Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi S.J., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš D.R., S.Š. arba D.P., ar kitus nenustatytus asmenis, kuriuos kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. J. pakartotinis skundas, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje bei 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo arba įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 154 str. 2 dalyje bei BK 155 str. 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2011-04-11 į tinklalapį www.antifa.lt (http://antifalietuva.org/), o taip pat www.anarchija.lt buvo įkeltas straipsnis pavadinimu „ Vilniaus skinai V. M., S. J. ir A. V.: kovo 9-ąją mušė kitataučius, kovo 11-ąją skandavo „Lietuva lietuviams!". Straipsnio turinyje rašoma: „2011 m. kovo 9-osios vakarą Vilniuje, netoli Katedros, grupė skustagalvių užpuolė 3 rusiškai kalbančius Lietuvos piliečius. Skustagalviai juos mušė lazdomis, vienam praskėlė galvą, sukruvino veidą. Suimti policijos, užpuolikai teisinosi kiek leido fantazija, neprisipažino, kad mušė lazdomis, ir sakė patys neva gynęsi nuo ginkluoto užpuolimo. Paaiškėjo, kad visi trys užpuolikai yra fašistuojantys nacionalistai, dalyvaujantys liūdnai pagarsėjusiose kovo 11-osios neonacių eitynėse. Tai dvidešimtmečiai Vilniaus skinai V. M., S. J. ir A. V.. Juos vienija agresyvi muzika, pigus alus, viešas jėgos demonstravimas ir atvira neapykanta kitataučiams. " Įvedus jo vardą ir pavardę į paieškos sistemą „Google" pirmiausia yra išmetamos jo nuotraukos su vardu ir pavarde bei nuoroda į straipsnį www.antifa.lt portale. Jau 7-as paieškos rezultatas (pirmame paieškos rezultatų puslapyje) nurodo šio straipsnio nuorodą su pavadinimu, kuriame yra jo, pareiškėjo, vardas ir pavardė šalia žodžių „ Vilniaus skinai". Po straipsniu yra nurodytos žymos, kurios nukreipia internetines paieškas į šį straipsnį ir apskritai nusako straipsnio temą ir turinį, susiejant įvairius šmeižiančius bei įžeidžiančius žodžius su juo: „Žymos: V. M. S. J. A. V. kovo 11 eitynės neonaciai patriotai smurtas sumušė tautinė neapykanta lazdos lietuva lietuviams ". Apie šį straipsnį ir jo turinį pareiškėjas, kaip teigia, sužinojo 2011-09-27, kadangi mokymosi tikslais sudarė belaidžio interneto paslaugų teikimo sutartį (priedas Nr. 16) ir gavau prieigą prie interneto. Tą pačią dieną, būdamas namuose (savo gyvenamojoje vietoje), naršydamas po internetą, aptiko nurodomus straipsnius. Pareiškėjas skunde nurodo, jog straipsnis pavadinimas: „ Vilniaus skinai V. M., S. J. ir A. V.: kovo 9-ąją mušė kitataučius, kovo 11-ąją skandavo „Lietuva lietuviams!". Trys asmenys, iš jų ir jis, yra apibūdinami kaip „ Vilniaus skinai", taip susiejami su vadinama „skinu" („skinhedų", angl. - skustagalvių) subkultūra, judėjimu. Nepateikiami jokie įrodymai ar faktai, kad nurodyti asmenys, kartu ir jis, būtų šio judėjimo dalyviai, nariai. Pavadinime nurodoma, jog minėti asmenys, iš jų ir jis, „kovo 9-ąją mušė kitataučius". Teiginys „kovo 11-ąją skandavo „Lietuva - lietuviams" taip pat yra nepagrįstas. Straipsnio tekstas: „2011 m. kovo 9-osios vakarą Vilniuje, netoli Katedros, grupė skustagalvių užpuolė 3 rusiškai kalbančius Lietuvos piliečius. Skustagalviai juos mušė lazdomis, vienam praskėlė galvą, sukruvino veidą. Suimti policijos, užpuolikai teisinosi kiek leido fantazija, neprisipažino, kad mušė lazdomis, ir sakė patys neva gynęsi nuo ginkluoto užpuolimo. Paaiškėjo, kad visi trys užpuolikai yra fašistuojantys nacionalistai, dalyvaujantys liūdnai pagarsėjusiose kovo 11-osios neonacių eitynėse. Tai dvidešimtmečiai Vilniaus skinai V. M., S. J. ir A. V.. Juos vienija agresyvi muzika, pigus alus, viešas jėgos demonstravimas ir atvira neapykanta kitataučiams." Tekste paminėti asmenys, iš jų ir jis, vėl apibūdinami kaip „grupė skustagalvių". Taip pat rašoma, jog minėti asmenys, kartu ir jis, „užpuolė". Toliau kaltininkas nurodo, jog jis su kitais nurodytais asmenimis užpuolė „ 3 rusiškai kalbančius Lietuvos piliečius". Kaltininkas rašo, jog „skustagalviai juos mušė lazdomis, vienam praskėlė galvą, sukruvino veidą". Vėl jis priskiriamas „skustagalviams", o be to, kaip faktai pateikiama informacija, kuri nurodo jį atlikus žiaurius smurtinius veiksmus prieš žmones. Kaltininkas teigia, kad jis ir kiti minimi du asmenys buvo „suimti policijos". Kaltininkas taip pat rašo, jog „ užpuolikai teisinosi kiek leido fantazija". Taip pat kaltininkas pažymi, jog jis ir kiti du nurodyti asmenys „teisinosi kiek leido fantazija", o taip kaltininkas, sąmoningai norėdamas iškreipti ir pašiepti situaciją bei įžeisti jį, teigia, kad jis „fantazavo", t.y. melavo. Kaltininkas rašo, jog jis ir kiti du asmenys „neprisipažinome" policijos pareigūnams, t.y. nepatvirtino savo kaltės. Toliau teigiama, jog jis su kitais asmenimis „mušiau lazdomis" kitus asmenis. Kaltininkas toliau dėsto savo įvykių versiją sakiniu „ir sakė patys neva gynęsi nuo ginkluoto užpuolimo". Kaltininkas toliau rašo, jog „paaiškėjo". Toliau kaltininkas nurodo, jog visi trys asmenys yra „Jašistuojantys nacionalistai". Kaltininkas straipsnyje taip pat teigia, jog jis ir kiti du asmenys dalyvauja „liūdnai pagarsėjusiose kovo 11-osios neonacių eitynėse". Kaltininkas taip pat teigia, jog jį, pareiškėją, ir (pagal straipsnio kontekstą) kitus du minimus asmenis (V. M., ir A. V.) „ vienija agresyvi muzika, pigus alus, viešas jėgos demonstravimas ir atvira neapykanta kitataučiams". Kaltininkas teigia, kad jis „viešai demonstruoju jėgą". Kaltininkas teigia, jog jis atvirai neapkenčia kitataučių („vienija <...> atvira neapykanta kitataučiams"). Kaltininkas straipsnyje pažymi, jog jis ir kiti du asmenys „2011 m. kovo 9 d. suimti policijos". Taip pat kaltininkas, panaudodamas pareiškėjo nuotrauką, kurioje jis dalyvauja patriotiniame kovo 11 - osios šventės renginyje, nurodo, jog tai „2011 m. kovo 11 d. neonacių eitynės".

Susipažinęs su pareiškėjo S. J. privataus kaltinimo skundu ir pateiktais priedais teismas mano, jog šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti pagrindai, dėl kurių pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pats teismas negali šiuo atveju imtis ikiteisminio tyrimo tyrėjo vaidmens ir nustatinėti, kas gi yra tas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Šaukti visus pareiškėjo nurodytus asmenis į taikinamąjį posėdį, kai juos pareiškėjas įvardina tik kaip galimai - galbūt tas, galimai galbūt anas, galimai nenustatytas asmuo jį įžeidė ir apšmeižė, taip pat būtų neteisinga, nes būtų pažeistos minėtų asmenų teisės ir liktų neaišku, su kuo gi pareiškėjas gali taikytis, jei konkretus asmuo, kuris galimai padarė nusialkstamas veikas, nenustatytas. Tokiu atveju tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, kadangi ir pats pareiškėjas nurodo, jog neturi galimybių įvardinti konkretų įtariamąjį, nes neturi galimybių ir priemonių jį nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ir jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vertindamas kai kurių privataus kaltinimo proceso normų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurodė, kad BPK 409 straipsnio 1 dalyje (2003 m. birželio 19 d. redakcija) vartojama formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi. Ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.) ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo 15.1 punktas).

Teismų praktika laikosi vieningos pozicijos, kad esant nenustatytam nusikalstamą veiką galimai padariusiam asmeniui bylos negali būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, nes privatus kaltintojas (o taip pat, kaip buvo pasisakyta anksčiau, ir bylą nagrinėjantis teismas) turi itin ribotas galimybes imtis priemonių tokiam asmeniui nustatyti. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos BPK 409 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Dėl šių argumentų pareiškėjo S. J. privataus kaltinimo skundas perduotinas prokurorui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalimi, 409 straipsnio 3 dalimi, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privataus kaltintojo S.J. skundą, kuriuo jis kaltina D.R., S.Š. arba D.P., ar kitus nenustatytus asmenis, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.