Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-12 · Byla Nr. 1T-35/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
1T-35/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Pažeidėjas
S. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1T-35-114-2013Teisminio proceso numeris 1-64-1-00686-2012-7
Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, rašytinio proceso forma išnagrinėjo baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00686-12 (teisminio proceso numeris 1-64-1-00686-2012-7), kurioje S. M. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., 228 str. 1 d., o J. Z. Č. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 1 d. perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 224 ir 226 str. numatytas baudžiamųjų bylų teritorinio teismingumo taisykles baudžiamoji byla yra teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Laikinai einantis Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas – Vladimir Kakoškin prašo perduoti bylą nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui, kadangi vienas iš baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų – S. M. yra keliolika metų dirbęs Marijampolės apskrities VPK; liudytoju byloje apklaustas A. K. nurodė S. M. turint daug pažįstamų Marijampolės rajono apylinkės teisme. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas jau buvo nusišalinęs nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje administracinėn atsakomybėn trauktas S. M., nagrinėjimo. Remdamasis tuo, l. e. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas mano galint kilti abejonių dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nešališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas. Baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Tikėtina, kad aplinkybė, jog vienas iš šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų – S. M. yra buvęs policijos pareigūnas, pakankamai ilgai dirbęs Marijampolės apskrities VPK, tiek baudžiamojo proceso dalyviams, tiek ir pašaliniam, jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčiam (objektyviam) stebėtojui gali kelti abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo objektyvumu ir nešališkumu sprendžiant S. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Marijampolės apskrities VPK yra ikiteisminio tyrimo institucija, atliekanti ikiteisminį tyrimą daugelyje bylų, kurios pagal teritorinio teismingumo taisykles yra teismingos Marijampolės rajono apylinkės teismui ir baigus ikiteisminį tyrimą būtent šiam teismui perduodamos nagrinėti. Be to, tokiose bylose Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijas, todėl tikėtina laikytina ir liudytojo – A. K. duodant parodymus nurodyta informacija, jog S. M. Marijampolės rajono apylinkės teisme turi nemažai pažįstamų. Tikėti tokia liudytojo informacija skatina tai, kad S. M. galimai yra tekę su Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais bendrauti profesiniais – dalykiniais klausimais.

LR BPK 229 str., numatantis galimybę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, nustato tai esant galima padaryti, kai tai reikalinga siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus. Šiuo atveju svarbiu teisingumo interesu yra laikytinas siekis sukurti garantijas, kad nekiltų jokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo objektyvumo ir jo neutralumo bylos dalyko ir proceso dalyvių atžvilgiu. Remiantis LR BPK 229 str. 2 d. 1 p., tuo atveju, kai kyla klausimas dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam ji yra teisminga pagal teritorinio teismingumo taisykles, į kitą tos pačios pakopos (apylinkės) teismą ir šie teismai priklauso vienai teisminei apygardai, spręsti šį klausimą yra kompetentingas apygardos teismo, kurio veiklos teritorijai priskirti apylinkių teismai, pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiam apylinkės teismui perduoti skundo nagrinėjimą, nutartina jo nagrinėjimą perduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui. Pirma, šio teismo veiklos teritorija ribojasi su Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorija, todėl atvykimas į teismą proceso dalyviams nesukels nepatogumų ir nereikš didelių kelionės išlaidų. Antra, Lazdijų rajono apylinkės teismo darbo krūvis, palyginus su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, santykinai nėra didelis, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00686-12 (teisminio proceso numeris 1-64-1-00686-2012-7), kurioje S. M. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., 228 str. 1 d., o J. Z. Č. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 1 d., nagrinėjimą perduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi pasiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti Kauno apygardos prokuratūros ir proceso dalyvių žiniai.

Nutartis neskundžiama.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas