eigą ar elgėsi nepagrįstai neoperatyviai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš Aiškinamojo rašto turinio matyti, jog esminis Įstatymo 12¹ straipsnio tikslas yra užkirsti biurokratizmo apraiškas, t. y. užkirsti kelią nepagrįstam tyrimo vilkinimui ir konstatavo, kad VRK nagrinėjamu atveju veikė pakankamai operatyviai, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nors VRK tyrimą pradėjo 2020 m. kovo 10 d., o baigė 2022 m. rugsėjo 6 d., priimdama Sprendimą, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas yra negaliojantis ir tuo pagrindu jį panaikinti.

Dėl VRK prašymo pripažinti politinės kompanijos išlaidomis ir nepiniginėmis aukomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas UAB „Baltijos tyrimai“ išlaidas už gyventojų apklausą, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2017 m. apklausoje yra tokie klausimai kaip „Jeigu rinkimuose į Vilniaus tarybą dalyvautų A. Z. nepartinių vilniečių koalicija, ar Jūs už ją balsuotumėte?“, „Už kurią partiją, politinį judėjimą ar nepartinių sąrašą jūs balsuotumėte, jei kitą sekmadienį vyktų Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimai?“, kurie akivaizdžiai susiję su pareiškėju ir jo perspektyvomis 2019 m. rinkimuose, be to, kaip teisingai nurodyta Išvadoje, A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ kandidatų daugumą sudarė pareiškėjo kelti kandidatai. Aplinkybė, kad 2019 m. pareiškėjas užsakė kitą apklausą, išlaidas už kurią teisės aktų nustatyta tvarka užregistravo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2017 m. apklausoje daugiau dėmesio skirta būtent A. Z., o ne pareiškėjui (politinei partijai „Laisvė ir teisingumas“), nesudaro pagrindo teigti, kad ši apklausa nebuvo daroma pareiškėjo naudai, nes, kaip minėta, 2017 m. apklausoje buvo klausimai, susiję su pareiškėjo perspektyvomis 2019 m. rinkimuose. Išvadoje taip pat išskirta, jog A. Z. ir pareiškėjas 2019 m. rinkimuose buvo savarankiški politinės kampanijos dalyviai (Išvados 23 p.). Teisėjų kolegija sprendė, kad VRK pagrįstai konstatavo, jog VšĮ „Azzara“ apmokėjus 2017 m. apklausos rengimo išlaidas (3 751 Eur), pareiškėjui ir A. Z. buvo suteiktos nepiniginės aukos, o tai, remiantis PKFFKĮ nuostatomis (7 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, 8 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis), yra draudžiama, nes auka gauta iš neteisėto finansavimo šaltinio.

Dėl VRK prašymo pripažinti politinės kompanijos išlaidomis ir nepiniginėmis aukomis VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas UAB „Civitta“ už atliktą tyrimą (studiją), LVAT teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog Išvados 39.3 punkte nurodyta, kad 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinei kampanijai išleistame žurnalo „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“, kuris buvo apmokėtas iš A. Z. ir pareiškėjo politinės kampanijos sąskaitų 47, 48 puslapiai ir dalis 49 puslapio skirti nemokamam viešajam transportui, ten rašoma apie UAB „Civitta“ atliktą tyrimą (studiją). Išvados 65 punkte nurodyta, kad už žurnalo „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ spausdinimą parengimą įsipareigojo sumokėti tiek A. Z., tiek pareiškėjas, nurodydami, kad tai yra „rinkimų agitacija“ ir kad apmokėta iš pareiškėjo ir A. Z. politinės kampanijos sąskaitų. Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas žurnalą „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ vertino kaip „rinkimų agitaciją“, atitinkamai visas turinys jame taip pat vertintinas kaip „rinkimų agitacija“, todėl pareiškėjo argumentai, kad UAB „Civitta“ studijos rinkimų kampanijos metu jis nenaudojo, paneigti byloje esančia medžiaga. Konstatavo, kad, remiantis PKFFKĮ nuostatomis (2 straipsnio 11 dalis, 14 straipsnio 5 dalis), UAB „Civitta“ studijos atlikimo išlaidos (12 100 Eur) laikytinos A. Z. ir pareiškėjo politinių kampanijų išlaidomis.

Pažymėtina, jog pažeisimas dėl VšĮ „Azzara“ apmokėtų išlaidų už reklaminį „Vyčio“ stendą (dėlionę) nustatytas tik LLS (liberalams), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LVAT teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad VRK pagrįstai pareiškėjo naudai VšĮ „Azzara“ apmokėtas išlaidas pripažino neteisėtu pareiškėjo LLS (liberalų) finansavimu.

LVAT teisėjų kolegija minėta nutartimi atmesdama pareiškėjo politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą, vertino jog VRK tinkamai nustatė, kad LLS (liberalai) ir A. Z. pažeidė PKFFKĮ ir Politinių partijų įstatymo nuostatas.

Ginčijamu sprendimu VRK taip pat pripažino 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kompanijos išlaidomis A. Z. – VšĮ „Azzara“ (2 100 Eur) ir VšĮ Jono Meko fondo (1 000 Eur) lėšomis J. L. apmokėtas teksto, kuris (jo dalis) panaudotas žurnalui „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“, rengimo ir redagavimo išlaidas.

A. Z. nesutinka su šia išvada, teigdamas, kad VRK niekuo nepagrindžia tokios išvados, nes J. L. teikė dvi paslaugas, kurių viena buvo knygos apie A. Z. redagavimas knygų mugės metu, todėl knygos redagavimo paslauga negali būti politinės kompanijos išlaidomis. Paaiškina, jog J. L. už suteiktas leidinio redagavimo paslaugas politinės kompanijos išlaidos 500 Eur sumokėtos ir įtrauktos į apskaitą, o kiti mokėjimai nesusiję su rinkiminės kompanijos finansavimu. Teigia, kad J. L. taip pat teikė viešųjų ryšių paslaugas, susijusias su VšĮ „Azzara“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ veikla, tačiau VRK tokių duomenų netikrino ir priėmė nepagrįstą išvadą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis pažeidimas VRK Sprendimu konstatuotas tik A. Z..

Byloje nėra ginčo, kad žurnalo „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ redagavimo paslaugas atliko J. L. ir, kad leidinys „(duomenys neskelbtini)“ buvo reklaminis leidinys 2019 m. politinės kompanijos metu. Nustatyta, kad J. L. 2020 m. gegužės 12 d. į VRK paklausimą, kokios paslaugos buvo suteiktos VšĮ „Azzara“ pagal sąskaitą faktūrą JLIV Nr. 122 už 1 000 Eur atsakė, jog minėta sąskaita faktūra išrašyta už tekstų rengimo bei redagavimo paslaugą A. Z. leidžiamam žurnalui. J. L. į VRK paklausimą, ar žurnalui „(duomenys neskelbtini)“ rengė tekstus pagal šią sąskaitą faktūrą, patvirtino, kad šiam leidiniui buvo rengti tekstai ir atsiuntė „darbinius failus“ (reg. Nr. 1-1037(7.9) su tekstais. Palyginus pateiktus tekstus ir leidinio turinį, nustatyta, kad didžioji dalis teksto sutampa, todėl akivaizdu, kad tekstas nors pradžioje ir buvo rengtas knygai apie Z., tačiau vėliau šis tekstas (jo dalis) buvo panaudotas rinkimų politinei kampanijai skirtam žurnalui. Iš Išvados 65.2 papunkčio matyti, kad reklaminis leidinys „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ yra „rinkimų agitacija“ ir bus apmokėta iš LLS (liberalų) ir A. Z. politinės kampanijos sąskaitų. A. Z. patvirtino, kad leidinys „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ ir reklamos leidinys „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats leidinys. Pareiškėjas VRK nurodė, kad J. L. atliko teksto redagavimą, šios paslaugos suma – 500 Eur. Pagal Išvados 65 punktą matyti, kad gavus VšĮ Jono Meko fondo banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad J. L. 2018 m. gruodžio 12 d., buvo sumokėta po 1 000 Eur iš VšĮ „Azzara“ ir iš VšĮ Jono Meko fondo banko sąskaitų. Iš J. L. atsakymo į VRK klausimą, kokia suma buvo sumokėta už tekstų rengimo bei redagavimo paslaugą A. Z. leidžiamam žurnalui, atsakė: „4000 ar 4500 tūkst. Gerai nepamenu“; „Už šį darbą buvo mokama dalimis - mano pačios prašymu, t. y. parašius tam tikrą dalį teksto, išrašydavau sąskaitą. Kam rašyti sąskaitą - informuodavo A. Z.. Sąskaitos buvo pateiktos Meko fondui, VšĮ „Azzara“. Kiti asmenys nei už šį, nei už kitus darbus nemokėjo.“ (Išvados 68.2.3 papunktis). Su J. L. atsakymu pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. sąskaita faktūra JLIV Nr. 123, kurioje nurodyta paslauga „Už viešųjų ryšių ir komunikacijos paslaugas“, bei banko išrašo eilutės patvirtina, kad už paslaugą buvo mokėta iš VšĮ „Azzara“ ir VšĮ Jono Meko fondo sąskaitų ir 500 Eur iš A. Z. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos sąskaitos. Be to atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais knygų mugė vyko vasario 21–24 d., akivaizdu, jog 2019 m. vasario mėn. VšĮ „Azzara“ fiziniam asmeniui J. L. pervestos sumos 2019 m. vasario 12 d. pagal išankstinę sąskaitą (950 Eur), 2019 m. vasario 25 d. pagal sąskaitą JLIV Nr. 139 (150 Eur) sietinos su teksto parengimu rinkimų agitacijai leistam žurnalui, o ne knygos apie A. Z. leidimui.

J. L. nurodžius, kad už žurnalo „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių“ redagavimą ji gavo 4000 ar 4500 Eur, o pareiškėjui nurodžius, kad J. L. sumokėjo 500 Eur už šias paslaugas, tarp J. L. ir pareiškėjo paaiškinimų yra akivaizdus neatitikimas. J. L. patvirtino, kad A. Z. už leidinio redagavimo paslaugas nurodydavo kam išrašyti sąskaitą ir, kad sąskaitos buvo pateiktos viešosioms įstaigoms Meko fondui, VšĮ „Azzara“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti J. L. VRK pateiktais paaiškinimais dėl gautos sumos už leidinio redagavimą ir juridinių asmenų sąskaitų apmokėjimo.

Taigi J. L., už 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinei kampanijai skirtą leidinį (žurnalą) „(duomenys neskelbtini). Įsimylėjęs Vilnių.“ 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos metu, buvo mokama ne tik iš A. Z. politinės kampanijos sąskaitos, bet ir iš dviejų viešųjų įstaigų („Azzara“, Jono Meko fondo) banko sąskaitų. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priskirtinos politinės kampanijos išlaidoms pagal FPKFKĮ 2 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad juridiniams asmenims apmokėjus už paslaugas J. L., A. Z. išvengė politinės kampanijos išlaidų, kurias būtų patyręs, jeigu už šias paslaugas būtų apmokėjęs, todėl šios išlaidos pripažintinos nepiniginėmis aukomis. Tokiu būdu buvo pažeistos FPKFKĮ 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Įvertinus, kad LVAT 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024 konstatavo, jog VšĮ „Azzara“ apmokėtos UAB „Baltijos tyrimai“ išlaidos už gyventojų apklausą ir UAB „Civitta“ studijos atlikimo išlaidos laikytinos A. Z. ir LLS (liberalų) politinių kampanijų išlaidomis ir jiems buvo suteiktos nepiniginės aukos bei nustatė, kad tiek A. Z., tiek politinė partija pažeidė PKFFKĮ 7 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 8 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, taip pat konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija pažymi, jog esant dėl Sprendimo teisėtumo priimtam prejudiciniam sprendimui, nėra pagrindo detaliau analizuoti pareiškėjo nesutikimo su Sprendimu argumentų, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose pirmos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo A. Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.