Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-360/2011

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02028-2006-8

NUOSPRENDIS

2011 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 220 str. 1 d. dėl „(duomenys neskelbtini)“ 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 str. 1 d. dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 220 str. 1 d. dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda. Iš R. P. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti 20966,93 Lt dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui. Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 20415,64 Lt civilinis ieškinys dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“ būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis to paties Įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31, buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, kompiuteriniu būdu sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, veikdamas per tiekėją E. N. bei vyr. inžinierių J. V., pastariesiems duodant žodinius nurodymus, ir nesuvokusiems jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, išmokėjo pagal laisvos formos avansinius mokėjimo žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę 25 darbuotojams UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje neparodyto 46638,97 Lt darbo užmokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie UAB “(duomenys neskelbtini)” 25 darbuotojams išmokėtą 46638,97 Lt didesnį darbo užmokestį pagal laisvos formos avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, dėl ko pastaroji neįregistravo ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 46638,97 Lt sumą, neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą šių patirtų išlaidų, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, neregistravo šių ūkinių operacijų laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose bei kasos knygoje, o būtent:

darbuotojui V. K. išmokėjo per 2005 m. spalio – gruodžio mėn. – 1495,04 Lt, per 2006 m. sausio – balandžio mėn. – 4691,36 Lt, iš viso 6186,4 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui M. M. išmokėjo per 2005 m. gruodžio mėn. - 530,30 Lt, per 2006 m. sausio - kovo mėn. – 1079,60 Lt, iš viso 1609,90 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje. darbuotojui T. T. išmokėjo per 2005 m. gruodžio mėn. – 152,3 Lt, per 2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. – 4824,83 Lt, iš viso 4977,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje. darbuotojui A. A. išmokėjo per 2006 m. gegužės – liepos mėn. – 2883,45 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. A. išmokėjo per 2006 m. gegužės mėn. – 1529,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui G. B. išmokėjo per 2006 m. liepos mėn. – 963,87 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. B. išmokėjo per 2006 m. birželio – liepos mėn. – 2720,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui T. D. išmokėjo per 2006 m. birželio – rugpjūčio mėn. – 2922,87 Lt darbo užmokesčio neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. J. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 613,40 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui Š. J. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 1167,98 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. J. išmokėjo per 2006 m. gegužės – birželio mėn. – 38,20 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui D. K. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 1360,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. K. išmokėjo per 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėn. – 1769,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. K. išmokėjo per 2006 m. vasario – balandžio mėn. – 3061,85 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. L. išmokėjo per 2006 m. kovo – rugpjūčio mėn. – 5424,88 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. M. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. - 1240,62 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui P. P. išmokėjo per 2006 m. balandžio – gegužės mėn. – 651,90 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui K. R. išmokėjo per 2006 m. rugpjūčio mėn. – 261,85 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. R. išmokėjo per 2006 m. liepos mėn. – 661,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui G. R. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 597,11 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui D. S. išmokėjo per 2006 m. sausio – vasario mėn. – 519,30 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui K. U. išmokėjo per 2006 m. kovo mėn. – 616,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui S. Ū. išmokėjo per 2006 m. birželio mėn. – 1174,86 Lt darbo užmokesči, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. V. išmokėjo per 2006 m. liepos - rugpjūčio mėn. – 540,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. Ž. išmokėjo per 2006 m. vasario – rugpjūčio mėn. – 3146,10 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.

Be to, R. P. nesudaręs darbo sutarties bei nepateikęs duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiam A. O. laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2006-06-30 išmokėjo 1472,00 Lt darbo užmokesčio pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas, (duomenys neskelbtini) įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 25 darbuotojams išmokėtą 46638,97 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę ir neįdarbintam darbuotojui išmokėtą 1472 Lt darbo užmokestį, siekdamas išvengti sumokėti iš viso 21319,09 Lt gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 48110,97 (46638,97 + 1472) Lt išmokėtos darbo užmokesčio sumos, žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 Mėnesines bei Metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą ir jų panaudojimą, t.y. nurodant 69920,34 Lt mažesnę išmokėtų darbo išmokų, neatėmus NPD, PVPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio sumas, ir 21319,09 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą. B. N. J. užpildžius nurodytas deklaracijas ir jas pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, o būtent:

2005 m. spalio - gruodžio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2005 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo 3402,54 Lt mažesnę išmokėtų apmokestinamųjų darbo išmokų sumą bei 1122,82 Lt mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą.

2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2006 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo iš viso 66517,80 Lt mažesnę išmokėtų apmokestinamųjų darbo išmokų sumą bei 20196,27 (19710,51+485,76) Lt mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą.

Be to, R. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 17.1 p, 20 p., kad „draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos“, tyčia, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 25 darbuotojams išmokėtą 46638,97 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, siekdamas išvengti sumokėti 22739,20 litų socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 46638,97 Lt išmokėtos darbo užmokesčio sumos, žodžiu nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. B. N. J. užpildžius finansines ataskaitas ir jas pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą ir jų panaudojimą, o būtent:

2005 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 3402,54 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 1156,87 Lt mažesnę valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

2006 m. I - III ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 63397,59 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 21582,33 Lt mažesnę valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

Be to, R. P. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas R. P. firmos „Rigena“, įmonės kodas, (duomenys neskelbtini) įregistruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“ būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis to paties Įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31, buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apgaulingai tvarkė R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, kompiuteriniu būdu sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę bei, veikdamas per tiekėją E. N. bei vyr. inžinierių J. V., pastariesiems duodant žodinius nurodymus ir nesuvokusiems jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, išmokėjo pagal laisvos formos avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę 15 darbuotojų R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neparodyto 83975,23 Lt darbo užmokesčio ir, veikdamas per R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 15 darbuotojų išmokėtą 83975,23 Lt didesnį darbo užmokestį pagal laisvos formos avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, dėl ko pastaroji neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą šių patirtų išlaidų, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, neregistravo šių ūkinių operacijų laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose ir kasos knygoje, o būtent:

darbuotojui A. B. išmokėjo per 2005 m. sausio – gruodžio mėn. – 1272,06 Lt, per 2006 m. sausio mėn.- 163,54 Lt, per 2006 m. gegužės - rugpjūčio mėn. – 419,81 Lt, iš viso 1855,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. B. išmokėjo per 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėn. – 1134,76 Lt, per 2006 m. sausio mėn. - 388,00 Lt, iš viso 1522,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. E. išmokėjo per 2005 m. sausio – gruodžio mėn. – 9519,64 Lt, per 2006 m. sausio- rugpjūčio mėn.- 12069,05 Lt, iš viso 21588,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. G. išmokėjo per 2005 m. gruodžio mėn. – 187,11 Lt , per 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. – 6367,98 Lt, iš viso 6555,09 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. J. išmokėjo per 2005 m. sausio – 292,96 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. K. išmokėjo per 2005 m. sausio – liepos mėn. – 7990,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui P. M. išmokėjo per 2005 m. kovo – birželio mėn. – 3680,34 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui P. M. išmokėjo per 2005 m. kovo – liepos mėn. – 2849,88 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. O. išmokėjo per 2005 m. sausio – gruodžio mėn. – 6153,13 Lt, per 2006 m. sausio - liepos mėn.- 4648,24 Lt, iš viso 10801,37 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. R. išmokėjo per 2005 m. spalio – gruodžio mėn. – 2105,18 Lt, per 2006 m. sausio - kovo mėn.- 2066,85 Lt, iš viso 4172,03 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. S. išmokėjo per 2005 m. vasario – liepos mėn. – 4111,38 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui L. S. išmokėjo per 2005 m. sausio – rugpjūčio mėn. – 5350,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui S. S. išmokėjo per 2005 m. lapkričio – gruodžio mėn. – 825,65 Lt, per 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. – 4299,96 Lt, iš viso 5125,61 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. Š. išmokėjo per 2005 m. sausio – kovo bei 2005 m. birželio- gruodžio mėn. – 2667,20 Lt, per 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. – 1979,10 Lt, iš viso 4646,30 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. Ž. išmokėjo per 2005 m. kovo – liepos mėn. – 3432,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.

Be to, R. P., nesudaręs darbo sutarties ir nepateikęs duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiam A. B. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-05-31 išmokėjo 4510 Lt darbo užmokesčio pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę. Dėl šių nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat R. P. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, būdamas R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 15 darbuotojų išmokėtą 83975,23 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę ir neįdarbintam darbuotojui išmokėtą 4510 Lt darbo užmokestį, siekdamas išvengti sumokėti 42876,22 Lt gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą iš viso 88485,23 (83975,23+4510) Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos, bei žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 Mėnesines bei Metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. B. N. J. užpildžius nurodytas deklaracijas ir jas pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu buvo pateikti neteisingi duomenys apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, o būtent:

2005 m. sausio - gruodžio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2005 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo iš viso 84066,30 Lt mažesnę išmokėtų darbo išmokų, neatėmus NPD, PVPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, sumą ir 27383,20 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą.

2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2006 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo iš viso 49303,34 Lt mažesnę išmokėtų darbo išmokų, neatėmus NPD, PVPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, sumą bei 15493,02 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą.

Be to, R. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 17.1, 20 p., kad „draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos“, tyčia, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 15 darbuotojų išmokėtą 83975,23 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinio mokėjimo žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę ir neįdarbintam darbuotojui išmokėtą 4510 Lt darbo užmokestį, siekdamas išvengti sumokėti 43948,79 Lt socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą iš viso 88485,23 Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos, žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. B. N. J. užpildžius nurodytas ataskaitas ir jas pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, o būtent:

2005 m. I-IV ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 79556,30 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, bei deklaravo iš viso 27092,62 Lt mažesnę Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

2006 m. I-IV ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 49303,34 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir deklaravo iš viso 16856,17 Lt mažesnę Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jei teismas laikys, kad jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagrįstai, tai prašo pakeisti teismo nuosprendį dėl netinkamo bausmių subendrinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas. Pažymi, jog jo veikos kvalifikuotos pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, todėl sutinkamai su BK 63 str. 5 d. 1 p. jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, o ne iš dalies jas sudedant. Be to, mano, jog teismas nepagrįstai patenkino VMI civilinį ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pagal šį ieškinį prašomos priteisti sumos jau yra priteistos pagal LR MAĮ nuostatas ir patvirtintos kaip kreditorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Be to, tokio ieškinio VMI apskritai byloje nebuvo pateikusi, nes tokį ieškinį pateikė ne VMI, o AB „Turto bankas“, kuris prašė minėtas sumas priteisti jam o ne VMI, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tokio reikalavimo teisės neturi, o pati VMI šioje dalyje savo civilinio ieškinio atsisakė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. P. kaltės, jo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d. visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįsti.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku bei vadovu, atsakingu už buhalterinės apskaitos šiose įmonėse organizavimą ir tvarkymą, privalėjo tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tačiau laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ o laikotarpiu 2005-01-01 iki 2006-08-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą organizavo ir tvarkė nesilaikydamas norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, juos pažeisdamas, dėl ko kilo pasekmės, kurios konstatuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadose, t. y. laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,, „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 negalima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, R. P., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir įmonės vadovu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, pateikė neteisingus duomenis įmonių buhalterei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, suvokdamas, jog šie žinomai neteisingi duomenys bus pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms, t.y. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo R. P. kaltė yra visiškai įrodyta liudytojų N. J., M. M., R. V., A. A., R. B., G. B., J. K., S. Ū., D. S., A. A., A. E., A. K., V. K., P. M., J. R., J. L., A. B., A. O., J. J., R. S., E. N., A. B. parodymais, specialisčių M. K. ir D. Z. paaiškinimais, 2007-12-12 specialisto išvada Nr. 8.12.-AB6-2 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, 2007-12-12 specialisto išvada Nr. 8.12.-AB6-9 dėl R. P. firmos “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2005-09-01 – 2006-12-31 mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijomis, metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijomis, pateiktomis Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2005-11-14 iki 2007-01-23, R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2005-10-01 – 2006-12-31 mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijomis, metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijomis, pateiktomis Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2005-11-15 iki 2007-01-31, R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. I-IV ketv. ir 2006 m. I-IV ketv. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų, 2006-09-29 specialisto išvada Nr. 5-3/81 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos, kratos protokolais, kompiuterio apžiūros protokolu, apžiūros protokolais, 2007-05-09 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, Juridinių asmenų registro bylose esančių dokumentų kopijomis ir kitais rašytiniais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, nuteistojo R. P. argumentai, jog jis nėra BK 220 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos subjektu, nepagrįsti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Apeliantas pažymėjo, kad už buhalterinę apskaitą bei kasą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga buvo buhalterė N. J., ji sudarydavo darbo užmokesčių žiniaraščius, kurių jis netikrindavo, visos deklaracijos buvo pateikinėjamos elektroniniu būdu, jas pildė ir VMI pateikinėdavo taip pat buhalterė, kuri pateikdavo jam deklaracijas susipažinimui tik po to, kai jos jau būdavo užpildytos ir pateiktos VMI. Pažymėtina, jog už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, ši nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 21 p. išaiaškinta, kad BK 220 str. nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 79 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio deklaraciją pasirašo mokesčių mokėtojas arba jo atstovas, taip pat kiti asmenys, nurodyti atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo nurodymuose, įstatymo 74 str. nustatyta, kad atitinkamo mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką tvirtina centrinis mokesčių administratorius, t.y. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 18 str. 1 p., toliau - VMI). VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 12 p. nustatyta, kad PVM mokėtojai AVMI turi pateikti tinkamai užpildytas spaustuviniu būdu pagamintas PVM deklaracijos ir kitas Taisyklėse nurodytas formas arba VMI interneto tinklapyje (www.vmi.lt) paskelbtos PVM deklaracijos bei kitų atitinkamų formų variantus (minėtame tinklapyje pažymėtos ,,(P)“ ženklu formos yra skirtos pildyti kompiuteriniu būdu), 14 p. nustatyta, kad užpildytas formas turi pasirašyti jas pateikusio apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, vadovas (savininkas) ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba tik neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas (jei savininkas yra vienas asmuo). VMI viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintų Metinių pelno mokesčio deklaracijų formų ir jų užpildymo taisyklių 9 p. nustatyta, kad vienetas AVMI turi pateikti tinkamai užpildytas spaustuvėje išspausdintas VMI nustatytos FR0475 formos ir FR0475A formos deklaracijas ir jų priedus arba kokybiškas nepadidintas ir nesumažintas šių deklaracijų abiejų pusių kopijas ant balto popieriaus, arba VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) skelbiamas FR0475 formos ir FR0475A formos deklaracijas ir jų priedus, arba VMI nustatyta tvarka minėtas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu, o 11 p. nustatyta, kad deklaracijas turi pasirašyti jas pateikusio vieneto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Jei vienetas yra neribotos civilinės atsakomybės ir neturi vyr. buhalterio (buhalterio) pareigybės, pasirašyti deklaracijas turi vieneto savininkas. Iš aptartų teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad pareiga pateikti Pridėtinės vertės ir Metines pelno mokesčio deklaracijas tenka apmokestinamajam juridiniam asmeniui ir jo atstovams – šio asmens vadovui ir buhalteriui. Pasirinktas deklaravimo būdas (betarpiškai įteikiant AVMI darbuotojui, įmetant AVMI patalpose į specialiai tam skirtą dėžę, atsiunčiant paštu, pateikiant elektroniniu būdu VMI prie FM nustatyta tvarka ir forma) nuo šios pareigos atsakingų asmenų neatleidžia. VMI viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-133 patvirtintų Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu taisyklėse nustatyta, kad Asmuo, prieš pradėdamas teikti Deklaracijas elektroniniu būdu, turi sudaryti Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartį (toliau – Sutartis) ir tapti registruotu EDS vartotoju (taisyklių 5 p.), su juridiniais asmenimis Sutartis sudaroma raštu juridinio asmens buveinės (registravimo) vietos AVMI teritoriniame skyriuje (taisyklių 6.1. p.), o kai Sutartį pasirašo ne juridinio asmens vadovas arba kai Asmeniui atstovauja kitas asmuo, AVMI darbuotojui turi būti pateiktas įgaliojimas sudaryti Sutartį (taisyklių 6.3.2. p.). Taigi be juridinio asmens vadovo žinios ir pritarimo teikti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu neįmanoma. Beje, minėtų taisyklių nuostatos nedraudžia juridiniam asmeniui turėti kelis EDS vartotojus, todėl R. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pasirinkęs mokesčių deklaracijų pateikimą elektroniniu būdu, turėjo visas galimybes taip pat tapti EDS vartotoju ir per šią sistemą kontroliuoti buhalterės pateikiamų mokesčių deklaracijų duomenų teisingumą, t. y. nustatyti tokią tvarką, kuri garantuotų teisingų duomenų apie minėtų bendrovių pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog būtent R. P., žinodamas, jog įmonių buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, susijusios su darbo užmokesčio išmokėjimu pagal laisvos formos žiniaraščius, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 darbuotojams ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 15 darbuotojų išmokėtą didesnį darbo užmokestį, žinodamas, jog šių duomenų nepateikė įmonių buhalterei, kad jie būtų apskaityti buhalterinėje apskaitoje, žinodamas, kad įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, tačiau nežiūrint to, žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 Mėnesines bei Metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis, po ko neteisingi duomenys elektroniniu būdu buvo pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat neteisingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos buvo pateiktos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, jose nurodant neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, turtą ir jų panaudojimą. Todėl, kolegijos manymu, R. P., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir įmonės vadovu, suvokė, kad pateikdamas neteisingus duomenis įmonių buhalterei neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą bus pateikti ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tačiau tuo siekė išvengti mokesčių sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas jį visiškai pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 220 str. 1 d.

Apelianto R. P. motyvai, jog kratos metu išimti laisvos formos žiniaraščiai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Apylinkės teismo padaryta išvada, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, minėti laisvos formos žiniaraščiai laikytini apskaitos dokumentais, kurių duomenis privaloma įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalį apibūdinama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Todėl, kolegijos manymu, laisvos formos žiniaraščiai, kuriuose nustatyti darbuotojų parašai, patvirtinantys apie pinigų išmokėjimą, laikytini buhalterinės apskaitos dokumentais ir privalėjo būti apskaityti buhalterinėje apskaitoje.

Taip pat atmestini ir R. P. apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai patenkinto VMI civilinio ieškinio dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 20966,93 Lt civilinis ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui pagrįstas, įrodytas teismui pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš R. P., o šio ieškinio vykdymas bus atliekamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas pagal BPK 328 str. 1 p. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi teismas pritaikė ne tą BK bendrosios dalies normą, kurią turėjo taikyti. Nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentai dėl bausmių subendrinimo yra pagrįsti, kadangi, vadovaujantis teismų praktiką, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, visos jos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas bei išmokėtus atlyginimus valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis). Būtent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu R. P. padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei išmokėtus atlyginimus. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė byla Nr. 2K-430/2009). Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto padarytos veikos yra tęstinio pobūdžio, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes šios veikos padarytos turint bendrą tikslą – siekiant išvengti mokesčių, bei yra susijusios, tai yra apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis) kartu buvo padaryta ir kita BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – įrašomi į deklaracijas, finansines ataskaitas neteisingi duomenys apie įmonės pajamas ir pelną bei pateikiami valstybės įgaliotoms institucijoms. Taigi apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios yra padarytos per tam tikrą laiką, turinį apima viena nusikaltimų grupė, jos padarytos vadovaujantis tais pačiais motyvais ir yra susijusios bendru nusikalstamu sumanymu bei sudaro idealiąją sutaptį. Jei padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tai, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės turi būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir bausmės, paskirtos R. P. už nusikalstamas veikas pagal BK 222 str. 1 d., BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d., bendrinamos iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymo nuteistajam R. P..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., nuteistajam R. P. pagal BK 222 str. 1 d., BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti subendrintą galutinę 30 MGL (3750 Lt) bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.