Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-582-271/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00536-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1 (S)

2019 m. vasario 18 d.

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Laurai Martynaitytei,

viešajame teisiamajame išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. 2018 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas padarytą žalą atlyginti per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2. 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (16 epizodų), BK 182 straipsnio 2 dalį (13 epizodų), 300 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 2 metų ir 6 mėnesių. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant jį visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios; dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d.;

2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo ir 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžius atliktos bausmės dalys bei į šias bausmes įskaityti laikotarpiai. Palikta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas per 1 metus ir 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3. 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; 1 metus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar buvimu sveikatos priežiūros įstaigoje;

4. 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį,100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda, į bausmės laiką įskaityta 1 (viena) para sulaikymo laiko,

2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-04 nutartimi, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-20, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-13 nuosprendžiais skirtos bausmės buvo subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, jas apimant ir J. K. apskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į J. K. skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios, dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje. Palikta J. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimas per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kuriai jis vadovauja, jokios veiklos nevykdo ir jokių įsipareigojimų įvykdyti negalės, 2017 m. kovo 16 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini),), dėl automobilio „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos bei nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad visų įmokų mokėti ir automobilio grąžinti neketina, sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20170316-01 laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., kurios pagrindu jam buvo perduotas naudotis 10 920 Eur vertės automobilis „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyje nurodytų mokėjimų nevykdė ir negrąžino automobilio, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 10 920 Eur vertės turtą, tuo padarė 9840 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta. Šiuo metu jam sunku prisiminti, kas ir kaip tiksliai vyko. Prieš tai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko išsimokėtinai tokį pat automobilį VW Passat. Neatsimena, ar išmokėjo už šį pirmą įgytą tokiu būdu automobilį. Kur tas automobilis dabar – pasakyti negali, bet tikrai įmonei jo negrąžino. Norėjo pirkti dar vieną automobilį su pradiniu įnašu-išsimokėtinai. Dabar neatsimena, koks tas pradinis įnašas buvo. Iš pradžių automobilį nuomojo taksi veiklai, bet turėjo daug įsiskolinimų, todėl pardavė tą automobilį ir padengė degančias skolas. Nuomojo automobilį kaip fizinis asmuo ar įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, dabar jau taip pat neatsimena. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota, bet paskui prasidėjo ikiteisminiai tyrimai ir dokumentai dėl šios įmonės taip ir liko ne iki galo sutvarkyti. Sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti sudaryta 2017 metais, pradžioje gautą automobilį perdavė (nuomojo) taksistui, o po to pardavė Ukrainos piliečiui, kuriam nebuvo reikalingi netgi automobilio dokumentai. Pastarasis aiškino, kad jam tinka, jog automobilis lieka registruotas Lietuvoje. Pardavė po 2-3 mėnesių nuo įsigijimo mašinos iš įmonės, galimai už 3000 Eur, reali minėto automobilio vertė buvo 4-5 tūkstančiai Eur. Su ieškiniu sutinka, žalą įmonei atlygins. Pripažįsta, kad nuo 2016 kovo mėnesio, galimai nuo vasario, iki 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. užsiiminėjo tokia nusikalstama veika - pagal išperkamąją nuomą įsigydavo automobilius, o po to automobiliai dingdavo, t.y. perleisdavo juos kitiems asmenims. Pradžioje tokio nusikalstamo tikslo neturėjo, automobilius naudojo taksi paslaugai teikti, tačiau įklimpo į skolas ir turėjo jas grąžinti, todėl taip ir pasielgė. Iš pradžių negalvojo apie pasekmes, o kai prasidėjo tyrimai – puolė į paniką, tikėjosi, automobilį pardavus, atlyginti prieš tai nukentėjusiesiems padarytą žalą. Bet gavosi taip, kad skolos tik didėjo. Bendra žala yra apie 320 tūkst. Eur, tačiau buvo sumokėtos įmokos, todėl reali žala-apie 240 tūkstančių Eur. Daug kam teismų nuosprendžiais priteistos žalos jis dar neatlygino: BRC lizingui - nieko, Auto 14A – neatlyginta, nukentėjusiajam P. Ž. bei kitiems taip pat neatlyginta.

Buvo teistas, dabar jam yra paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Turi du mažamečius vaikus. Nuo liepos mėnesio buvo sudarytas grafikas žalai nukentėjusiesiems atlyginti, moka po 200 eurų į nukentėjusiųjų sąskaitas, probacijos tarnyboje visi kvitai yra. Mirus tėvui, nupirko du automobilius, nors jie liko registruoti buvusių savininkų vardu. Atidavė mašinas nuomai ir taksi veiklai, iš to dabar ir gyvena. 2018 m. rudenį buvo nuteistas už kyšininkavimą. Nuo to laiko nebuvo padarytas nei vienas nusižengimas ar nusikaltimas.

Liudytojas R. S. S. parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kaltinamąjį pažįsta. Pastarasis buvo tas klientas, kuris išperkamosios nuomos pagrindu paėmė įmonės automobilį VW Passat. Automobilio tikroji vertė nurodyta sutartyje, pirkėjas įmokėjo pirminę įmoką, dar vieną - kitą, ir po to nustojo visiškai mokėti, tačiau automobilio įmonei negrąžino. Tai įvyko beveik prieš dvejus metus. Iki sutarties sudarymo iš matymo pažinojo kaltinamąjį, nes šis tokiu pat pagrindu išsinuomojo automobilį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas (R. S. S.) pažinojo jos vadovą - iranietį. Turėjo net šios įmonės įgaliojimą ir kaltinamajam išnuomojo tos įmonės VW Passat. Sudarant sutartį dalyvavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis bei kaltinamasis J. K.. Atrodo, kad tai vyko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Kiek vėliau jam tapo žinoma, kad išnuomotas automobilis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nebuvo grąžintas. Ar šios įmonės vadovas kreipėsi į teisėsaugą, jam nėra žinoma. Žino tik tai, kad iranietis neteko leidimo gyventi Lietuvoje ir išvyko. Kai J. K. nustojo mokėti įmokas „(duomenys neskelbtini)“ įmonei už pirktą automobilį, pradėjo ieškoti pastarojo, bet šis neatsiliepdavo į laiškus, telefono skambučius, o paskui ir visiškai pradingo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės, kuriomis J. K. buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „VW PASSAT“, VIN (duomenys neskelbtini)bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai:

Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis Nr. 20170316-01 dėl automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutartis sudaryta 2017-03-16 tarp nuomotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininko MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo J. K. (t.1, b.l.11-24);

Automobilio perdavimo-priėmimo aktu J. K. pasirašytinai patvirtino apie 2017-03-16 automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priėmimą iš UAB "(duomenys neskelbtini)" (t.1, b.l.25);

Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-01-16 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2160-595/201 atsakovas MB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas grąžinti ieškovui UAB "(duomenys neskelbtini)" automobilį VW PASSAT, VIN (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.8-10);

Antstolio 2018-08-01 „Išieškojimo negalimumo akte“ nurodyta, kad nėra galimybės priverstinai paimti iš skolininko MB „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžinti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio VW PASSAT, VIN (duomenys neskelbtini), nes pagal gautą informaciją automobilis randasi Ukrainoje (t.1, b.l.6);

VĮ "Regitra" duomenimis, automobilis "VW PASSAT" , valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 35-55, t. 3. b.l.103);

Automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), VIN (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2018-11-20, šio automobilio galima buvimo vieta - Ukrainoje (t.2, b.l.32).

VĮ Registrų centras duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. K. (t. 2, b. l. 1-2). Apie juridinio asmens – MB "(duomenys neskelbtini)" veiklą duomenų nėra (t. 2, b.l. 96, t. 2, b.l. 102).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal jas (taisykles) teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010). Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Apgaulė suvokiama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo asmens sąmonėje suformavimas, faktų, kurie klaidinamą nukentėjusįjį skatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turtą. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę ir panašiai. Apgaunančioji šalis piktam panaudoja jai žinomus faktus, šie faktai nežinomi kitai šaliai arba ji dėl tų faktų klysta. Jei tokiais atvejais apgautoji šalis, vadovaudamasi neteisingai suvoktomis aplinkybėmis, sudaro nenaudingą sandorį ar atlieka nenaudingą sau veiksmą disponuojant turtu, toks aktas negali būti pripažintas laisvu, kadangi jame trūksta asmens išreikštos laisvos valios. Kadangi apgaulės samprata yra ir civilinėje teisėje, svarbu, įvertinant asmens veiksmus, atskirti baudžiamąją ir civilinę atsakomybes Svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir civilinių sutarčių pagrindu. Bet toks turto įgijimas laikomas teisėtu tada, kai sutarties sudarymo metu šalys išreiškė savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminė, t.y. suklaidinimas turi lemiamą reikšmę apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-133/2010). Suklaidinimo būdai galimi įvairūs.

Teisiamajame posėdyje įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad kaltinamasis J. K. panaudojo nukentėjusiosios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo vykdantysis direktorius R. S. S., atžvilgiu apgaulę ir tokiu būdu užvaldė įmonės turtą.

Kaltinamasis J. K. pripažino, kad sutarties su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo dieną jis turėjo didelių skolų nukentėjusiesiems iš jo įvykdytų analogiškų veiksmų, kuomet jis išnuomodavo automobilius, o vėliau juos parduodavo nepažįstamiems asmenims, kad už šį automobilį sumokėjo tik pradinį įnašą, o po 2-3 mėnesių pardavė jį Ukrainos piliečiui, kurio duomenų neatsimena ir pasakyti teismui negali. Nukentėjusios įmonės vadovas liudytojas R. S. S. parodė, kad kaltinamajam nustojus mokėti įmokas J. K. buvo ieškomas, tačiau į laiškus, telefono skambučius neatsakydavo, pradingo.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ realiai veiklos nevykdė ir tai buvo žinoma kaltinamajam. Tai, kad kaltinamasis sudarė vadovaujamos bendrovės vardu su įmone „(duomenys neskelbtini)“ automobilio VW Passsat nuomos sutartį (išperkamosios) bei įmokėjo pirminį įnašą bei sumokėjo įmokas dar už du mėnesius, kaltinamojo atsakomybės nepanaikina. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas pasireiškė nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje.

Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas :

kaltinamasis J. K. aiškino bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kad nori išnuomoti automobilį taksi veiklai, 2017-03-16 pasirašė Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį (t.1, b.l.11-24), pagal aktą 2017-03-16 gavo automobilį VW Passat (t.1, b.l.25), savo vardu įmokėjo 2017-03-16 280 Eur įmoką (t.2, b.l.69), dar mokėjo įmokas gegužės ir birželio mėnesius bei iš viso sumokėjo (duomenys neskelbtini)1080 Eur (t.2, b.l. 69), o po to nustojo mokėti įmokas ir automobilį pardavė nenustatytam asmeniui iš Ukrainos (t.2, b.l. 32). Pažymėtina, kad šią veiką kaltinamasis J. K. vykdė tuomet, kai jis dar nuo 2016 m. vasario 1 d. tokiu pat apgaulės būdu, pasirašydamas dėl akių išperkamosios nuomos sutartis, užvaldė visą eilę svetimų automobilių bei padarė nukentėjusiesiems skirtingo dydžio turtinę žalą (t.3, b.l.1-68). Veikdamas analogiškai, nuomos sutarties pagrindu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kaltinamasis nustojo mokėti įmokas, automobilio savininkui negrąžino, bet pardavė nenustatytiems asmenims. Iš surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumos darytina išvada, kad jis veikė pagal ne kartą naudotą nusikaltimo schemą, turėdamas išankstinį sumanymą ir planą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Nors jis aiškino, kad automobilis bus naudojamas taksi veiklai, nustatyta, kad dar prieš pasirašydamas sutartį jis prašė savininko perregistruoti automobilį pakeičiant geltonus taksi automobilio numerius į privačius, kas ir buvo padaryta. Ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą užvaldyti svetimą automobilį ir vėliau jį parduoti.

Dalinis atsiskaitymas, kelių įmokų įmokėjimas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nepašalina. Proceso metu paaiškėjo, kad nukentėjusiajam galimybė išieškoti pinigus naudojantis civilinio proceso priemonėmis yra apsunkinta, o grąžinti automobilį - neįmanoma, kadangi pajamų kaltinamasis negauna, turi labai daug skolų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ realios veikos nevykdo.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Kaltinamasis teisiamas už veiką, įvykdytą iki pirmojo jam paskelbto nuosprendžio. Jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.2, b.l.108-153);

J. K. šiuo metu verčiasi individualia veikla (t.3, b.l.183), vedęs, turi mažametį vaiką (t.2, b.l.104-106). Kaltinamasis vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-20 nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą, iš dalies atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą (t.4, b.l. 4-6).

Nusikalstamą veiką jis įvykdė iki pirmojo priimto jo atžvilgiu nuosprendžio. Teismas vertina tai, kad kaltinamasis J. K. privalo atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-13 ir 2018-09-13 nuosprendžius.

Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia įstatymo sankcijoje numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d. reikalavimai dėl bausmės subendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutartimi subendrintomis laisvės atėmimo bausmėmis dalinio sudėjimo būdu bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nuosprendžiu paskirta 5000 Eur baudos bausme visiško sudėjimo būdu.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas taip pat konstatuoja, kad visuma išvardintų teismo faktinių aplinkybių apie kaltinamąjį, jo asmenybę, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, jo amžių ((duomenys neskelbtini)m.) leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija iki pakeitimo 2017 m. rugsėjo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įstatymu) 2 dalyje numatytus įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 9840 Eur dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl parrasto automobilio (t.2, b.l. 57-58). Ieškinio pagrindas ir dydis įrodyti, jo dydžio neginčija ir kaltinamasis, todėl ieškinys tenkintinas.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 560 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, atstovaujant bendrovės interesus ikiteisminio tyrimo metu, įrodytos dokumentais, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p.,104 str. 2 d.).

Dėl turto konfiskavimo

Prokurorė prašo konfiskuoti 3000 Eur už parduotą automobilį. Bylos duomenimis nustatyta, jog pardavęs sukčiavimo būdu įgytą automobilį „VW PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gavo 3000 Eur turtinę naudą. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltinamasis iš savo padarytos nusikalstamos veikos, realizuodamas nusikalstamu būdu įgytą automobilį, gavo 3000 Eur turtinę naudą. Nepaisant to turto konfiskavimas netaikytinas.

Teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš neteisės negali kilti teisė. Pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti grąžintas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-70/2005). Atsižvelgiant į tai, jog tenkinamas civilinio ieškovo 9840 Eur dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu iš nusikalstamos veikos gauta ženkliai mažesnė suma - 3000 Eur - turto konfiskavimas netaikytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Paskirtą bausmę BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta jam ankstesniais nuosprendžiais ir subendrintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutartimi bei visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nuosprendžiu paskirta 5000 Eur baudos bausme ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti – 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bei 100 MGL (5000 Eur) baudą.

Į J. K. skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytos bausmės atliktą dalį ir įskaitytus laikotarpius, o į baudos bausmę - pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nuosprendį sumokėtą baudos dalį bei įskaitytą sulaikymo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį :

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios;

- dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

Skirti nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti nuteistąjį per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Palikti J. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimas per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. K. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 9840 Eur turtinei žalai atlyginti bei 560 Eur proceso išlaidų.

Kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.