- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 1-437-486/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- D. N.
- Civilinis ieškovas
- M. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistas :
1. 2018 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Paskirta LR BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas padarytą žalą atlyginti per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2. 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (16 veikų), LR BK 182 straipsnio 2 dalį (13 veikų), LR BK 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 2 metų ir 6 mėnesių. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant jį visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios; dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo ir 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžius atliktas bausmės dalis bei į šias bausmes įskaityti laikotarpiai;
3. 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; 1 metus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar būvimu sveikatos priežiūros įstaigoje;
4. 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 2 d. jam skirta 100 MGL bauda. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-04 nutartimi, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-20 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-13 nuosprendžiu skirtos bausmės buvo subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, jas apimant ir J. K. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į J. K. skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios, dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje. Palikta J. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimas per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
5. 2019 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Paskirta bausmė LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta jam ankstesniais nuosprendžiais ir subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutartimi bei visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nuosprendžiu paskirta 5000 eurų baudos bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 100 MGL, 5000 eurų bauda. Į J. K. skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytos bausmės atlikta dalis ir įskaityti laikotarpiai, o į baudos bausmę, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nuosprendžiu sumokėta baudos dalis bei įskaitytas sulaikymo laikotarpis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios; dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. sausio 5 d. su UAB „Europinis kompleksas“, įmonės kodas registruotos Laisvės pr. 60-1107, Vilniuje), atstovaujamos M. J., sudaręs išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20170105-01 pasirašydamas savo vardu, iš anksto žinodamas, kad sutarties įsipareigojimų tinkamai nevykdys, įgijo automobilį su automobilyje įmontuotu taksometru „priklausantį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo priklausantį automobilį su automobilyje įmontuotu taksometru Nr. 76617, 6420,63 eurų vertės, tuo padarydamas 6420,63 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat J. K. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. liepos 29 d., būdamas Vilniuje, su D. N. sudarė pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį ir iš anksto žinodamas, kad sutarties įsipareigojimų tinkamai nevykdys, įgijo mopedą juodos spalvos, 1900 eurų vertės, už kurį pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį iki 2017-09-29 privalėjo mokėti eilines įmokas, tačiau atlikęs tik vieną mokėjimą: 2017-07-29, 100 eurų, sekančių įmokų nemokėjo, nes jau 2017 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, mopedą juodos spalvos, 1900 eurų vertės, priklausantį D. N. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam akmeniui, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo D. N. priklausantį mopedą, 1800 eurų vertės, tuo padarydamas D. N. 1800 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad rado skelbimą, jog įmonė „Europinis kompleksas“ parduoda išperkamosios nuomos būdu. Šis automobilis (sudomino todėl, kad jis nuomavo automobilius, todėl susisiekė su bendrovės savininku ir susitarė dėl sąlygų. Susitarus dėl sąlygų, nupirko tą automobilį, kurį pradžioje nuomavo. Bet turėjo įsiskolinimų, todėl turėjo tą automobilį parduoti ir tokiu būdu padengė dalį įsiskolinimo. Jis mokėjo „Europiniam kompleksui“ apie pusę metų, po to jie patys dingo, ir tik dabar sužinojo, kad tai Irano piliečiai ir jie buvo praradę leidimą gyventi Lietuvoje. Be abejo, jis turėjo sąskaitą, galėjo mokėti. Vėliau buvo susitikę, susitarė dėl žalos, bet „Europinis kompleksas“ atsisakė tartis, todėl žala nėra atlyginta. Dėl mopedo įsigijimo, tai rado skelbimą, analogiškai buvo. Atvažiavo žmogus iš Ukrainos, jis dar tuo metu užsiiminėjo automobilių pirkimu - pardavimu, ir greitai jam pardavė. Su abiem civiliniais ieškiniais jis sutinka. Dirba pagal individualią veiklą, gauna apie 1000 eurų darbo užmokestį.
Taigi kaltinamasis J. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
2018-02-05 pareiškime nurodyta, kad 2017-01-05, apie 16.00 val.,Vilniuje, buvo pasirašyta sutartis dėl išperkamosios automobilio nuomos tarp jo atstovaujamos bendrovės ir J. K.. Pagal šią sutartį J. K. buvo perduotas automobilis, o pastarasis turėjo mokėti įmokas. Pareiškėjo teigimu, 2018 metų gegužės mėnesį J. K. nustojo mokėti įmokas, su juo nebuvo galima susisiekti, o sutartis turėjo pasibaigti tik 2018-01-05. Automobilyje buvo įmontuota navigacijos sistema, tačiau 2018 metų birželį ji buvo savavališkai atjungta, todėl pareiškėjai negali surasti automobilio.
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas M. J. parodė, kad jis yra įgaliotas UAB atstovas. 2017-01-05 minėta įmonė sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią J. K. buvo perduotas automobilis , o pastarasis turėjo mokėti po 780 Eur įmokas kas mėnesį ir visiškai už jį atsiskaityti iki 2018-01-05, t. y. iš viso sumokėti 9360 eurų. Pirmus kelis mėnesius J. K. įmokas mokėjo, tačiau nuo 2017 metų gegužės nustojo tai daryti. Liudytojo teigimu, buvo mėginta su J. K. susisiekti, tačiau to padaryti nepavyko. Automobilio vertė sutarties sudarymo metu buvo 6500 eurų, o jame dar buvo įmontuotas taksometras, kurio vertė 150 eurų, todėl bendrovei iš viso padaryta 6650 eurų žala. Iki šiol likusi suma nesumokėta ir automobilis bendrovei negrąžintas. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad automobilyje buvo sumontuota GPS įranga, kad būtų galima stebėti automobilį, tačiau ji buvo savavališkai atjungta. Papildomos apklausos metu M. J. nurodė, kad nei su juo, nei su bendrovės direktoriumi H. R. N.J. K. nebuvo susisiekęs. Pastarasis jų įmonei sumokėjo šias įmokas: 2017-01-05, 700 eurų, 2017-02-10, 780,07 eurų, 2017-03-14, 780,07 eurų, 2017-04-02, 780,07 eurų, 2017-05-06, 600 eurų. Šiai dienai J. K. skolingas 6420,63 eurų, o visa automobilio vertė, kuri nurodyta sutartyje, 10060,84 eurų. J. K. iš viso sumokėjo 3640,21 eurų. Liudytojo teigimu, J. K. neturėjo teisės parduoti sutartyje nurodyto automobilio, kadangi automobilio savininku tampama tuomet, kai įvykdomos visos sutartyje nurodytos įmokos. Todėl, kol nebuvo sumokėtos visos įmokos, J. K. nebuvo automobilio savininkas ir jo parduoti neturėjo teisės, nes automobilis priklausė ir iki šiol priklauso UAB (b. l. 21, 27, 29-30).
D. N. protokole - pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas 2017-07-29 patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt dėl parduodamo motociklo J paskambino J. K. ir jie susitarė, kad minėtas motociklas bus parduotas išsimokėtinai, t. y. sumokant pinigus dalimis. D. N. nurodė, kad visa suma sudarė 1900 eurų ir buvo atlikta pirma įmoka, t. y. 100 eurų, o daugiau jokių įmokų jis negavo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas D. N. parodė, kad internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą motociklą PIAGGIO VESPA. 2017-07-29 jam paskambino vyras ir sutarė, kad motociklas bus parduotas išsimokėtinai. Tą pačią dieną jie susitiko ir D. N. sužinojo, kad jam skambinęs vyras yra J. K.. Jie pasirašė motociklo pirkimo - pardavimo sutartį, sutarė, kad J. K. iš karto sumokės 100 eurų, o likusius 1800 eurų sumokės per du kartus po 900 eurų, t. y. 2017-08-29 ir 2017-09-29. Liudytojo teigimu, 2017-07-29 minėtą motociklą perdavė J. K. adresu Vilnius. Suėjus mokėjimo terminui pinigų iš J. K. negavo, bandė jam skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. 1800 eurų iš J. K. neatgavo. Papildomos apklausos metu D. N. nurodė, kad 2018-04-03 jam paskambino J. K. ir pasiūlė atlyginti visą žalą, t. y. 1800 eurų. Jis surašė rašytinį susitarimą, kuriame nurodyta, kad skola gali būti mokama visa arba dalimis, bet ne vėliau kaip iki 2018-09-30. Pasak liudytojo, su J. K. jis susitiko 2018-09-04 ir pasirašė susitarimą, o pastarasis jam dar pasakė, kad sumokės po savaitgalio. Tačiau jokių pinigų D. N. nesulaukė (b.l. 69, 77, 85).
Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2018-02-05 gautas UAB atstovaujamo M. J. pareiškimas dėl nevykdomų sutarties įsipareigojimų, o būtent, jog asmuo – J. K. negrąžina automobilio (b.l. 23).
Ieškomų kelių transporto priemonių išraše nurodoma, kad ieškomas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. , kėbulo Nr. 6 ( b.l. 24).
UAB priemonės išperkamosios nuomos 2017 m. sausio 5 d. sutartimi Nr. 20170105-01 nuomininkas J. K. iš nuomotojo UAB “Europinis kompleksas” išsinuomavo 12 mėnesių, mokant po 780.70 eurų kas mėnesį (b.l. 45).
Fotolentesėse užfiksuota, kur pareiškėjas D. N. susitikimo su J. K. ir atidavė pagal susitarimą motociklą P. V. valstybinis Nr. 470BA (b.l. 75-76).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino J. K. pareikšti kaltinimai dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.
Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje J. K. veikdamas išankstine apgaule įgijo svetimą turtą, vėliau jį perleisdamas ir neketindamas to turto grąžinti, tokiu būdu nukentėjusiesiems padarydamas turtinę žalą. Ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą užvaldyti svetimą automobilį , mopedą ir vėliau juos parduoti, net neplanuodamas vykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų bei aiškiai žinodamas, kad neturi teisės sudarinėti jokių sandorių, kadangi automobilis ir mopedas jam nuosavybės teise nepriklausė.
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam J. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veiką, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina pareiškimai, policijos žiūryklės duomenys, ieškomų kelių transporto priemonių išrašai, sutarčių išrašai, kuriuos papildo kita surinkta bylos rašytinė medžiaga.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą automobilį priklausantį UAB kurį vėliau pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tuo padarydamas UAB 6420,63 eurų turtinę žalą. Taip pat jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017-07-29, būdamas Vilniuje, su D. N. sudarė pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį ir iš anksto žinodamas, kad sutarties įsipareigojimų tinkamai nevykdys, įgytą mopedą pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam akmeniui ir taip padarė D. N. 1800 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 d. 2 p.).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant kaltinamajam J. K. bausmę, atsižvelgiama, kad nepaisant pakankamai jauno amžiaus, jis teistas 4 kartus, 2019 m. vasario 18 d. jo atžvilgiu priimtas dar vienas nuosprendis (byla Nr. 1-582-271/2019, dar neįsiteisėjęs). Savo ruožtu šiuo nuosprendžiu jis teisiamas už veikas, padarytas iki pirmo nuosprendžio priėmimo, šių nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neteistas. Bylos duomenimis kaltinamasis J. K. dirba, tačiau jo sistemingai daromi nusikaltimai nuosavybei, būtent sukčiavimai, rodo, kad nusikalstamos veikų darymas yra jo papildomas pragyvenimo šaltinis. Šioje byloje J. K. pripažįstamas kaltu dėl dviejų nusikaltimų padarymo. Dėl aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo dar neteistas, be to yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, baudžiamojoje byloje nėra.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paskirtos J. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant kaltinamajam LR BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.
LR BK 64 ¹ str. numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu 2019 m. vasario 18 d. yra priimtas nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs, kuriuo yra subendrinti ankstesni nuosprendžiai ir išspręsti baudų įskaitymo klausimai, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis šiuo metu nėra pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių.
Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.
UAB pareiškė 6500 eurų civilinį ieškinį (b.l. 63).
Nukentėjusysis D. N. pareiškė 1800 eurų civilinį ieškinį (b.l. 83).
Civiliniai ieškiniai pagrįsti byloje surinktais duomenimis, kaltinamojo teisme duotais parodymais, pateiktais byloje dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir ieškiniuose nurodytos sumos priteistinos iš kaltinamojo J. K..
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina (b.l. 116-117).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, dėl 2017-01-05 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, dėl 2017-07-29 nusikalstamos veikos, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti J. K. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. K. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;
- nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios;
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje;
- per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią J. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam J. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
UAB 6500 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo J. K. UAB naudai 6500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo D. N. 1800 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiojo D. N. naudai 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų, turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.