Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotiesiems atstovams Juozui Adomui Grišanovui, Jurgitai Zavjalovienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, R. P. firmos (duomenys neskelbtini) vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300042917, įregistruotos Šiaulių g.19-2, Klaipėdoje, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“ būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis to paties Įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31, buveinės adresu Dubysos g. 27 a, Klaipėdoje, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, kompiuteriniu būdu sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, veikdamas per tiekėją E. N. bei vyr. inžinierių J. V., pastariesiems duodant žodinius nurodymus, ir nesuvokusiems jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, išmokėjo pagal laisvos formos avansinius mokėjimo žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę 25 darbuotojams UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neparodyto 46638,97 Lt darbo užmokesčio, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) 25 darbuotojams išmokėtą 46638,97 Lt didesnį darbo užmokestį pagal laisvos formos avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, dėl ko pastaroji neįregistravo ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu už bendrą 46638,97 Lt sumą, neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą šių patirtų išlaidų, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, neregistravo šių ūkinių operacijų laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose bei kasos knygoje, o būtent:

darbuotojui V. K. išmokėjo per 2005 m. spalio – gruodžio mėn. – 1495,04 Lt, per 2006 m. sausio – balandžio mėn. – 4691,36 Lt, iš viso 6186,4 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui M. M. išmokėjo per 2005 m. gruodžio mėn. - 530,30 Lt, per 2006 m. sausio - kovo mėn. – 1079,60 Lt, iš viso 1609,90 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje. darbuotojui T. T. išmokėjo per 2005 m. gruodžio mėn. – 152,3 Lt, per 2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. – 4824,83 Lt, iš viso 4977,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje. darbuotojui A. A. A. išmokėjo per 2006 m. gegužės – liepos mėn. – 2883,45 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. A. išmokėjo per 2006 m. gegužės mėn. – 1529,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui G. B. išmokėjo per 2006 m. liepos mėn. – 963,87 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. B. B. išmokėjo per 2006 m. birželio – liepos mėn. – 2720,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui T. D. išmokėjo per 2006 m. birželio – rugpjūčio mėn. – 2922,87 Lt darbo užmokesčio neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. J. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 613,40 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui Š. J. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 1167,98 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. J. išmokėjo per 2006 m. gegužės – birželio mėn. – 38,20 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui D. K. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 1360,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. K. išmokėjo per 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėn. – 1769,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. K. K. išmokėjo per 2006 m. vasario – balandžio mėn. – 3061,85 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. L. išmokėjo per 2006 m. kovo – rugpjūčio mėn. – 5424,88 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. M. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. - 1240,62 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui P. P. išmokėjo per 2006 m. balandžio – gegužės mėn. – 651,90 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui K. R. išmokėjo per 2006 m. rugpjūčio mėn. – 261,85 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. R. išmokėjo per 2006 m. liepos mėn. – 661,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui G. R. išmokėjo per 2006 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 597,11 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui D. S. išmokėjo per 2006 m. sausio – vasario mėn. – 519,30 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui K. U. išmokėjo per 2006 m. kovo mėn. – 616,00 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui S. Ū. išmokėjo per 2006 m. birželio mėn. – 1174,86 Lt darbo užmokesči, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. V. išmokėjo per 2006 m. liepos - rugpjūčio mėn. – 540,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. Ž. išmokėjo per 2006 m. vasario – rugpjūčio mėn. – 3146,10 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.

Be to, R. P. nesudaręs darbo sutarties bei nepateikęs duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiam A. O. laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2006-06-30 išmokėjo 1472,00 Lt darbo užmokesčio pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę.

Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. P. siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas 300042917, įregistruotos Šiaulių g.19-2, Klaipėdoje, direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 25 darbuotojams išmokėtą 46638,97 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę ir neįdarbintam darbuotojui išmokėtą 1472 Lt darbo užmokestį, siekdamas išvengti sumokėti iš viso 21319,09 Lt gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 48110,97 (46638,97 + 1472) Lt išmokėtos darbo užmokesčio sumos, žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 Mėnesines bei Metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą ir jų panaudojimą, t.y. nurodant 69920,34 Lt mažesnę išmokėtų darbo išmokų, neatėmus NPD, PVPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio sumas, ir 21319,09 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą. Buhalterei N. J. užpildžius nurodytas deklaracijas ir jas pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, o būtent:

2005 m. spalio - gruodžio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2005 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo 3402,54 Lt mažesnę išmokėtų apmokestinamųjų darbo išmokų sumą bei 1122,82 Lt mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą.

2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2006 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo iš viso 66517,80 Lt mažesnę išmokėtų apmokestinamųjų darbo išmokų sumą bei 20196,27 (19710,51+485,76) Lt mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą.

Be to, R. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 17.1 p, 20 p., kad „draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos“, tyčia, laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 25 darbuotojams išmokėtą 46638,97 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, siekdamas išvengti sumokėti 22739,20 litų socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 46638,97 Lt išmokėtos darbo užmokesčio sumos, žodžiu nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. Buhalterei N. J. užpildžius finansines ataskaitas ir jas pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą ir jų panaudojimą, o būtent:

2005 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 3402,54 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 1156,87 Lt mažesnę valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

2006 m. I - III ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 63397,59 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 21582,33 Lt mažesnę valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

Be to, R. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 4180352, įregistruotos Šiaulių g.19-2, Klaipėdoje, savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“ būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis to paties Įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31, buveinės adresu Dubysos g. 27 a, Klaipėda, apgaulingai tvarkė R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, kompiuteriniu būdu sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę bei, veikdamas per tiekėją E. N. bei vyr. inžinierių J. V., pastariesiems duodant žodinius nurodymus ir nesuvokusiems jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, išmokėjo pagal laisvos formos avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę 15 darbuotojų R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neparodyto 83975,23 Lt darbo užmokesčio ir, veikdamas per R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 15 darbuotojų išmokėtą 83975,23 Lt didesnį darbo užmokestį pagal laisvos formos avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę, dėl ko pastaroji neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą šių patirtų išlaidų, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, neregistravo šių ūkinių operacijų laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose ir kasos knygoje, o būtent:

darbuotojui A. B. B. išmokėjo per 2005 m. sausio – gruodžio mėn. – 1272,06 Lt, per 2006 m. sausio mėn.- 163,54 Lt, per 2006 m. gegužės - rugpjūčio mėn. – 419,81 Lt, iš viso 1855,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. B. išmokėjo per 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėn. – 1134,76 Lt, per 2006 m. sausio mėn. - 388,00 Lt, iš viso 1522,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. E. išmokėjo per 2005 m. sausio – gruodžio mėn. – 9519,64 Lt, per 2006 m. sausio- rugpjūčio mėn.- 12069,05 Lt, iš viso 21588,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. G. išmokėjo per 2005 m. gruodžio mėn. – 187,11 Lt , per 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. – 6367,98 Lt, iš viso 6555,09 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. J. išmokėjo per 2005 m. sausio – 292,96 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. K. išmokėjo per 2005 m. sausio – liepos mėn. – 7990,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui P. M. M. išmokėjo per 2005 m. kovo – birželio mėn. – 3680,34 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui P. M. išmokėjo per 2005 m. kovo – liepos mėn. – 2849,88 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. O. išmokėjo per 2005 m. sausio – gruodžio mėn. – 6153,13 Lt, per 2006 m. sausio - liepos mėn.- 4648,24 Lt, iš viso 10801,37 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui J. R. išmokėjo per 2005 m. spalio – gruodžio mėn. – 2105,18 Lt, per 2006 m. sausio - kovo mėn.- 2066,85 Lt, iš viso 4172,03 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui R. S. išmokėjo per 2005 m. vasario – liepos mėn. – 4111,38 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui L. S. išmokėjo per 2005 m. sausio – rugpjūčio mėn. – 5350,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui S. S. išmokėjo per 2005 m. lapkričio – gruodžio mėn. – 825,65 Lt, per 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. – 4299,96 Lt, iš viso 5125,61 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui V. Š. išmokėjo per 2005 m. sausio – kovo bei 2005 m. birželio- gruodžio mėn. – 2667,20 Lt, per 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. – 1979,10 Lt, iš viso 4646,30 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.darbuotojui A. Ž. išmokėjo per 2005 m. kovo – liepos mėn. – 3432,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.

Be to, R. P., nesudaręs darbo sutarties ir nepateikęs duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiam A. B. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-05-31 išmokėjo 4510 Lt darbo užmokesčio pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę.

Dėl šių nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. P. siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, būdamas R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas 4180352, įregistruotos Šiaulių g.19-2, Klaipėdoje, savininku ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 15 darbuotojų išmokėtą 83975,23 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę ir neįdarbintam darbuotojui išmokėtą 4510 Lt darbo užmokestį, siekdamas išvengti sumokėti 42876,22 Lt gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą iš viso 88485,23 (83975,23+4510) Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos, bei žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 Mėnesines bei Metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. Buhalterei N. J. užpildžius nurodytas deklaracijas ir jas pateikus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu buvo pateikti neteisingi duomenys apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, o būtent:

2005 m. sausio - gruodžio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2005 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo iš viso 84066,30 Lt mažesnę išmokėtų darbo išmokų, neatėmus NPD, PVPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, sumą ir 27383,20 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą.

2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, 2006 m. Metinėje A klasės pajamų deklaracijoje deklaravo iš viso 49303,34 Lt mažesnę išmokėtų darbo išmokų, neatėmus NPD, PVPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, sumą bei 15493,02 Lt mažesnę išmokėtoms išmokoms tenkančią pajamų mokesčio sumą.

Be to, R. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 17.1, 20 p., kad „draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos“, tyčia, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31, veikdamas per buhalterę N. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie 15 darbuotojų išmokėtą 83975,23 Lt didesnį darbo užmokestį pagal avansinio mokėjimo žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę ir neįdarbintam darbuotojui išmokėtą 4510 Lt darbo užmokestį, siekdamas išvengti sumokėti 43948,79 Lt socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą iš viso 88485,23 Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos, žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą. Buhalterei N. J. užpildžius nurodytas ataskaitas ir jas pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą, o būtent:

2005 m. I-IV ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 79556,30 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, bei deklaravo iš viso 27092,62 Lt mažesnę Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

2006 m. I-IV ketv. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose deklaravo iš viso 49303,34 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir deklaravo iš viso 16856,17 Lt mažesnę Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų sumą.

Apklaustas kaltinamuoju R. P. kaltu neprisipažino, parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir yra R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Už buhalterinę apskaitą bei kasą įmonėse atsakinga buvo buhalterė. Deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat teikdavo buhalterė. Kuo remdamasi ir pagal kokius duomenis ji tai darė, jis nežino. Jis buhalterės darbo netikrino, kadangi ja pasitikėjo. Darbo užmokesčių žiniaraščius taip pat sudarydavo buhalterė, jis žiniaraščius patvirtindavo jų nepatikrinęs. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, tačiau jis leido atlyginimus išmokėti ir dažniau, jei darbuotojas to paprašydavo. Jis pats asmeniškai darbuotojams atlyginimą mokėdavo labai retai. Kiek pamena, tai buvo E. N. ir J. V. darbas, tačiau ar buvo priimtas įsakymas, jog jie gali išmokėti darbo užmokesčius, neprisimena. Visos kasos operacijos privalėjo būti surašytos į kasos knygą, už tai atsakingi buvo E. N. ir J. V.. Atlyginimai darbuotojams buvo apskaičiuojami pagal darbo sutartis. Nei vienoje iš jo vadovaujamų įmonių nebuvo laisvų lėšų, kad būtų galima išmokėti didesnius, nei darbo sutartyse numatytus, atlyginimus. Žiniaraščiai, kuriais remiantis buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, jo manymu, nėra buhalterinės apskaitos žiniaraščiai. Tai jo sugalvota ir sudaryta premijinė apskaita. Minėti žiniaraščiai buvo skirti jo asmeniniam naudojimui. Premijinė apskaita įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityta nebuvo, kadangi joje buvo rašomi taškai, o ne piniginės sumos. Laisvos formos žiniaraščių buhalterei apskaityti jis nepateikdavo, kadangi, anot jo, tai ne apskaitos dokumentai. Siedamas sulaikyti darbuotojus, išvengti jų kaitos ir norėdamas juos paskatinti, sugalvojo darbuotojams mokėti premijas. Nepamena, ar jo įmonėje dirbo A. O. bei A. B., kadangi įmonėje dirbo labai daug darbuotojų. Kaip šių asmenų pavardės atsirado premijinės apskaitos lapuose, nežino, kadangi šių lapų jis nepildė, tai jo paliepimu darydavo ir darbuotojų parašus į premijinės apskaitos lapus rinko E. N. ir J. V..

Specialistė Marijona Kunej parodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus gavus piniginių mokėjimų žiniaraščius, liudytojų apklausos protokolus, suvestines, kiek per mėnesį darbuotojams išmokėta atlyginimo, pagal pateiktus duomenis buvo atliktas tyrimas ir pateiktos specialisto išvados. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti avansiniai atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai. Nors atlyginimai įmonių darbuotojams buvo mokami kiekvieną savaitę, buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tik mėnesiniai darbo užmokesčiai. Atlikdama tyrimą ji vadovavosi liudytojų parodymais. Kadangi nebuvo galimybės nustatyti, kiek darbuotojams tiksliai buvo išmokėta atlyginimo, atlikdama tyrimą ir nustatydama, kiek nebuvo sumokėta mokesčių valstybei, ji vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu. Dėl buhalterinės apskaitos taisyklių bei teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių sumokėjimą, pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, buvo nustatyti įmonėse dirbę neįdarbinti asmenys, nuo kurių mokestis „Sodrai“ nebuvo sumokėtas. Specialisto išvadoje ji netyrė, kokios buvo įmonių pajamos per tiriamąjį laikotarpį. Pateiktas specialisto išvadas tvirtina.

Specialistė Daina Zdanevičienė parodė, kad 2006-09-29 buvo surašyta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinio finansinio veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31. Jai buvo pateikti du klausimai: kada ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjo atlyginimų pagal oficialius ir neoficialius atlyginimo mokėjimo žiniaraščius, kurie paimti ikiteisminio tyrimo metu, bei, ar pagal pateiktus mokėjimo žiniaraščius įmonėje dirbo neįdarbinti asmenys ir kiek jiems buvo išmokėta atlyginimo. Specialisto išvada atlikta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrais, atlyginimo skaičiavimo suvestine bei mokėjimo žiniaraščiais. Pagal pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 119147,21 Lt. Pagal 2006-08-24 kratos metu paimtus mokėjimo žiniaraščius, kurių duomenys nebuvo užregistruoti buhalterinės apskaitos registruose, įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 283487,69 Lt. Taip pat nustatyta, kad pagal R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, atlyginimų skaičiavimo suvestines bei mokėjimo žiniaraščius tiriamuoju laikotarpiu įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas, kuris neužregistruotas buhalterinėje apskaitoje, 529106,66 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre bei mokėjimo žiniaraščiuose įformintas tik 197608,13 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas. Pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kratos metu paimtus mokėjimo žiniaraščius, kurių duomenys neužregistruoti įmonės buhalterinės apskaitos registruose, bei duomenis iš kompiuterinės duomenų bazės „Sodra, draudėjas ir jo darbuotojai“ nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems 6 darbuotojams, nesudarius darbo sutarčių, įformintas darbo išmokėjimas 10222 Lt. Taip pat nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems 11 darbuotojų, nesudarius darbo sutarčių, įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 23842 Lt. Specialisto išvadai atlikti buvo pateikti kratos metu išimti darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuos sulyginus su apskaitoje užregistruotais žiniaraščiais buvo nustatyta, kad šie išmokėjimai nebuvo atvaizduoti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Oficialūs darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo apskaityti už mėnesį, o kratos metu paimti žiniaraščiai, kurie nebuvo užregistruoti buhalterinėje apskaitoje, buvo apskaityti už savaitę ir su darbuotojų parašais. Sulyginus duomenis iš kompiuterinės duomenų bazės „Sodra, draudėjas ir jo darbuotojai“ su neoficialiais darbo užmokesčio žiniaraščiais, buvo nustatyta, kad įmonėje yra neįdarbintų darbuotojų. Kadangi kratos metu paimtuose žiniaraščiuose buvo apskaičiuoti darbo užmokesčiai su asmenų parašais, šie žiniaraščiai pavadinti darbo užmokesčio žiniaraščiais.

Liudytojas M. M. parodė, kad nuo 2005m. gruodžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktoriumi R. P.. Su įmonės direktoriumi sutarė, kad už vieną darbo valandą jis gaus 7 Lt darbo užmokesčio. Prisimena, jog atlyginimą atveždavo į darbo vietą darbų vadovas ir dar vienas asmuo, kurių vardų neprisimena, ir išmokėdavo vokelyje. Atlyginimas buvo mokamas kiekvieną savaitę, t.y. penktadienį, šeštadienį arba pirmadienį. Ar už gautą atlyginimą pasirašydavo, neprisimena. Kiek prisimena, R. P. asmeniškai atlyginimo nemokėdavo.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2006 m. vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagalbiniu darbininku. Darbo sutartį sudarė su moterimi, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena. Atlyginimas buvo 5 Lt ar 6 Lt už valandą. Ar toks pat atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, jis nežino, kadangi darbo sutarties neskaitė. Atlyginimas buvo mokamas už išdirbtą laiką. Jis ne visada dirbdavo po 8 val. per dieną. Atlyginimas buvo mokamas į rankas, kartą per savaitę. Atlyginimą visada išmokėdavo tas pats asmuo, t.y. vyriškis, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Realiai išmokėtas atlyginimas sutapdavo su žiniaraštyje, kuriame pasirašydavo, nurodyta suma.

Liudytojas G. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė sekretorė. Atlyginimas jam buvo mokamas už išdirbtas valandas. Už valandą buvo mokama 8 Lt. Per mėnesį jis gaudavo apie 1000-1200 Lt. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį. Atlyginimą mokėdavo vyriškis, kurio pavardės jis nežino. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo lape, kuriame būdavo nurodytos išdirbtos valandos ir pinigų suma. Realiai išmokėta pinigų suma sutapdavo su lape nurodyta pinigų suma. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas J. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku įsidarbino prieš keturis su puse metų. Į darbą jį priėmė R. P.. Buvo sutarta, jog atlyginimas jam bus mokamas už išdirbtas valandas, t.y. 10 Lt už valandą. Atlyginimas buvo mokamas kas dvi savaites. Atlyginimas buvo išmokamas darbo vietoje. Gavęs pinigus, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Realiai išmokėta pinigų suma sutapdavo su suma, nurodyta žiniaraštyje, bei su suma, nurodyta darbo sutartyje. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas A. A. A. parodė, kad 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su R. P. jis buvo susitaręs, kad jam bus mokamas minimalus darbo atlyginimas. Nors taip buvo nurodyta ir darbo sutartyje, realiai atlyginimas jam buvo mokamas priklausomai nuo išdirbto laiko. Jam buvo mokama 5 Lt už valandą. Per dieną jis dirbdavo apie 10-12 val., kartais dirbdavo ir savaitgaliais. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę. Atlyginimą darbo vietoje išmokėdavo darbų vadovas E. N. ir J., kurio pavardės jis neprisimena. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje šalia nurodytos pinigų sumos, kurią gaudavo. Per savaitę jis gaudavo apie 300 Lt, per mėnesį – apie 1200 Lt. Žiniaraštyje nurodyta pinigų suma sutapdavo su pinigų suma, kurią jis realiai gaudavo.

Liudytojas R. B. B. parodė, kad 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi R. P., kuris jį ir priėmė į darbą. Darbo sutartyje buvo numatyta, jog jam bus mokamas atlyginimas priklausomai nuo išdirbtų valandų, t.y. 8 Lt ar 10 Lt už valandą. Atlyginimas buvo mokamas kiekvieną savaitę ar kas dvi savaites, vėliau – kas mėnesį. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo viename žiniaraštyje, kuriame būdavo nurodytas jo vardas, pavardė bei išmokėtina pinigų suma. Suma, nurodyta žiniaraštyje, sutapdavo su realiai jam išmokama pinigų suma. Kartais dirbdavo ir savaitgaliais, tačiau neprisimena, ar už tai gaudavo dvigubą atlyginimą. Atlyginimas būdavo išmokamas darbo vietoje.

Liudytojas G. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo meistru. Į darbą jį priėmė R. P.. Buvo sutarta, jog jam bus mokama 1800 Lt į rankas, tiek ir gaudavo. Tai būdavo galutinis atlyginimas, įskaitant premijas. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, jis neprisimena. Jis dirbdavo 8 val. per dieną. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę. Atlyginimą išmokėdavo E. N. darbo vietoje. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo viename žiniaraštyje. Jame būdavo nurodyta viena suma. Suma, kurią realiai gaudavo, ir suma, nurodyta žiniaraštyje, sutapdavo.

Liudytojas J. K. parodė, kad į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė R. P.. Atlyginimas jam buvo mokamas kas savaitę. Per savaitę jis gaudavo apie 300 Lt, per mėnesį – apie 1200 Lt. Atlyginimą darbo vietoje išmokėdavo E., kurio pavardės neprisimena. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant vieno lapo. Realiai išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta lape, sutapdavo.

Liudytojas S. Ū. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo mūrininku. Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog jam bus mokamas minimalus darbo atlyginimas, tačiau įsidarbinant jam buvo pasakyta, kad jis gaus apie 1000 Lt. Atlyginimas jam buvo mokamas darbo vietoje kas savaitę. Per savaitę jis gaudavo apie 300 - 400 Lt. Kodėl buvo mokamas didesnis negu minimalus atlyginimas, nežino, mano, jog už gerai atliktą darbą. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant lapo. Realiai išmokėtos pinigų sumos ir pinigų sumos, nurodytos lape, sutapdavo.

Liudytojas A. O. parodė, kad neprisimena, kokioje statybinėje įmonėje dirbo 2006 m., tačiau prisimena, jog „Mažajame kaimelyje”, Klaipėdoje, dirbo pagalbiniu darbuotoju. Ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis, neprisimena. Su direktoriumi buvo sutaręs, kad už darbą per savaitę gaus po 360 Lt. Tiek jam ir buvo mokama. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant lapo.

Liudytojas D. S. (D. S.) parodė, kad dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”. Dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktoriumi. Su juo buvo sutarta, jog jis gaus 8 - 9 Lt už vieną darbo valandą. Atlyginimą jam išmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kurio pavardės nežino. Atlyginimas buvo mokamas kiekvieną savaitę. Prieš gaudamas atlyginimą, jis pasirašydavo žiniaraštyje, kuriame būdavo nurodytas jo vardas, pavardė, dirbtų valandų skaičius ir išmokėtina pinigų suma. Realiai išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta žiniaraštyje, sutapdavo.

Liudytojas A. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagalbiniu darbininku. Nors įdarbintas buvo pusei etato, per savaitę dirbo penkias dienas, kartais dirbdavo ir šeštadieniais iki 15 val. Dirbti pradėdavo 8 val. ir baigdavo apie 18 val. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę. Atlyginimą darbo vietoje išmokėdavo J. arba E. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant lapo. Realiai išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta žiniaraštyje, sutapdavo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vieną mėnesį. Atlyginimo gavo apie 1697 Lt.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo sąlygų tarėsi su R. P.. Pradžioje gaudavo minimalų darbo atlyginimą. Atlyginimas buvo mokamas kartą per mėnesį. Dalis atlyginimo buvo išmokama biure, esančiame Dubysos g., kita dalis – pervedama jam į sąskaitą. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo žiniaraštyje. Realiai išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo, sutapdavo.

Liudytojas P. P. parodė, kad 2006 m. pavasarį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį įdarbino R. P.. Jie susitarė, kad jam už darbo valandą bus mokama 7 Lt ar 8 Lt. Jo atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų. Jis dirbdavo po 10 valandų per dieną. Šeštadieniai dirbdavo iki pietų. Atlyginimas buvo išmokamas darbo vietoje. Jį išmokėdavo buhalteris. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant lapo. Lape nurodyta pinigų suma ne visada sutapdavo su realiai išmokėta pinigų suma, kadangi asmuo, kuris išmokėdavo pinigus, sumas apvalindavo, t.y. išmokėdavo dešimtimis. Premija jam nebuvo mokama.

Liudytojas A. E. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2006 m. Dėl darbo tarėsi su R. P.. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, jis buvo priimtas mūrininku. Atlyginimas buvo mokamas už išdirbtas darbo valandas, t.y. 9 Lt už valandą. Jis dirbdavo ir šeštadieniais. Jis dirbdavo 8 val. per dieną, o šeštadieniais – iki pietų. Atlyginimas buvo išmokamas kas savaitę. Atlyginimą jis atsiimdavo biure, esančiame Dubysos g., arba atlyginimas būdavo atvežamas į darbo vietą. Per mėnesį jis gaudavo apie 2000 Lt atlyginimo. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo algalapyje. Pinigų suma, kurią gaudavo realiai, sutapdavo su pinigų suma, nurodyta algalapyje, taip su darbo sutartyje nurodyta pinigų suma. Premijų jis negaudavo.

Liudytojas A. K. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2006 m. žiemą. Dėl darbo sąlygų ji tarėsi su R. P., kuris jį ir priėmė į darbą darbų vadovu. Buvo sutarta, jog jis atlyginimo gaus 1000 Lt į rankas. Atlyginimas būdavo mokamas darbo vietoje, kiekvieną savaitę, tačiau prašymo, kad kas savaitę jam būtų mokamas atlyginimas, jis nerašė. Jį išmokėdavo E. N.. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo žiniaraštyje, kuriame būdavo nurodyta jo pavardė ir pinigų suma. Kiekvieną savaitę jis gaudavo apie 400 – 500 Lt. Pinigų suma, kurią jis gaudavo realiai, ir žiniaraštyje nurodyta pinigų suma sutapdavo. Jam buvo mokama tiek, kiek buvo sutarta. Už kurą jam taip pat būdavo atlyginama, tačiau grynųjų pinigų už kurą jis negaudavo.

Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad jam bus mokama 9 Lt už valandą, kiek vėliau – 10 Lt už valandą. Kartais dirbdavo ir šeštadieniais. Dirbdavo 8 val. per dieną. Pradžioje atlyginimas buvo mokamas kas savaitę, vėliau – kas dvi. Kiek pamena, taip buvo numatyta darbo sutartyje. Atlyginimą išmokėdavo R. P. arba E., kurio pavardės neprisimena. Dažniausiai atlyginimas buvo mokamas darbo vietoje, kartais – kontoroje. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Pinigų suma, kurią jis realiai gaudavo, sutapdavo su žiniaraštyje nurodyta pinigų suma. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas S. S. parodė, kad 2006 m. ar 2007 m. R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju – kranistu. Darbo sutartį buvo sudaręs su R. P.. Atlyginimas, sutartas darbo sutartyje ir realiai išmokėtas, sutapdavo, tačiau kartais papildomai buvo mokami ir priedai. Atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį. Avansas mokamas nebuvo. Atlyginimus ir priedus išmokėdavo E. N.. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo ant lapo. Už priedus jis taip pat pasirašydavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ apie metus dirbo statybos darbų vadovu. Darbo sutartį jis sudarė su R. P.. Jam buvo mokamas 1000 – 1200 Lt atlyginimas per mėnesį. Tokia suma buvo nurodyta ir darbo sutartyje. Atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį. Atlyginimą išmokėdavo įmonės buhalterė, kartais J. V. arba pats R. P.. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Kadangi jis darbo reikalais naudodavosi savo automobiliu, jam buvo apmokamos išlaidos už sunaudotą kurą. Už viršvalandžius papildomai mokama nebuvo. Pinigų suma, nurodyta žiniaraštyje, kuriame jis pasirašydavo, sutapdavo su realiai jam išmokama pinigų suma.

Liudytojas P. M. M. parodė, kad prieš 6 m., kovo mėn., įsidarbino R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku. Į darbą jį priėmė R. P., su juo jis pasirašė darbo sutartį. Atlyginimas jam buvo mokamas kas savaitę. Koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, neprisimena, tačiau per savaitę gaudavo apie 180 - 250 Lt. Atlyginimas buvo mokamas biure arba darbo vietoje. Atlyginimą išmokėdavo inžinierius. Gavęs pinigus, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Realiai išmokėta suma sutapdavo su žiniaraštyje nurodyta suma. Jei jis dirbdavo viršvalandžius, buvo mokama daugiau, t.y. gaudavo premiją. Už papildomai gautą atlyginimą taip pat pasirašydavo žiniaraštyje. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas R. B. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo betonuotoju. Darbo sutartį sudarė su įmonės direktoriumi R. P.. Koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, neprisimena. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę ar kas dvi savaites, tiksliai neprisimena. Atlyginimas buvo mokamas darbo vietoje arba biure. Atlyginimą mokėdavo ne įmonės direktorius. Atlyginimas būdavo 150 - 200 Lt per savaitę, kartais siekdavo 350 Lt per savaitę. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant lapo. Kartą niekur nepasirašė, kadangi vyriškis, kuris išmokėdavo atlyginimus, neturėjo lapo, ant kurio reikėjo pasirašyti. Realiai išmokėtas atlyginimas sutapdavo su suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas A. B. B. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju pradėjo dirbti 2004 m. ar 2005 m. Jo atlyginimas priklausė nuo išdirbto laiko. Jis buvo priimtas pusei etato. Dėl darbo sąlygų tarėsi su R. P.. Atlyginimą jam išmokėdavo kontoroje įmonės direktorius arba buhalterė. Realiai išmokėta pinigų suma sutapdavo su žiniaraštyje nurodyta suma. Koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, neprisimena ir nesidomėjo, ar jis sutapo su realiai išmokamu atlyginimu. Už gautą atlyginimą pasirašydavo viename žiniaraštyje.

Liudytojas J. V. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo inžinieriumi. Į jo pareigas įėjo sąmatų skaičiavimas, dokumentacijos tvarkymas, kartais darbuotojams išmokėdavo atlyginimus, tačiau direktoriaus įsakymo, kad būtent jis turi išmokėti atlyginimus, kiek pamena, nebuvo. Žiniaraštį jis paimdavo iš buhalterės, o pinigus jam duodavo R. P.. Žiniaraštyje nurodytos pinigų sumos ir realiai darbuotojams išmokamos sumos sutapdavo. Taip pat jis darbuotojams duodavo susipažinti su išankstinėmis paskyromis, kuriose būdavo nurodyta, kokį darbą už kokį atlyginimą privaloma atlikti. Kas įmonėje buvo kasininku, nežino. Surinkęs darbuotojų parašus ir išmokėjęs jiems atlyginimus, žiniaraštį grąžindavo buhalterei. Darbuotojų darbo laikas nebuvo fiksuojamas, atlyginimas buvo mokamas už objektą. Darbuotojams būdavo nurodoma, jog užbaigę darbą gaus konkretų atlyginimą. Jis žiniaraščių nesudarinėdavo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas E. N. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tiekėju. Į darbą jį priėmė R. P.. Su juo susitarė, kad jo atlyginimas bus apie 800 Lt per mėnesį. Jam tekdavo išmokėti atlyginimus R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tačiau direktoriaus įsakymo, kad jis turi darbuotojams išmokėti atlyginimus, nebuvo. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami kas savaitę ar kas dvi savaites. Jis pinigus paimdavo iš banko ir parveždavo įmonės buhalterei, o vėliau, gavęs žiniaraštį ir pinigus, nuveždavo atlyginimus darbuotojams ir juos išmokėdavo. Gavę atlyginimą, darbuotojai pasirašydavo žiniaraštyje. Realiai išmokėtos pinigų sumos sutapdavo su žiniaraštyje nurodytomis sumomis. Jis atlyginimą išmokėdavo pagal žiniaraštį. Atlyginimas buvo skaičiuojamas už išdirbtas valandas. Mano, kad įmonės kasininke buvo įmonės buhalterė, kadangi ji jam duodavo pinigus atlyginimams išmokėti. Kartais žiniaraščius jam duodavo R. P.. Pats žiniaraščių jis nesudarinėdavo. Sau jis taip pat išsimokėdavo atlyginimą pagal pateiktą žiniaraštį. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jis taip pat išmokėdavo atlyginimus, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo.

Liudytoja N. J. parodė, kad 2001 m. įsidarbino R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, o 2005 m. įsidarbino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į jos pareigas įėjo darbuotojų atlyginimų skaičiavimas. Kas buvo šių dviejų įmonių kasininkas, nežino, į jos pareigas kasininko pareigos neįėjo. Atlyginimus darbuotojams mokėdavo ji, kartais E. N., kartais J. V., kartais pats R. P.. Atlyginimus ji paskaičiuodavo pagal darbo sutartis. Dėl darbo sąlygų darbuotojai tardavosi su R. P.. Atlyginimai buvo mokami du kartus per mėnesį. Už kurą buvo mokama atskirai. Premijos darbuotojams mokamos nebuvo. Išmokėjus atlyginimus, jai būdavo grąžinamas žiniaraštis su darbuotojų parašais. Pinigų iš banko ji neimdavo. Deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ataskaitas „Sodrai“ pildydavo ir teikdavo ji. Jas pildydavo remdamasi turimais buhalteriniais dokumentais.

Liudytojas V. Š. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino prieš 5 metus pagalbiniu darbuotoju. Darbo sutartį sudarė su direktoriumi. Buvo sutartas 850 Lt darbo užmokestis. Atlyginimas buvo mokamas kartą per mėnesį. Atlyginimą buhalterė išmokėdavo biure arba E., kurio pavardės neprisimena, atlyginimą atveždavo į darbo vietą. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje, kuriame būdavo parašyta jo pavardė ir išmokama pinigų suma. Realiai jam išmokėta pinigų suma sutapdavo su lape užrašyta suma. Būdavo atvejų, kai sumos, nurodytos žiniaraštyje, nesutapdavo su gaunamais pinigais, t.y. gaudavo truputį daugiau, kadangi kartais būdavo mokami ir priedai. Už gautus priedus jis taip pat pasirašydavo. Priedai buvo mokami už gerą darbą. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad į darbą R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ jį priėmė R. P.. Buvo sutartas 800 - 850 Lt atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas už išdirbtas valandas. Kas kiek laiko buvo mokamas atlyginimas, jis neprisimena. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Realiai jam išmokėta pinigų suma sutapdavo su pinigų suma, nurodyta algalapyje. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs algalapyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas J. R. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju jis įsidarbino prieš penkis metus. Į darbą jį priėmė sekretorė. Įmonės direktoriumi buvo R. P.. Buvo sutarta, kad per savaitę jis gaus apie 300 Lt atlyginimo. Kokio dydžio atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, jis nežino, kadangi jos neskaitė. Atlyginimas buvo mokamas už padarytą darbą. Buhalterė atlyginimo nemokėdavo, jį išmokėdavo E., kurio pavardės nežino. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Jame nurodyta pinigų suma sutapdavo su realiai išmokėta pinigų suma. Per savaitę gaudavo apie 300 Lt atlyginimo, tai priklausydavo nuo atlikto darbo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs algalapyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad iš pradžių dirbo R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį sudarė su buhaltere. Atlyginimas jam buvo mokamas už vieną ar dvi savaites. Atlyginimas priklausydavo nuo išdirbtų valandų. Atlyginimas buvo 800 - 850 Lt, kartais per šventes būdavo mokamos premijos. Atlyginimą išmokėdavo J. arba E., kurių pavardžių jis nežino. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Jis netikrindavo, ar realiai išmokėta pinigų suma sutampa su žiniaraštyje nurodyta pinigų suma. Už premijas jis taip pat pasirašydavo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas V. O. parodė, kad į darbą R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku jį priėmė R. P.. Su juo jis sudarė darbo sutartį. Buvo sutarta, jog jam bus mokamas minimalus atlyginimas ir premijos. Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų. Atlyginimas buvo mokamas vieną ar tai du kartus per mėnesį. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo viename algalapyje. Jam realiai išmokėdavo mažesnį atlyginimą, nei būdavo nurodyta algalapyje. Buvo žadama likusią dalį išmokėti vėliau kaip premiją, tačiau minėtų likusių pinigų jis negavo. Direktorius sakydavo, jog darbas vertinamas naudingumo balais, pagal kuriuos bus didinamas atlyginimas. Ar pakėlus atlyginimą darbo sutartyje buvo daromi pakeitimai, neprisimena. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas P. M. parodė, kad dėl darbo R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su R. P.. Su juo jis sudarė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Atlyginimas buvo mokamas už atliktą darbą, vieną kartą per mėnesį darbo vietoje arba biure. Darbo vietoje atlyginimą išmokėdavo E., o biure – J., kurių pavardžių jis nežino. Gavęs atlyginimą, jis pasirašydavo viename žiniaraštyje, kuriame būdavo nurodytas jo vardas, pavardė ir atlyginimo suma. Realiai išmokėta pinigų suma sutapdavo su lape nurodyta pinigų suma, tačiau neprisimena, ar jis gaudavo daugiau negu minimalus darbo atlyginimas. Nepamena atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas L. S. parodė, kad dirbo R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprisimena, kas jį priėmė į darbą. Jis dirbo ne kasdien, tačiau per dieną dirbdavo 8 val. Kartais dirbdavo ir šeštadieniais. Jo atlyginimas priklausydavo nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę ar kas dvi. Atlyginimą mokėdavo darbų vykdytojas darbo vietoje arba atlyginimo vykdavo pasiimti į biurą. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo ant lapo. Kiek pamena, realiai išmokėtos pinigų sumos ir pinigų sumos, nurodytos lape, sutapdavo. Neprisimena, ar gavęs atlyginimą pasirašydavo tik ant vieno lapo.

Liudytojas J. L. parodė, kad R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš 5 metus. Vėliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį sudarė su R. P.. Darbo sutartyje buvo numatyta, jog jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę už padarytą darbą. Atlyginimą išmokėdavo buhalterė darbo vietoje. Kartais atlyginimą išmokėdavo E. N.. Jei išdirbtų valandų skaičius viršydavo minimumą, skirtumas jiems buvo apmokamas, kas sudarė apie 50 Lt. Jis dirbdavo 8 val. per dieną, savaitgaliais nedirbdavo. Jei dirbdavo viršvalandžius, už juos būdavo apmokama. Premijų jis negaudavo. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo viename žiniaraštyje. Visas sumas, ties kuriomis žiniaraštyje yra jo parašas, jis gavo. Papildomai būdavo apmokama už kurą. Kvitus už kurą jis pateikdavo buhalterei ir būdavo išmokami pinigai.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirbo R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Prisimena, jog atlyginimą jam išmokėdavo J. darbo vietoje. Atlyginimas priklausydavo nuo atlikto darbo. Atlyginimas buvo mokamas kas savaitę. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo algalapyje. Realiai išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta algalapyje, sutapdavo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas J. J. parodė, kad dirbo R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė R. P.. Jo atlyginimas priklausė nuo išdirbto laiko. Kiek pamena, savaitgaliais nedirbdavo. Premijos nebuvo mokamos. Atlyginimą kas savaitę įmonės biure, esančiame Dubysos g., išmokėdavo įmonės buhalterė. Realiai išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo, sutapdavo.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirbo R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, dėl kokio atlyginimo dydžio buvo sutarta, tačiau prisimena, kad atlyginimas buvo mokamas kas savaitę, savaitės pabaigoje. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo algalapyje. Realiai jam išmokėta pinigų suma sutapdavo su algalapyje nurodyta pinigų suma. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Nebuvo atvejo, kad jis būtų pasirašęs žiniaraštyje, o atlyginimo realiai nebūtų gavęs.

Liudytojas T. T. parodė, kad dirbo pas R. P.. Į darbą jį priėmė R. P.. Su juo jis sudarė darbo sutartį, tačiau, koks buvo numatytas darbo atlyginimas, jis neprisimena. Kiek pamena, atlyginimas jam buvo pervedamas į jo sąskaitą, taip pat atlyginimą gaudavo ir grynaisiais. Gavęs atlyginimą grynaisiais, pasirašydavo ant vieno algalapio. Netikrindavo, ar pinigų suma, nurodyta algalapyje, sutapdavo su realiai gauta pinigų suma. Šeštadieniais jis nedirbdavo.

Civilinio ieškovo atstovė Jurgita Zavjalovienė parodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija palaiko 2010-10-26 patikslintą 20415,64 Lt civilinį ieškinį dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Patikslintas ieškinys remiasi 2008-12-19 sprendimu, kuriame nurodyta, jog R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ papildomai valstybės biudžetui turi sumokėti 43114 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Sprendimas, kuriuo remiamasi, buvo priimtas atlikus mokestinį patikrinimą, kuris buvo atliktas remiantis 2007-12-12 specialisto išvada. Kadangi Klaipėdos apskrities VMI 2009-11-25 ir 2009-11-26 apskaičiuotoms sumoms padengti iš mokesčių mokėtojo kitų mokesčių permokos įskaitė 11698,36 Lt, o 2010-09-13 - 11000 Lt gyventojų pajamų mokesčio, reiškiamas 20415,64 Lt civilinis ieškinys. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija reiškia 20966,93 Lt civilinį ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą.

Iš 2007-12-12 specialisto išvados Nr. 8.12.-AB6-2 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 25 apklaustiesiems bendrovės darbuotojams išmokėjo neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje grynus pinigus 46638,97 Lt, iš jų: laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2005-12-31 – 2177,64 Lt; laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-31 – 44461,33 Lt. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiam A. O., nesudarius sutarties ir nepateikus duomenų VSDFV, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-31 išmokėjo 1472 Lt. Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės 25 darbuotojams laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, t.y. darbo užmokesčio priskaitymo iš viso – 68448,34 Lt, iš jų: 2005 m. – 3402,54 Lt, 2006 m. – 65045,80 Lt bei neįdarbintam darbuotojui 2006 m. 1427 Lt. Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-974 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,mokesčio mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)” pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį (galioja nuo 2003-12-12 pagal 2003-11-25 įstat. Nr. IX-1848), kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, t.y. 2005 m. išmokėdama 2177,64 Lt, 2006 m. – 44461,33 Lt, neįdarbintam darbuotojui - 1472 Lt, iš viso – 48110,97 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio 21319,09 Lt iš jų: 2005 m. – 1122,82 Lt, 2006 m. – 20196,27 Lt. Pagal 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. UAB „(duomenys neskelbtini)”, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, nedeklaravo Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėtas išmokas priskiriamas A klasės pajamoms 69920,34 Lt, iš jų: 2005 m. – 3402,54 Lt, 2006 m. – 65045,80 Lt, neįdarbintam darbuotojui 1472 Lt. Pagal 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p., 4 d. 2 p., kad ,,garantinio fondo lėšas sudaro įmokos - 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos), įmokos mokamos kartą į mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nuo 25 asmenų dirbančių pagal darbo sutartis priskaičiuoto darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nepriskaičiavo ir nesumokėjo 0,2 proc. įmokų į garantinį fondą 133,60 Lt, iš jų: už 2005 m. – 6,80 Lt, 2006 m. – 126,80 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo patvirtinimo“ patvirtintų „Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių“ 17.1 punktą „Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos, įskaitant visas išmokas ir neapmokestinamąjį minimumą, nepriklausomai nuo išmokų šaltinių, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą“, 20 punktą, kuriame nurodyta, kad „draudėjai, skaičiuodami atlyginimo už darbą sumas, apskaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas ir sumoka į fondo biudžetą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kaip draudėjas nuo 25 bendrovės darbuotojams apskaičiuotos už darbą sumos, iš viso 66800,13 Lt, iš jų: 2005 m. – 3402,54 Lt, 2006 m. – 63397,59 Lt, neapskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso – 20731,64 Lt, iš jų: 2005 m. – 1054,79 Lt, 2006 m. – 19676,85 Lt bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso – 20731,64 Lt, iš jų: 2005 m. – 1054,79 Lt, 2006 m. – 19676,85 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” už 25 asmenų dirbančių pagal darbo sutartis nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų apdraustųjų bendrųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų: už 2005 m. – 102,08 Lt, 2006 m. – 1905,48 Lt, iš viso – 2007,56 Lt. UAB “(duomenys neskelbtini)” pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, pelną ir patirtas išlaidas, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose nurodyti neteisingi duomenys (5 t., b.l. 1-22; 73-77, 6 t., b.l. 85).

Iš 2007-12-12 specialisto išvados Nr.8.12.-AB6-9 dėl R. P. firmos “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos matyti, kad R. P. firmos ,,(duomenys neskelbtini)” įmonės savininkas R. P. tinkamai neorganizuodamas buhalterinės apskaitos, nekontroliavo, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, t.y. laisvos formos mokėjimo žiniaraščiuose, kuriuose nurodytas išmokėtas avansinis atlyginimas, iš viso – 83975,23 Lt, už 2005 m. – 51572,70 Lt, 2006 m. – 32402,53 Lt, kuriuose nurodytas savaitės numeris, nėra įmonės savininko, buhalterės parašų; 4510 Lt išmokėtas avansinis atlyginimas dirbusiam neįdarbintam darbuotojui laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-05-31 pagal laisvos formos mokėjimo žiniaraščius, kuriuose nurodytas savaitės numeris, nėra įmonės savininko, buhalterės parašų. Tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t.y. apskaitos dokumentais nepagrindė 83975,23 Lt, kuriuos išmokėjo R. P. firmos ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojams, 4510 Lt, kuriuos išmokėjo įmonėje neįdarbintam darbuotojui; 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t.y. apskaitos registruose neužregistravo 83975,23 Lt, kuriuos išmokėjo R. P. firmos ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojams bei 4510 Lt, kuriuos išmokėjo įmonėje neįdarbintam darbuotojui. Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų, R. P. firmos ,,(duomenys neskelbtini)” organizuotos ir tvarkytos buhalterinės apskaitos laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 negalima iš dalies nustatyti R. P. firmos ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, t.y. 15 darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 130733,64 Lt, už 2005 m. – 79556,30 Lt, 2006 m. – 49303,34 Lt, neįdarbintam darbuotojui – 4510 Lt. Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-974 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,mokesčio mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį (galioja nuo 2003-12-12 pagal 2003-11-25 įstat. Nr. IX-1848), kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, t.y. išmokėdama 85849,23 Lt, iš jų: už 2005 m. – 51572,70 Lt, 2006 m. – 32402,53 Lt, neįdarbintam darbuotojui – 4510 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio 42876,22 Lt, iš jų: 2005 m. – 25894,90 Lt, 2006 m. – 15493,02 Lt, neįdarbintam darbuotojui – 1488,30 Lt. Pagal 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, nedeklaravo Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėtas išmokas priskiriamas A klasės pajamoms 2005 m. – 56082,70 Lt (51572,70+4510), 2006 m. – 32402,53 Lt, iš viso – 88485,23 Lt. Pagal 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p., 4 d. 2 p., kad ,,garantinio fondo lėšas sudaro įmokos - 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos), įmokos mokamos kartą į mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.”. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” nuo 15 asmenų dirbančių pagal darbo sutartis priskaičiuoto darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nepriskaičiavo ir nesumokėjo 0,2 proc. įmokų į garantinį fondą 257,73 Lt, iš jų: 2005 m. – 159,12 Lt, 2006 m. – 98,61 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo patvirtinimo“ patvirtintų „Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių“ 17.1 punktą „Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos, įskaitant visas išmokas ir neapmokestinamąjį minimumą, nepriklausomai nuo išmokų šaltinių, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą“, 20 punktą, kuriame nurodyta, kad „draudėjai, skaičiuodami atlyginimo už darbą sumas, apskaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas ir sumoka į fondo biudžetą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną“. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” kaip draudėjas nuo 15 įmonės darbuotojams apskaičiuotos už darbą sumos, iš viso 128859,64 Lt, už 2005 m. – 79556,30 Lt, 2006 m. – 49303,34 Lt neapskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso – 40070,01 Lt, iš jų: 2005 m. – 24702,12 Lt, 2006 m. – 15367,89 Lt bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso – 40070,01 Lt, iš jų: 2005 m. – 24702,12 Lt, 2006 m. – 15367,89 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” už 15 asmenų dirbančių pagal darbo sutartis nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų apdraustųjų bendrųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų: už 2005 m. – 2390,50 Lt, 2006 m. – 1488,28 Lt, iš viso – 3878,78 Lt. R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, pelną ir patirtas išlaidas, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose nurodyti neteisingi duomenys (3 t., b.l. 1-22, 59-64; 4 t., b.l. 1).

Iš Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų laikotarpiu nuo 2005-11-14 iki 2007-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2005-09-01 – 2006-12-31 mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų, metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad juose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojams laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2006-08-31 priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir įmokas nuo šių pajamų (6 t., b.l. 1-47).

Iš Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktų laikotarpiu nuo 2005-11-15 iki 2007-01-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2005-10-01 – 2006-12-31 mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų, metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų, matyti, kad juose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir įmokas nuo šių pajamų (4 t., b.l. 48-96).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2007-11-06 raštu Nr. 1-206-S11-38231 pateiktos R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. I-IV ketv. ir 2006 m. I-IV ketv. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos matyti, kad juose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir įmokas nuo šių pajamų (2 t., b.l. 105-122).

Iš 2006-09-29 specialisto išvados Nr. 5-3/81 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pagal 2006-08-24 kratos metu paimtus mokėjimo žiniaraščius, kurių duomenys neužregistruoti buhalterinės apskaitos registruose – „Atlyginimų skaičiavimo suvestinės“ – įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš viso 283487,69 Lt, iš jų laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2005-12-31 8 darbuotojams 10799,50 Lt; laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-31 iš viso 58 darbuotojams 272688,19 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu (2005-01-01 – 2006-08-31) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „Atlyginimų skaičiavimo suvestinės“ bei mokėjimo žiniaraščiuose įformintas tik 119147,21 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas. Tiriamuoju laikotarpiu R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pagal 2006-08-24 kratos metu paimtus mokėjimo žiniaraščius, kurių duomenys neužregistruoti buhalterinės apskaitos registruose – „Atlyginimų skaičiavimo suvestinės“ – įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas, iš viso 529106,66 Lt, iš jų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 56 darbuotojams 368641,20 Lt; laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-31 iš viso 27 darbuotojams 160465,46 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „Atlyginimų skaičiavimo suvestinės“ bei mokėjimo žiniaraščiuose įformintas tik 197608,13 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas (1 t., b.l. 94-97).

Iš 2006-08-24 kratos protokolo matyti, kad iš R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių Dubysos g. 27a, Klaipėdoje, kabinetų Nr.21, 22, 23, buvo paimti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščiai su užrašais „Avansiniai atlyginimai“, žiniaraščiuose yra darbuotojų vardai, pavardės, apskaičiavimai ir šalia grafos „Mokėti“ darbuotojų parašai (1 t., b.l. 77-79).

Iš 2006-08-24 kratos protokolo matyti, kad E. N. automobilyje „Opel Omega“, v/n AOG 073, buvo rasti atlyginimų žiniaraščiai, kuriuose yra darbuotojų vardai ir pavardės bei nurodytos pinigų sumos (1 t., b.l. 83-84).

Iš 2006-11-24 kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris, paimtas 2006-08-24 kratos metu iš R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų. Nustatoma, kad diske D, katalogo „Dokumentai\atlygapskait\avansatlyg“, pakatalogyje su pavadinimais „2004“, „2005“, „2006“, sukaupti dokumentai elektronine forma su informacija apie asmens vardą, pavardę, objekto pavadinimą, valandų skaičių bei įvairiais skaičiais. Iš USB atmintinės katalogo „Atlygapskait\avansatlyg“ sukaupti dokumentai elektronine forma su informacija apie asmens vardą, pavardę, objekto pavadinimą, valandų skaičių, savaites bei įvairiais skaičiais (1 t., b.l. 77-79, 7 t., b.l. 6-7).

Iš 2008-12-02 apžiūros protokolo matyti, kad pilkos spalvos segtuve iš 79 lapų yra kasos išlaidų orderiai, išmokėjimo žiniaraščiai, mokėjimų žiniaraščiai bei kasos pajamų orderis SK Nr. 0001 be parašų. Mokėjimų žiniaraštyje Nr. 1, 2005 m. liepos 14 d. nurodytos keturios darbuotojų pavardės bei išmokamos sumos, grafoje „Parašas“ yra tik N. J. parašas. 2005 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimų žiniaraštyje Nr. 2 yra nurodytos darbuotojų pavardės bei išmokėtinos sumos. Grafoje „Parašas“ yra tik N. J. parašas. 2005 m. rugsėjo 13 d. yra keturios darbuotojų pavardės bei išmokama pinigų suma. Grafoje „Parašas“ yra tik N. J. parašas. 2005m. spalio 13 d. mokėjimų žiniaraštis Nr. 4, kuriame yra penkios darbuotojų pavardės bei nurodytos pinigų sumos. Grafoje „Parašas“ yra tik N. J. parašas. 2005 m. lapkričio 14 d. mokėjimų žiniaraštis Nr.5, kuriame yra 9 darbuotojų pavardės bei nurodytos išmokėtinos sumos, tačiau grafoje „Parašas” yra tik N. J. parašas. 2005 m. gruodžio 14 d. mokėjimų žiniaraštis Nr. 6, kuriame yra 12 darbuotojų pavardžių bei nurodytos mokėtinos pinigų sumos, tačiau grafoje „Parašas“ yra tik N. J. ir M. N. parašas. 2006 m. sausio 13 d. mokėjimų žiniaraštis Nr.1, kuriame yra 19 darbuotojų pavardės bei nurodytos išmokėtinos sumos, tačiau grafoje „Parašas“ yra tik N. J. ir M. N. parašai. 2006 m. vasario 13 d. mokėjimų žiniaraštis Nr.2, kuriame yra 18 darbuotojų pavardžių bei nurodytos išmokėtinos darbuotojams pinigų sumos, grafoje „Parašas“ yra tik N. J. ir M. N. parašai. 2006 m. kovo mėn. mokėjimų žiniaraštyje Nr. 3 yra nurodytos 23 darbuotojų pavardės bei išmokėtinos pinigų sumos, grafoje „Parašas“ yra N. J., M. N. ir A. B. Z. parašai. 2006 m. balandžio mėn. mokėjimų žiniaraštyje Nr. 4 yra 29 darbuotojų pavardės bei nurodytos išmokėtinos piniginės sumos. Grafoje „Parašas“ yra M. N., A. B. Z. parašai. 2006 m. gegužės mėn. mokėjimų žiniaraštis Nr. 5, kuriame yra 26 darbuotojų pavardės bei išmokėtinos sumos. Grafoje „Parašas“ yra tik R. G. G. parašas. 2006 m. birželio mėn. mokėjimų žiniaraštis Nr.6, kuriame yra 27 darbuotojų pavardės bei nurodytos išmokėtinos pinigų sumos. Šiame žiniaraštyje, grafoje „Parašas“ nėra nei vieno darbuotojo parašo. 2006 m. birželio mėn. mokėjimų žiniaraštyje be numerio yra 39 darbuotojų pavardės ties kuriomis nurodytos mokėtinos sumos, grafoje „Parašas“ yra pasirašęs tik Š. J.. Taip pat šiame segtuve yra išmokėjimo žiniaraštis „atlyginimai už 2006 m. 7 mėn.“- jame nurodytas tabelinis numeris 06-53 pavardė, vardas - S. G.. Grafoje išmokėti yra nurodyta 30,07 Lt. Grafoje gavėjo parašas yra pasirašyta. Taip pat yra išmokėjimo žiniaraštis „atlyginimai už 2006 m. 7 mėn.“, kuriuo S. Ū. buvo išmokėta 90,21 Lt. Grafoje „Gavėjo parašas“ yra pasirašyta. Be to, šiame segtuve yra kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 39 atvejais laikotarpiu nuo 2006 m. sausio iki 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo išmokėtas atlyginimas. Kasos pajamų orderių grafose „gavėjo parašas“ ne visur yra pinigus gavusio asmens parašai. Taip pat buvo apžiūrėtas morkinės spalvos segtuvas, kuriame yra atlyginimų skaičiavimo suvestinės, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nedarbingumo pažymėjimų šaknelės, rankraštiniai paskaičiavimai, pažymos. Darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai yra už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. liepos mėn. Žiniaraščiuose yra nurodomas tabelio numeris, darbuotojo vardas ir pavardė, dirbtų dienų skaičius, atlyginimo suma, atskaitymų sumos bei išmokėti skirta pinigų suma. Šie žiniaraščiai nepasirašyti (7 t., b.l. 37-51).

Iš 2009-01-26 apžiūros protokolo matyti, kad atlyginimų skaičiavimo suvestinė už 2005 m. sausio – gruodžio mėn. sudaryta kompiuteriu, be parašų. Suvestinė yra sudaryta kiekvieną mėnesį nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. Suvestinėje yra nurodomas tabelio numeris, darbuotojo vardas ir pavardė, dirbtų dienų skaičius, priskaitytas atlyginimas, taip pat yra nurodyti atskaitymai (apdraustųjų SD 3%, kiti atskaitymai). Taip pat yra nurodyta išmokėtina suma. Paskutinėje sudarytos lentelės grafoje yra nurodyta SD draudėjų 30,98% sumos. Taip pat apžiūrėtos R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. sausio - liepos mėn. atlyginimų skaičiavimo suvestinės. Suvestinės sudarytos kompiuterio pagalba, kiekvieną mėnesį nuo 2006 m. sausio iki 2006m. liepos mėn. Suvestinėje yra nurodomas tabelio numeris, darbuotojo vardas ir pavardė, dirbtų dienų skaičius, priskaitytas atlyginimas, taip pat yra nurodyti atskaitymai (apdraustųjų SD 3%, kiti atskaitymai). Taip pat yra nurodyta išmokėtina suma. Paskutinėje sudarytos lentelės grafoje yra nurodyta SD draudėjų 30,98% sumos. Suvestinės nėra pasirašytos (7 t., b.l. 52-91).

Iš 2009-02-03 apžiūros protokolo matyti, kad atlyginimų skaičiavimo suvestinė už 2005 m. birželio – gruodžio mėn. Suvestinės nepasirašytos. Suvestinėje yra nurodomas tabelio numeris, darbuotojo vardas ir pavardė, dirbtų dienų skaičius, priskaitytas atlyginimas, taip pat yra nurodyti atskaitymai (apdraustųjų SD 3%, kiti atskaitymai). Taip pat yra nurodyta išmokėtina suma. Paskutinėje sudarytos lentelės grafoje yra nurodyta SD draudėjų 30,98% sumos. Taip pat apžiūrėtos UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. sausio - rugpjūčio mėn. atlyginimų skaičiavimo suvestinės. Suvestinės sudarytos kompiuterio pagalba, kiekvieną mėnesį nuo 2006 m. sausio iki 2006 m. rugpjūčio mėn. Suvestinėje yra nurodomas tabelio numeris, darbuotojo vardas ir pavardė, dirbtų dienų skaičius, priskaitytas atlyginimas, taip pat yra nurodyti atskaitymai (apdraustųjų SD 3%, kiti atskaitymai). Taip pat yra nurodyta išmokėtina suma. Paskutinėje sudarytos lentelės grafoje yra nurodyta SD draudėjų 30,98% sumos. Suvestinės nėra pasirašytos (7 t., b.l. 92-118).

Iš 2009-03-18 apžiūros protokolo matyti, kad segtuvas „darbo užmokestis 2005 m.“ yra iš 176 lapų. Segtuve yra nedarbingumo pažymėjimų šaknelės, laisvos formos rankraštiniai paskaičiavimai, pranešimai dėl ligos pašalpos mokėjimo, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai, darbo grafikai. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis (lentelė) už 2005 m. sausio mėn. yra sudaryta kompiuterio pagalba, lentelėje yra rankraštiniai įrašai. Yra nurodytos darbuotojų vardas ir pavardė, pareigos, įsiskolinimai, apskaičiuotas atlyginimas, apskaičiuoti pajamų, soc. draudimo mokesčiai. Taip pat yra nurodytos išmokėtinos sumos bei darbuotojų parašai. Tokie pat atlyginimų apskaitos žiniaraščiai yra sudaryti ir už 2005 m. vasario – gruodžio mėn., kuriuose R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra pasirašę. Visuose žiniaraščiuose įrašai yra padaryti ranka (7 t., b.l. 119-125).

Iš 2009-03-25 apžiūros protokolo matyti, kad segtuvas „darbo užmokestis 2006 m.“ yra iš 99 lapų. Segtuve yra atlyginimų skaičiavimo suvestinės, patvarkymo raštai, nedarbingumo pažymėjimo šaknelės, pažymos apie ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo grafikai. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis (lentelė) už 2006 m. sausio mėn. yra sudaryta kompiuterio pagalba, lentelėje yra rankraštiniai įrašai. Yra nurodytos darbuotojų vardas ir pavardė, pareigos, įsiskolinimai, apskaičiuotas atlyginimas, apskaičiuoti pajamų, soc. draudimo mokesčiai. Taip pat yra nurodytos išmokėtinos sumos bei darbuotojų parašai Už 2006 m. sausio mėn. žiniaraštyje grafoje „Gavėjo parašas“ nėra visų darbuotojų, kuriems yra priskaitytas atlyginimas parašų. 2006 m. vasario mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje grafoje „gavėjo parašas“ iš 28 darbuotojų yra tik 8 (aštuoni) darbuotojai pasirašę. 2006 m. kovo mėn. iš 20 darbuotojų grafoje „gavėjo parašas“ yra pasirašę tik 5 darbuotojai. 2006 m. balandžio mėn. iš 19 darbuotojų grafoje „gavėjo parašas“ yra pasirašę tik 4 darbuotojai. 2006 m. gegužės mėn. iš 19 darbuotojų grafoje „gavėjo parašas“ yra pasirašę tik 4 darbuotojai. 2006 m. birželio mėn. iš 17 darbuotojų grafoje „gavėjo parašas“ yra pasirašiusi tik G. E. (7 t., b.l. 126-133).

Iš 2007-05-09 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. 300042917, ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. 4180352, Juridinių asmenų registro bylose esančių dokumentų kopijų matyti, kad R. P. yra R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, būdamas ir įmonės vadovu vienvaldiškai veikia įmonės vardu ir atsako už įmonės veiklos organizavimą. Tuo pačiu R. P. yra 90 procentų UAB „Statybinės konstrukcijos“ akcijų turėtojas ir direktorius (2 t., b.l. 2-45).

Iš 2009-05-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos 25 darbuotojų darbo sutartys, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Darbo sutartyje sudarytoje su Š. J. nurodoma, kad darbdavys įsipareigoja jam mokėti 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su T. T. nurodytas darbo užmokestis 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su J. Ž. nurodytas atlyginimas 620 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su J. L. nurodytas darbo užmokestis 600 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su J. K. nustatytas atlyginimas 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su V. J. nurodytas atlyginimas 680 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su R. B. B. nurodytas atlyginimas 620, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su T. D. nustatytas atlyginimas 620 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su R. V. nustatytas atlyginimas 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su G. B. nustatytas atlyginimas 1000 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA, išmokant 01-15 mėn. dienomis. Darbo sutartyje sudarytoje su V. R. nustatytas atlyginimas 1000 Lt, mėn., bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su J. M. nustatytas atlyginimas 800 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA, išmokant 01-15 mėn. dienomis. Darbo sutartyje sudarytoje su A. J. nustatytas atlyginimas 600 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su G. R. nustatytas atlyginimas 600 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su D. K. nustatytas atlyginimas 680 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su K. R. nustatytas atlyginimas 300 Lt mėn., bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA, bei nustatyta 20 val. darbo savaitė. Darbo sutartyje sudarytoje su V. K. 2005-10-25 nustatytas atlyginimas 800 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su V. K. 2006-01-23 nustatytas atlyginimas 730 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su A. K. K. nustatytas atlyginimas 1200 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su M. M. nustatytas atlyginimas 600 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su P. P. nustatytas atlyginimas 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su D. S. nustatytas atlyginimas 600 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su K. U. nustatytas atlyginimas 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su S. Ū. nustatytas atlyginimas 620 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA. Darbo sutartyje sudarytoje su A. A. A. nustatytas atlyginimas 550 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA, išmokant 01-15 mėn. dienomis. Darbo sutartyje sudarytoje su A. A. nustatytas atlyginimas 275 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatyto MMA, taip pat nustatyta 20 val. darbo savaitė (7 t., b.l. 134-162).

Iš 2009-05-07 apžiūros protokolo matyti, kad V. O. darbo sutartyje jam nustatytas darbo užmokestis 470 Lt. 2005 m. sutartis papildyta ir nustatytas atlyginimas 700 Lt. 2006-01-01 sutartis papildyta ir nustatytas atlyginimas 900 Lt. Pagal A. B. B. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas 107,5 Lt ir 10 valandų darbo savaitė. Pagal V. Š. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas 215 Lt ir 20 val. darbo savaitė. 2004-05-01 darbo sutartis papildyta ir nustatytas 520 Lt atlyginimas. Pagal A. E. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas 500 Lt. Pagal S. S. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas 650 Lt. Pagal R. G. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas yra 550 Lt. Pagal J. R. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas 275 Lt ir 20 val. darbo savaitė. Pagal R. B. darbo sutartį nustatyta, kad jam nustatytas atlyginimas 600 Lt (7 t., b.l. 163-171).

Kaltinamasis R. P. savo kaltės dėl to, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir kad siekdamas išvengti mokesčių į deklaracijas bei ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą bei pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, nepripažino, parodė, kad už buhalterinę apskaitą bei kasą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga buvo buhalterė. Deklaracijas ir ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat teikdavo buhalterė. Jis buhalterės darbo netikrino, kadangi ja pasitikėjo. Darbo užmokesčių žiniaraščius taip pat sudarydavo buhalterė, jis žiniaraščius patvirtindavo jų nepatikrinęs. Atlyginimus darbuotojams išmokėdavo E. N. ir J. V., todėl jie buvo atsakingi, kad visos kasos operacijos būtų surašytos į kasos knygą. Kadangi žiniaraščiai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas jo vadovaujamų įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimas, jo manymu, nėra buhalteriniai žiniaraščiai, o tik jo (R. P.) sugalvota premijinė apskaita darbuotojams paskatinti, ši premijinė apskaita nebuvo pateikta įmonės buhalterei, kad ji būtų apskaityta įmonių buhalterinėje apskaitoje. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir laiko jo pasirinkta gynybos nuo pareikšto kaltinimo pozicija.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė - liudytoja N. J., teigdama, jog premijos darbuotojams mokamos nebuvo, paneigė kaltinamojo parodymus, kad įmonėse buvo taikoma premijinė sistema. Nors teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai S. S., V. Š., J. Ž. ir G. B. parodė, kad kartais papildomai už gerą darbą arba švenčių proga buvo mokami priedai arba premijos, likę liudytojai nepatvirtino, jog jiems buvo mokami priedai ar premijos, nurodė, kad už darbą jiems buvo mokamas tik atlyginimas. Šiuos liudytojų parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams premijos nebuvo mokamos, patvirtina ir tai, jog įmonių buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo mokamos premijos.

Nors dauguma teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų neprisiminė, koks darbo užmokestis buvo nustatytas jų darbo sutartyse, tačiau palyginus apžiūros protokolais apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutartis (7 t., b.l. 134-162, 163-171), kuriose numatytas minimalus darbo užmokestis, bei laisvos formos žiniaraščius (Priedas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), kuriuose, kaip patvirtino liudytojai, yra jų parašai ir kad žiniaraštyje nurodytą pinigų sumą jie realiai gavo, akivaizdu, jog darbuotojams buvo išmokamos kitos pinigų sumos, nei numatytos jų darbo sutartyse. Akivaizdu, kad laisvos formos žiniaraščiuose, kuriuose duomenų tikrumą parašais patvirtino darbuotojai, užfiksuotos darbo užmokesčio sumos, kurios buvo išmokėtos darbuotojams. Nei vienas liudytojas nepaneigė, kad jiems nebuvo išmokėtos laisvos formos žiniaraščiuose nurodytos pinigų sumos, parodė, kad nebuvo tokio atvejo, kad jie pasirašytų žiniaraštyje, tačiau realiai pinigai jiems nebūtų išmokėti. Liudytojai patvirtino, jog realiai jiems išmokėta pinigų suma ir pinigų suma, nurodyta žiniaraštyje, sutapdavo. Tokie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo R. P. parodymus, jog laisvos formos žiniaraščiai – tai premijinė apskaita, kurioje buvo rašomi taškai, o ne piniginės sumos. Remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad savaitinis darbuotojų užmokestis buvo įvertinamas ne taškais, o litais.

Nors kaltinamasis R. P. parodė, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, o kai darbuotojai paprašydavo, ir dažniau, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. M., R. V., A. A. A., R. B. B. , G. B., J. K., S. Ū., D. S., A. A., A. E., A. K. K. , V. K., P. M. M., J. R., J. L., A. B., A. O., J. J., R. S., kurie tiksliai prisiminė ir parodė, jog atlyginimas jiems buvo mokamas kas savaitę. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina laisvos formos žiniaraščiai (Priedas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3). Žiniaraščiai, apskaityti buhalterinėje apskaitoje, buvo sudaromi už mėnesį ir juose nebuvo nurodoma, kad darbo užmokestis kaip avansas buvo išmokamas kas savaitę. Specialistės M. K. ir D.Zdanevičienė, atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, patvirtino, kad nors atlyginimai įmonių darbuotojams buvo mokami kiekvieną savaitę, buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tik mėnesiniai darbo užmokesčiai.

Kaltinamojo R. P. parodymus, kad įmonių darbuotojams atlyginimai buvo mokami vien tik pagal darbo užmokesčių žiniaraščius, kuriuos sudarydavo buhalterė, paneigia liudytojo E. N. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad žiniaraščius, pagal kuriuos jis išmokėdavo atlyginimus darbuotojams, jam pateikdavo ne tik buhalterė, bet ir R. P.. Tokiu būdu šie liudytojo parodymai paneigia R. P. parodymus, kad jis žiniaraščių nesudarinėjo ir kad pagal laisvos formos apskaitos žiniaraščius darbuotojams pinigai nebuvo išmokami. Liudytojas E. N. parodė, kad atlyginimus jis išmokėdavo pagal žiniaraštį, realiai išmokėtos pinigų sumos sutapdavo su žiniaraštyje nurodytomis sumomis.

Nors kaltinamasis R. P. teigia, jog kratos metu išimti laisvos formos žiniaraščiai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, minėti laisvos formos žiniaraščiai laikytini apskaitos dokumentais, kurių duomenis privaloma įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, kuri pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalį apibūdinama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

Nors kaltinamasis R. P. parodė, kad neprisimena, ar jo įmonėje dirbo A. O. bei A. B., pagal kratos metu išimtus laisvos formos žiniaraščius nustatyta, jog su A. O., dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2006-06-30 jam buvo išmokėtas 1472 Lt darbo užmokestis pagal avansinius žiniaraščius. Taip pat R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ R. P. leido dirbti A. B., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis, ką patvirtino ir pats liudytojas A. B., tačiau laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-05-31 jam buvo išmokėtas 4510 Lt darbo užmokestis pagal avansinius žiniaraščius už kiekvieną darbo savaitę.

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 str.) 25 punkte paaiškinta, jog apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius bei struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Už įmonės veiklos tikslų įgyvendinimą, įmonės ūkinės komercijos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas, todėl ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku bei vadovu, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos šiose įmonėse organizavimą ir tvarkymą, privalėjo tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tačiau laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 UAB “(duomenys neskelbtini)”, o laikotarpiu 2005-01-01 iki 2006-08-31 R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą organizavo ir tvarkė nesilaikydamas norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, juos pažeisdamas, dėl ko kilo pasekmės, kurios konstatuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadose (3 t., b.l. 1-22, 5 t., b.l. 1-22), t.y. laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 negalima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. P. veika dėl apgaulingos teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., sudėtį.

R. P. veika dėl apgaulingos teisės aktų reikalaujamos R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., sudėtį.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, siekiant išvengti mokesčių, bei šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikia valstybės įgaliotai institucijai. Dėl šios veikos padarymo kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta liudytojų parodymai, specialisto išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė - liudytoja N. J. patvirtino kaltinamojo parodymus, jog šių įmonių ataskaitas bei deklaracijas pildydavo ir valstybės įgaliotoms institucijoms teikdavo ji, tai darydavo remdamasi turimais įmonių buhalterinės apskaitos dokumentais. Atlyginimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ji apskaičiuodavo pagal darbo sutartis, o ne pagal darbuotojo ir R. P. žodiniu susitarimu sutartą atlyginimą už savaitę. Tačiau nustatyta ir aukščiau aptarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams realiai buvo išmokamos kitos ir didesnės pinigų sumos, nei numatytos jų darbo sutartyse. Specialisto išvadose konstatuota, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” ir R. P. firma ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, pelną ir patirtas išlaidas, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose nurodyti neteisingi duomenys (3 t., b.l. 1-22, 5 t., b.l. 1-22). Kaltinamasis, būdamas įmonių vadovu, buvo atsakingas už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. R. P. žinodamas, jog įmonių buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, susijusios su darbo užmokesčio išmokėjimu pagal laisvos formos žiniaraščius, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 darbuotojams ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 15 darbuotojų išmokėtą didesnį darbo užmokestį, žinodamas, jog šių duomenų nepateikė įmonių buhalterei, kad jie būtų apskaityti buhalterinėje apskaitoje, žinodamas, kad įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, tačiau nežiūrint to, žodžiu nurodė buhalterei užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-10-01 iki 2006-08-31 bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2006-08-31 Mėnesines bei Metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis, po ko neteisingi duomenys elektroniniu būdu buvo pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, neteisingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos buvo pateiktos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, jose nurodant neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, turtą ir jų panaudojimą. Šias ataskaitas R. P. patvirtino savo parašu, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. I-IV ketv. ir 2006 m. I-IV ketv. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (2 t., b.l. 105-122). R. P., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir įmonės vadovu, suvokė, kad pateikdamas neteisingus duomenis įmonių buhalterei neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, jų panaudojimą bus pateikti ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tačiau tuo siekė išvengti mokesčių sumokėjimo.

R. P. veika dėl žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą įrašymo į deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymius.

R. P. veika dėl žinomai neteisingų duomenų apie R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą įrašymo į deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

R. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, ir dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., 4 d.). Šiais R. P. nusikalstamais veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui. Nusikalstamas veikas R. P. padarė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo. Šias veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku bei vadovu, būdamas atsakingas už įmonių buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, žinojo realią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, pagal savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių apskaičiavimą ir duomenų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei VSDFV, turėjo suprasti savo veikos pavojingumą, galimų pasekmių kilimą, tačiau sąmoningai netinkamai juos vykdė ir leido kilti padariniams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., tokių padarinių norėjo. R. P. veiksmų tyčinį pobūdį rodo ir tai, kad jis žinojo, jog yra sudaromi laisvos formos apskaitos žiniaraščiai, žinojo, kad pagal juos mokami savaitiniai atlyginimai įmonių darbuotojams, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad šie žiniaraščiai būtų apskaityti įmonių buhalterinėje apskaitoje, sąmoningai jų nepateikė buhalterei. Atsižvelgiama ir į tai, jog R. P. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, tačiau padarytos žalos neatlygino.

Įvertinus minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmę – baudą, mažesnę, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str., taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, t.y. 1 MGL = 125 Lt.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 20415,64 Lt civilinį ieškinį dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui bei 20966,93 Lt civilinį ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui. Iš 2011-02-28 teismui pateikto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašto Nr. 5-151(7-136/2009) matyti, jog Mokestinių ginčų komisijos 2011-02-01 posėdyje buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas pagal R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-04 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-02-21 sprendimo Nr. 69-34, sprendimas dėl šio mokestinio ginčo bus priimtas ir ginčo šalims išsiųstas ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 20415,64 Lt civilinis ieškinys dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui paliktinas nenagrinėtu. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 20966,93 Lt civilinis ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui pagrįstas, įrodytas teismui pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo R. P..

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini atitinkamai LUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams ar jų įgaliotiems asmenims; atlyginimų žiniaraščiai, pateikti prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktinis diskas prie 2006-11-24 kompiuterio apžiūros protokolo, saugomas byloje (7 t., b.l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 30 MGL (3750 Lt.) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 20 MGL (2500 Lt.) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“) – 30 MGL (3750 Lt.) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“) – 20 MGL (2500 Lt.) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (7500 Lt) dydžio baudą.

Priteisti iš R. P. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 20966,93 Lt dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 20415,64 Lt civilinį ieškinį dėl R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui palikti nenagrinėtu.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti atitinkamai LUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams ar jų įgaliotiems asmenims; atlyginimų žiniaraščius, pateiktus prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinį diską prie 2006-11-24 kompiuterio apžiūros protokolo, saugomą byloje (7 t., b.l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.