Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Provit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti neatnaujintas civilinėje byloje Nr. 2-39303-811/2014 pagal ieškovo UAB „Salver“ ieškinį atsakovui UAB „Provit“ skolos (negrąžinto avanso) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ir esant ieškovo prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-06 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino. Išaiškino, kad atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisme 2014-03-18 gautas atsakovo UAB „Provit“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo 1) atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, 2) peržiūrėti 2013-12-06 priimtą sprendimą už akių, 3) 2013-09-27 ieškinį atmesti, 4) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad daugiau kaip pusę metų, t. y. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2014-01-031 iš AB „Lietuvos paštas“ negavo jokios korespondencijos, nors visą tą laikotarpį veiklą vykdė buveinės adresu Kalvarijų g. 125, 4c korp., Vilnius, todėl nesuprantama, kodėl korespondencijos neįteikimo priežastis buvo nurodyta „persikraustė“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

AB Lietuvos paštas darbuotojai atsakovui nurodė, kad jam adresuotos korespondencijos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. AB Lietuvos paštas neteikė neva todėl, kad atsakovas „išsikėlė“ iš buveinės adreso Kalvarijų g. 125, 4c korp., LT-08221 Vilnius. Ant byloje esančio laiško voko, kuriuo teismas atsakovui siuntė procesinius dokumentus, nurodyta analogiška teismo procesinių dokumentų neįteikimo priežastis, t. y. „persikraustė“. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. atsakovas nepertraukiamai vykdė veiklą buveinės adresu Kalvarijų g. 125, 4c korp., LT-08221 Vilnius ir „persikraustęs“ nebuvo. Minėtą aplinkybę patvirtina kartu su 2014 m. kovo 17 d. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikti įrodymai ir jų pagrindu duoti paaiškinimai.

2014 m. kovo 18 d. atsakovas gavo AB Lietuvos paštas vidaus kontrolės ir audito departamento Kokybės kontrolės grupės vadovės G. B. 2014 m. kovo 13 d. atsakymą Nr. 3-1663 „Dėl gautų skundų” į atsakovo AB “Lietuvos paštas” pateiktus 2014 m. vasario 26 d. bei 2014 m. vasario 28 d. skundus, kuriuo Lietuvos paštas pripažino, kad daugiau kaip pusę metų, t. y. 2013 m. rugsėjo mėn. –2014 m. vasario mėn., AB “Lietuvos paštas” atsakovui jo buveinės adresu Kalvarijų g. 125, 4c korp., LT-08221 Vilnius, neteikė jokios korespondencijos, teismo procesinių dokumentų, kartu, minėtu laikotarpiu neinformavo atsakovo apie AB Lietuvos paštas gautą atsakovui adresuotą korespondenciją, dėl AB Lietuvos paštas turimos klaidingos informacijos apie atsakovo tariamą „persikraustymą kitu adresu”. Dėl AB “Lietuvos paštas” kaltės, klaidingos informacijos apie atsakovo tariamą “išsikėlimą” iš buveinės adreso, apie jo atžvilgiu priimtą 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik 2014 m. vasario 25 d.

Dėl šių aplinkybių apeliantas nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apeliantas praleido naikinamąjį 3 mėn. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nurodydamas, kad 2014-03-18 gavęs AB „Lietuvos paštas“ atsakymą Nr. 3-1663 „Dėl gautų skundų”, Vilniaus miesto apylinkės teismui tą pačią dieną pateikė prašymą „Dėl papildomų įrodymų prijungimo“, kuriuo prašė teismo prie bylos prijungti minėtą AB „Lietuvos paštas“ 2014-03-13 raštą. Tačiau teismas nesvarstė atsakovo 2014-03-18 prašymo „Dėl papildomų įrodymų prijungimo“ ir minėto AB „Lietuvos paštas“ 2014-03-13 rašto prie bylos neprijungė. Atsakovo įsitikinimu, tai, kad teismas nesusipažino su minėto AB „Lietuvos paštas“ rašto turiniu, sąlygojo klaidingos išvados, neva procesiniai dokumentai atsakovui įteikti praėjus dešimčiai dienų po jų išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.), t. y. įteikti tinkamai, padarymą.

Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą dėl AB Lietuvos paštas kaltės, todėl atsakovo prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti CPK 287 str. 1 d. įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas netaikomas, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT formuojamos vienodos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Pažymi, kad 2014 m. vasario mėn. pabaigoje gavęs antstolės P. K. 2014 m. vasario 21 d. raštą, atsakovas nedelsiant ėmė aiškintis kokiu pagrindu jo atžvilgiu pradėti vykdymo veiksmai. To pasekoje tik 2014 m. vasario 25 d. atsakovas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, atsakovas kreipėsi į AB “Lietuvos paštas” darbuotojus, siekdamas išsiaiškinti teismo procesinių dokumentų neįteikimo atsakovui priežastis. Atsakovas AB “Lietuvos paštas” 2014 m. vasario 28 d. pateikė du raštus, kuriais siekė gauti oficialų AB “Lietuvos paštas” paaiškinimą dėl korespondencijos neįteikimo atsakovui priežasčių. Atsakovas visą laiką nuo sužinojimo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių dienos, t. y. 2014 m. vasario 25 d., rinko įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad atsakovas nepertraukiamai vykdė veiklą buveinės adresu Kalvarijų g. 125, 4c korp., LT-08221 Vilnius ir „persikraustęs” nebuvo. Atsakovas, siekdamas gauti profesionalią teisinę pagalbą, 2014 m. vasario 12 d. su VETO LT advokatų profesine bendrija sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Netrukus po to, 2014 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas atsakovo pareiškimas dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Mano, jog pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė nepraleidęs CPK 287str. 1 d. numatyto bendrojo dvidešimties dienų termino, t. y. pateikė 2014 m. kovo 17 d., kuris, atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju privalo būti skaičiuojamas nuo atsakovo sužinojimo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių dienos, t. y. nuo 2014 nu vasario 25 d. (CK 1.5 str.f CPK 3 str. 7 d.).

Pats atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė būtų pasiekiama viešame registre nurodytu buveinės adresu arba kitu adresu (viešai skelbiamas įmonės adresas yra Kalvarijų g. 125, Vilniuje, ne detalizuojant nei pastato korpuso, nei kabineto), atitinkamai turi būti apdairus ir rūpestingas kylant abejonėms dėl korespondencijos ilgą laikotarpį negavimo.

Antra, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad apie vykusį teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių šioje civilinėje byloje sužinojo tik 2014 m. vasario 25 d., kai iš antstolės P. K. gavo 2014 m. vasario 21 d. raštą Nr. 0093/14/00023 „Dėl turto arešto“, dėl ko atitinkamai neva negalėjo anksčiau pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas apie vykusį teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių šioje civilinėje byloje vėliausiai sužinojo ne 2014 m. vasario 25 d., bet 2014 m. vasario 24 d., kai elektroniniu paštu iš antstolės P. K. padėjėjo buvo gauta vykdomojo rašto šioje civilinėje byloje skaitmeninė kopija. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos 2013 m. spalio 16 d. teismo nutartimi šioje civilinėje byloje, turto arešto aktas nutarties pagrindu Turto arešto aktų registre įregistruotas dar 2013 m. spalio 17 d., o teismo nutartis antstolei P. K. buvo perduota vykdymui dar 2013 m. spalio 24 d., akivaizdu, kad atsakovas turėjo/ galėjo sužinoti apie teisminio proceso metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atitinkamai apskritai apie vykstantį procesą, dar 2013 m. spalio - lapkričio mėn. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis apie vykusį teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių šioje civilinėje byloje sužinojo tik 2014-02-25, yra visiškai nepagrįsti. Aktyvių veiksmų atsakovas ėmėsi tik po to, kai antstolis areštavo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Net tuo atveju, jeigu atsakovas sužinojo apie vykusį teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių tik 2014 m. vasario 25 d., tuo metu, kai dar nebuvo suėjęs naikinamasis 3 mėn. terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti.

Trečia, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą ir priimtą sprendimą už akių šioje civilinėje byloje, dėl ko nebuvo galimas nei sprendimo už akių priėmimas, nei atitinkamai negalimas atsisakymas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ketvirta, atsakovui praleidus CPK 287 str. 1 d. numatytą naikinamąjį 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti, teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokio termino atnaujinti (atsakovui neįrodžius svarbių pateisinamų priežasčių dėl termino praleidimo, turėjus ne mažiau 9 dienų parengti atitinkamą pareiškimą ir pateikti teismui).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas suėjus dvidešimties dienų terminui ir pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui, todėl vadovaudamasis LR CPK 287 str. 1 d. atsisakė priimti atsakovo pareiškimą.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Apelianto teigimu, dėl AB Lietuvos paštas neveikimo jis iki pat 2014-02-25 nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą ir vykstantį teisminį procesą, kartu, apie atsakovo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, todėl mano, kad atsakovo prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti CPK 287 str. 1 d. įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas netaikomas, vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012.

Apelianto nurodomi kasacinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 išdėstyti argumentai nagrinėjamu atveju aktualūs apskritai dėl CPK 287 str. 1 d. normų aiškinimo, nes faktinės aplinkybės nagrinėjamoje ir kasacinio teismo išnagrinėtoje yra kiek skirtingos. Taigi, kasacinis teismas formuoja praktiką, jog pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, be to civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė įrodymus – 2014 m. kovo 18 d. AB „Lietuvos paštas“ vidaus kontrolės ir audito departamento Kokybės kontrolės grupės vadovės G. B. 2014 m. kovo 13 d. atsakymą Nr. 3-1663 „Dėl gautų skundų” į atsakovo AB “Lietuvos paštas” pateiktus 2014 m. vasario 26 d. bei 2014 m. vasario 28 d. skundus, kuriuo AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. –2014 m. vasario mėn., AB “Lietuvos paštas” atsakovui jo buveinės adresu Kalvarijų g. 125, 4c korp., LT-08221 Vilnius, buvo teikiamos tik trys korespondencijos siuntos: 2013-09-09 – iš UAB „Asvis“, 2014-01-29 – iš UAB „Finvita“, 2014-02-27 – iš antstolių P. K. ir D. K. kontoros, neteikė kitos korespondencijos dėl AB Lietuvos paštas turimos klaidingos informacijos apie atsakovo persikraustymą kitu adresu.

Iš byloje esančių AB “Lietuvos paštas” žymų ant atsakovui siųstų vokų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, pažymėjus, jog adresatas persikraustė.

Apeliantas pateikė įrodymus, kad įmonė veiklą vykdė ir vykdo tuo pačiu registracijos adresu – Kalvarijų g.125, Vilnius (b.l.149-153;112-134).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, darytina priešinga išvada, nei padarė pirmosios instancijos teismas, t.y. jog apeliantas (atsakovas) nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ne dėl savo kaltės.

Apeliantas dėl AB “Lietuvos paštas” turimos klaidingos informacijos apie atsakovo išsikraustymą iš buveinės adreso, apie jo atžvilgiu priimtą 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių atsakovas sužinojo 2014 m. vasario 25 d., o prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei patį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui tik 2014-03-18, t. y. jau praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių naikinamąjį terminą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgtina į apelianto pateiktus jau šioje nutartyje aptartus įrodymus, taip pat sutiktina su apelianto argumentais, jog nuo sužinojimo apie teismo procesą momento apeliantas turėjo itin trumpą laiko tarpą (9 dienas) išsiaiškinti situaciją apie įvykusį teismo procesą bei surinkti įrodymus prašymui dėl termino atnaujinimo pagrįsti. Kaip matyti iš apelianto įrodymų, apeliantas nedelsdamas, sekančią dieną po sužinojimo apie teismo procesą, t.y. 2014-02-26 raštu kreipėsi į AB “Lietuvos paštas” dėl informacijos apie korespondencijos nepristatymo pateikimo (b.l.106;107); AB “Lietuvos paštas” 2014-03-13 atsakymą apeliantas nurodo gavęs 2014-03-18, ir nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau akivaizdu, kad AB “Lietuvos paštas” 2014-03-13 atsakymą apeliantas gavo jau suėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių naikinamajam terminui. Esant visoms aptartoms aplinkybėms, sutiktina su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju CPK 287 str. 1 d. įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad praleistas naikinamasis trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti, yra nulemtas ir paties atsakovo aplaidžių veiksmų, nes laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos 2013-10-16 teismo nutartimi, turto arešto aktas Turto arešto aktų registre, kuris, be kita ko, atlieka ir išviešinimo funkciją, įregistruotas 2013-10-17, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nukreipta vykdyti skubiai. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovui nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įteikta, o vien turto arešto akto išviešinimas Turto arešto aktų registre dar nesudaro pagrindo neginčytinai konstatuoti, kad atsakovui tapo žinoma apie teismo procesą jo atžvilgiu nuo 2013-10-17. Juo labiau, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose paaiškino 2014 m. vasario mėn. pabaigoje atsakovas gavęs antstolės P. K. 2014 m. vasario 21 d. raštą Nr. 0093/14/00053 „Dėl turto arešto”, iš kurio ir sužinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-39303-811/2013, bei pasidomėjęs apie vykdomojo rašto išdavimo pagrindą, tik 2014-02-25 atsakovas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Netikėti apelianto paaiškinimais, nesant byloje priešingų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nustačius, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie iškeltą bylą, siekiant, kad nebūtų pažeista jo teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam, terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti atnaujintas.

Atsisakydamas priimti apelianto prašymą peržiūrėti sprendimą už akių dėl to, kad yra praleistas CPK 287 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujintinas terminas atsakovo 2014 m. kovo 17 d. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovo UAB „Provit“ pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti pirmos instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo.