Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-692-227/2018 Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00144-2018-8

2018 m. spalio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2495-335/2018 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė G. M. 2018-03-28 ieškiniu prašė iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-03-03 naujienų portale www.delfi.lt buvo paskelbtas ieškovės straipsnis „Buvę valdantieji valdžią atidavė patys“. Po šiuo straipsniu asmuo pasivadinęs „Kodėl“ patalpino komentarą „Delfi leidžia reklamuotis šitai Darbo partijos neraštingai žiurkei?!“. Ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, 2017-07-19 Kauno apskrities VPK rašte nurodė, kad komentarą parašiusiojo asmens IP adresas yra (duomenys neskelbtini) ir jis administruojamas atsakovės. Atsakovė į ieškovės paklausimą atsakė, kad tai yra išorinis adresas, kurį naudoja visi savivaldybės kompiuteriai ir informacija kompiuteriuose yra saugoma 3 mėnesius, todėl pateikti tikslių duomenų iš kurio būtent kompiuterio rašytas komentaras neturi galimybės. Ieškovė dėl viešai internetinėje erdvėje paskelbto ieškovės garbę ir orumą žeminančio – išsakyto grubaus, necenzūrinio išsireiškimo „neraštinga žiurkė“ patyrė neturtinę žalą. Atsakovės pareiga buvo užtikrinti, kad interneto prieigos naudojimu nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Komentaro viešu paskelbimu jai padaryta neturtinė žala atsirado dėl atsakovės darbuotojų veikimo ar neveikimo einant darbines pareigas ir yra visos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovė dėl komentaro paskelbimo patyrė viešą pažeminimą, reputacijos, asmeninių savybių, savivertės menkinimą, dėl ko patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad tinklalapyje www.delfi.lt po 2017-03-03 07:57 val. tuometinės Darbo partijos pirmininko pavaduotojos G. M. publikuotu straipsniu, pavadinimu „Buvę valdantieji valdžią atidavė patys“, komentarų skiltyje 12.55 val. asmuo pasivadinęs „Kodėl“ patalpino komentarą „Delfi leidžia reklamuotis šitai Darbo partijos neraštingai žiurkei?!“. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2017-05-12 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2017-04-20 pareiškimą dėl šmeižimo, nes veika pagal BK 155 straipsnį (įžeidimas) nuo 2015-07-10 dekriminalizuota ir nelaikoma nusikalstama. Parašytas komentaras buvo panaikintas ir neįžvelgta nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnyje (šmeižimas), požymių. 2017-09-20 atsakovė patvirtino, jog minėtas IP adresas yra administruojamas jos bei nurodė, kad tai išorinis adresas, kurį naudoja visi savivaldybės kompiuteriai ir pateikti informaciją, iš kurio būtent kompiuterio buvo rašytas komentaras, jau nebuvo galimybės.

5. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatomis, įvertino, kad visuomenės informavimo priemonė www.delfi.lt yra straipsnių ir komentarų publikuotoja interneto portale, kaip ir ieškovės minėtas publikuotas straipsnis, todėl tik Delfi ir gali leisti rašyti komentarus po straipsniais neprisiregistravusiems vartotojams bei turi galimybę sekti jų turinį. Nenustatė, kad ieškovė būtų kreipusis į Delfi portalą, kad išsiaiškinti komentaro autorių. Teismas sutiko su atsakove, kad ji nėra atsakinga už asmens, kuris rašė komentarą slapyvardžiu „Kodėl“ iš jos administruojamos internetinės prieigos, nes atsakovė neadministruoja Delfi portalo, o tik suteikia internetinę prieigą savivaldybės darbuotojams bei pašalinimas asmenims, interesantams ir pastarųjų naudojimuisi yra skirti du kompiuteriai. Teismas pažymėjo, kad šiais viešaisiais kompiuteriais gali naudotis pašaliniai asmenys tiek darbo, tiek pietų metu. Nustatė, kad savivaldybės darbuotojai yra asmeniškai atsakingi, jei nesilaiko pareigos elektroninės informacijos tvarkymo programinę ir techninę įrangą naudoti tik pareigybės aprašyme, pareiginiuose nuostatuose nurodytoms funkcijoms atlikti, ką patvirtina ir į bylą pateiktos Administracijos informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklės. Teismas neabejojo, kad atsakovė būtų geranoriškai padėjusi nustatyti atsakingą už komentaro parašymą asmenį, jei būtų laiku kreiptasi dėl informacijos pateikimo, bet pagal vidinę tvarką ji kompiuteriuose saugoma tik tris mėnesius. Sprendė, kad atsakovė negali būti atsakinga už nežinomo asmens anonimiškai paskleistą minėtą komentarą ir neprivalo atlyginti ieškovės prašomą neturtinę žalą. Nesant įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų teismas sprendė, kad atsakovei deliktinė atsakomybė negali kilti, todėl ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė (CPK 178, 185 straipsniai).

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad atsakovė neginčijo, jog komentaro viešu paskleidimu buvo žeidžiama ieškovės garbė ir orumas bei padaryta neturtinė žala. Atsakovės atstovė teisme aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, jog komentaras yra netinkamas, tik neaišku, koks asmuo jį parašė. Nėra abejonių, jog ieškovė, dėl grubiai žeminančio ieškovės garbę ir orumą komentaro viešo paskleidimo, negalėjo nepatirti stipraus neteisybės ir bejėgiškumo jausmo, nerimo, sielvarto bei frustracijos.

8. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos klaidingos išvados, kad ieškovė privalėjo kreiptis į interneto portalą www.delfi.lt tam, kad išsiaiškinti komentaro autorių, taip pat, kad atsakovė nėra atsakinga už asmenį, kuris rašė komentarą iš atsakovės administruojamos interneto prieigos, nes atsakovė neadministruoja Delfi portalo, o tik suteikia internetinę prieigą savivaldybės darbuotojams bei pašaliniams asmenims. Teismas neatsižvelgė į tai, jog komentarą parašiusio asmens interneto prieigos adresas buvo aiškiai nurodytas ties pačiu komentaro tekstu naujienų portale www.delfi.lt., komentaro paskelbimo dieną. Tokiu būdu Delfi portalas suteikė savo turimą informaciją apie komentaro autorių ir kreipimasis į portalą būtų betikslis. Kadangi ieškovė, Delfi portalas neturi galimybių gauti kito asmens duomenų, ieškovė, siekdama nustatyti komentaro autorių, 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą. Teismų praktikoje aiškinant ir taikant CK 2.24 straipsnio 1 ir 5 dalis, yra nurodyta, kad tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė, ieškovas turi teisę savo pasirinkimu reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik pirminiam informacijos šaltiniui (t.y. duomenų autoriui). Šiuo atveju, pirminiam informacijos šaltiniui – atsakovei, kyla civilinė atsakomybė už komentaro paskleidimu padarytą neturtinę žalą, nepriklausomai nuo to, kas administruoja Delfi portalą.

9. Sprendimas nepagrįstai grindžiamas tuo, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę praleidusi atsakovės vidinėje tvarkoje esantį 3 mėnesių informacijos kompiuteriuose saugojimo terminą, dėl ko atsakovė negali nustatyti komentarą parašiusio asmens, ir todėl atsakovė negali būti atsakinga už komentaro paskleidimu padarytą neturtinę žalą. Byloje yra nustatyta, jog šis 3 mėnesių informacijos kompiuteriuose saugojimo terminas, nėra įtvirtintas jokiame teisės akte ar atsakovės vidaus dokumente. Nėra nurodyta jokių teisės aktų, įrodymų, patvirtinančių nurodyto atsakovės 3 mėnesių informacijos kompiuteriuose saugojimo termino egzistavimą. Atsakovės atstovė pati pripažino, jog neegzistuoja teisės aktas ar rašytinis dokumentas, kuriame būtų įtvirtintas terminas, teikė nenuoseklius paaiškinimus dėl termino egzistavimo. Tikėtina, jog šis terminas yra galimai išgalvotas, siekiant išvengti atsakomybės. Šis terminas nėra įtvirtintas teisės akte, atsakovės vidaus dokumente, todėl akivaizdu, kad šis terminas neturi ir negali turėti teisinės galios, negali sukelti teisinių pasekmių ieškovės atžvilgiu. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovės vidaus tvarkos taisyklėse egzistuotų 3 mėnesių terminą nustatanti taisyklė, teismas privalėtų vadovautis CK nuostatomis ir tenkinti ieškinį, nes jokia atsakovės vidaus tvarkos nuostata, būdama žemesnės teisinės galios nei CK, negali paneigti ieškovės teisių įtvirtintų CK 2.24 straipsnio 1 dalies ir 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatose. Tokiu būdu yra formuojama ydinga praktika, kuomet juridiniam asmeniui, siekiančiam išvengti atsakomybės už jo darbuotojų veikimu ar neveikimu padarytą neturtinę žalą viešojoje internetinėje erdvėje, užtenka išgalvoti niekur teisiškai neįtvirtintą ir neegzistuojantį informacijos kompiuteriuose saugojimo terminą, kuris būtų pakankamai trumpas tam, kad juridinis asmuo galėtų nesąžiningai remtis tuo, jog dėl šio termino suėjimo neva nebeįmanoma nustatyti iš, kurio juridiniam asmeniui priklausančio kompiuterio buvo padaryta neturtinė žala.

10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neatsakinga už jos administruojamos interneto prieigos, kurią ji suteikia savo darbuotojams ir pašaliniams asmenims, naudojimu padarytą neturtinę žalą; kad atsakovės darbuotojai yra asmeniškai atsakingi, jei nesilaiko pareigos elektroninės informacijos tvarkymo programinę ir techninę įrangą naudoti tik pareigybės aprašyme, pareiginiuose nuostatuose nurodytoms funkcijoms atlikti, todėl atsakovė negali būti atsakinga už nežinomo asmens iš atsakovės administruojamos interneto prieigos anonimiškai paskleistą komentarą. Tačiau pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles už prieigos teisių prie atsakovės informacinės sistemos suteikimą, pakeitimą ir panaikinimą yra atsakingas IS administratorius. Už komentaro įkėlimą naudojant atsakovės inventoriumi esantį kompiuterį bei atsakovės administruojamą interneto prieigą, privalo atsakyti tiek atsakovės informacinės sistemos administratorius, tiek atsakovės atsakingi darbuotojai, esantys atsakovės informacinės sistemos naudotojais. Darbdavio atsakomybę už jo darbuotojų veikimu/neveikimu padarytą žalą kitiems asmenims, nustato CK 6.264 straipsnio 1 dalis, tačiau šiomis nuostatomis teismas nesivadovavo. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodė, jog internetinės prieigos adresą naudoja visi atsakovės kompiuteriai, t.y. visi atsakovės darbuotojų naudojami ir/ar prižiūrimi kompiuteriai. Atsižvelgiant į tai, kad komentaras viešoje internetinėje erdvėje buvo patalpintas atsakovės darbo laiku (t.y. 12.55 val.), akivaizdu, kad komentaro viešu paskelbimu žala atsirado būtent dėl atsakovės darbuotojų veikimo/neveikimo. Atsakovės inventoriumi esantys kompiuteriai bei jų, o taip pat atsakovės interneto prieigos, naudojimas negali nebūti prižiūrimi bei kontroliuojami atsakovės atsakingų darbuotojų. Atsakovė yra atsakinga tiek tuo atveju jeigu komentarą įkėlė darbuotojas, tiek ir tuo atveju, jeigu komentarą įkėlė pašalinis asmuo, nes atsakovės darbuotojai neužtikrino, kad atsakovės kompiuterių naudojamos interneto prieigos naudojimu darbo laiku nebūtų atliekami neteisėti veiksmai, kuriais padaroma žalos kitiems asmenims. Už komentaro viešu paskelbimu ieškovei padarytą neturtinę žalą yra atsakinga būtent atsakovė, kaip darbdavys.

11. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad administracijos darbuotojai yra supažindinti su informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklėmis ir asmeniškai atsakingi, jei nesilaiko pareigos elektroninės informacijos tvarkymo programinę ir techninę įrangą naudoti tik pareigybės aprašyme, pareiginiuose nuostatuose nurodytoms funkcijoms atlikti. Taip pat vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad administracijoje elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais, informuojant, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus. Nenustačius konkretaus atsakingo asmens, kuris rašė komentarą iš atsakovės administruojamos internetinės prieigos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą. II atsakovės aukšte hole yra viešam naudojimuisi informacijai ir reikalams tvarkyti skirti du kompiuteriai su atsakovės administruojama internetine prieiga, kuria naudojasi pašaliniai asmenys. Tik 2017-09-01 buvo gautas ieškovės prašymas, kai informacijos pateikti atsakovė nebeturėjo galimybės. Teiginys, kad komentarą rašė atsakovės darbuotojas eidamas darbines (tarnybines) pareigas iš darbinio kompiuterio nėra pagrįstas ir įrodytas, tai tik galima prielaida. Atsakovė nėra atsakinga už konkrečiai nenustatyto trečiojo asmens veiksmus, tuo labiau neprivalo atlyginti prašomos priteisti neproporcingai ir nepagrįstai didelės 1000 Eur neturtinės žalos.

12. Atsakovės atstovė nurodė, kad jokie aukštesnės galios teisės aktai nenustato pareigos atsakovei raštu pasitvirtinti terminą, nėra reglamentuota galima termino trukmė, be to byloje pateiktas 2017-09-20 atsakomasis raštas ieškovei, pasirašytas administracijos vadovo, kuriuo buvo nurodytas 3 mėnesių informacijos saugojimo terminas, taigi terminas nėra išgalvotas. Atsakovo atstovė nėra IT specialistė, neturi prieigos prie kompiuterinių informacijos saugyklų, į pateiktus klausimus atsakė pagal savo kompetenciją ir turimą informaciją. CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato atsakovei atsakomybę tuo atveju, jeigu įrodoma, kad ši žala atsirado dėl atsakovės darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, kas nėra įrodyta. Ieškovei žinoma, kad yra visuomenei viešai prieinama naudotis ši internetinė prieiga ir yra tokia pat tikimybė, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų padaryta žala, už ką atsakovė neatsakinga. Atsiradusi žala turėtų būti priskirtina darbiniams santykiams, ji turi būti atsiradusi darbuotojui atliekant darbines pareigas (veikiant atsakovės interesais ar nurodymu, sietina su darbo funkcijų atlikimu). Darbdavys yra netiesiogiai atsakingas už žalą sukeltą darbuotojo tyčia, darbo apimtyje, prisidedant prie darbdavio veiklos, jo darbo pareigų ribose, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kilti atsakomybei, atsakovė negali būti atsakinga už nenustatyto konkretaus asmens veiksmus, komentaras nėra sietinas nei su atsakovės darbo santykiais, nei su darbinių funkcijų atlikimu, nei jos interesais ar pavedimu.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinant iš dalies.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

15. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė neteisingas išvadas dėl visuomenės informavimo priemonės www.delfi.lt, kuri yra straipsnių ir komentarų publikuotoja interneto portale, sprendė, kad tik Delfi ir gali leisti rašyti komentarus po straipsniais neprisiregistravusiems vartotojams bei turi galimybę sekti jų turinį.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens garbė ir orumas ginami teismo tvarka, taikant įvairius gynimo būdus: asmuo gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis; asmuo gali reikalauti atlyginti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, prašė atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą. Asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, nepareikšdamas reikalavimo paneigti tokius duomenis. Toks asmens pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimas yra galimas, atsižvelgiant į asmens valią dėl pažeistų teisių gynimo ribų (CK 1.138 straipsnio 1 dalis, 2.24 straipsnis). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė jame išdėstė konkretų komentarą, kuris jos manymu, žemina jos garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, ir prašė priteisti neturtinę žalą iš, jos nuomone, tų duomenų autoriaus, t. y. pirminio informacijos šaltinio, darbdavio, nereikšdama reikalavimo dėl jų paneigimo. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas svarstė dėl to, ar dėl žalos padarymo nėra atsakinga visuomenės informavimo priemonė.

17. Byloje nustatyta, kad tinklalapyje www.delfi.lt po 2017-03-03 07:57 val. tuometinės Darbo partijos pirmininko pavaduotojos G. M. publikuotu straipsniu, pavadinimu „Buvę valdantieji valdžią atidavė patys“, komentarų skiltyje 12.55 val. asmuo pasivadinęs „Kodėl“ patalpino komentarą „Delfi leidžia reklamuotis šitai Darbo partijos neraštingai žiurkei?!“. Byloje nekilo ginčas dėl to, ar komentaro turinys ieškovės atžvilgiu buvo įžeidžiančio pobūdžio, žemina jos garbę, orumą, neatitinka tikrovės, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

18. Byloje atsakovė nesutiko, kad ji yra atsakinga už tokio įžeidžiančio turinio komentaro paviešinimą, nes nenustatytas konkretus šį komentarą parašęs asmuo, teigė, kad savivaldybės administracijoje yra kompiuteriai su atsakovės administruojama internetine prieiga, iš kurių dviem gali naudotis pašaliniai žmonės, o darbuotojai yra asmeniškai atsakingi už savo veiksmus naudojantis internetine prieiga, ja gali naudotis tik darbiniais tikslais. Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija sutiko ir sprendė, kad ji negali būti atsakinga už nežinomo asmens anonimiškai paskleistą komentarą ir todėl neprivalo atlyginti ieškovei neturtinės žalos.

19. Apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka. Apeliantės nuomone, atsakovė yra atsakinga tiek tuo atveju jeigu komentarą įkėlė darbuotojas, tiek ir tuo atveju, jeigu komentarą įkėlė pašalinis asmuo, nes atsakovės darbuotojai neužtikrino, kad atsakovės kompiuterių naudojamos interneto prieigos naudojimu darbo laiku nebūtų atliekami neteisėti veiksmai, kuriais padaroma žalos kitiems asmenims. Apeliantės nuomone, už komentaro viešu paskelbimu ieškovei padarytą neturtinę žalą yra atsakinga būtent atsakovė kaip darbdavė, komentaras parašytas darbo laiku.

20. Byloje neginčijama, kad IP adresas, iš kurio buvo parašytas įžeidus komentaras, yra administruojamas atsakovės, komentaras parašytas darbo metu. 2017-09-20 raštu atsakovė patvirtino ieškovei, jog minėtas IP adresas yra administruojamas jos bei nurodė, kad tai išorinis adresas, kurį naudoja visi savivaldybės kompiuteriai, ir pateikti informaciją, iš kurio būtent kompiuterio buvo rašytas komentaras, jau nebuvo galimybės. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat teigė, kad buvo praleistas tokio pobūdžio duomenų saugojimo terminas.

21. Vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

22. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Žalos atlyginimo priteisimui, kurį ieškovė grindžia deliktinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymu, reikalinga būtinų sąlygų visuma – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos. Šių sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovė, o žalos padarymo atveju ją padariusiojo kaltė preziumuojama. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad preziumuojama, jog darbuotojas padarė žalos eidamas darbo pareigas, todėl atsakovas, norėdamas išvengti atsakomybės, privalo įrodyti, kad darbuotojas žalą padarė ne eidamas savo darbines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1237/2000). Todėl byloje buvo būtina nustatyti, kad būtent dėl atsakovės darbuotojo kaltės netinkamai vykdant ar nevykdant darbines (tarnybines) pareigas, ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, koks konkretus asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir parašė įžeidžiančio turinio komentarą, tačiau tai padaryta iš atsakovės kompiuterių naudojamos interneto prieigos.

23. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t.y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė teiginį, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovės darbuotojas įrodinėjo pačios atsakovės pateikta informacija, kad IP adresas, iš kurio parašytas komentaras, yra jos administruojamas. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus dėl to, kad žala padaryta atsakovės darbuotojo veiksmais, nurodė, kad savivaldybės II aukšte yra kompiuteriai, kuriais gali naudotis pašaliniai asmenys, todėl galimai komentarą parašė ne darbuotojas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės pareiga buvo pagrįsti šias nurodytas aplinkybes, tačiau byloje nėra informacijos, kad būtent iš viešai prieinamo, o ne iš darbuotojo, kompiuterio buvo parašytas įžeidus komentaras, kad kompiuteriais, kuriais naudojasi pašaliniai asmenys, galima laisvai naršyti internete ir rašyti komentarus portaluose.

25. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad komentaras buvo parašytas pašalinio asmens, ir yra labiau tikėtina, jog tokius veiksmus darbo metu atliko kažkuris atsakovės darbuotojas naudodamasis darbiniu kompiuteriu su interneto prieiga. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad informacijos dėl konkretaus asmens gauti negalima dėl 3 mėnesių informacijos kompiuteriuose saugojimo termino, šiuo atveju yra nenaudinga pačiai atsakovei, nes ji prarado galimybę įrodyti, jog komentarą parašė pašalinis asmuo, taip pat nustatyti, kuris darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau ši aplinkybė dėl duomenų neišsaugojimo negali būti panaudota ieškovės nenaudai.

26. Pažymėtina, kad pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B6-27, kurios reglamentuoja atsakovės vidaus tvarką, kurių privalo laikytis visi administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atlikdami tarnybines pareigas, 33 punktą administracijoje elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais. Taip pat pagal 34 punktą valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama leisti pašaliniams asmenims naudotis administracijos elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis. Taisyklių 48 punktas numato, kad valstybės tarnautojui ar darbuotojui, pažeidusiam taisykles, taikoma tarnybinė ar drausminė, ar materialinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad komentaro Delfi portale paviešinimas patvirtina, kad internetu naudojamasi ne darbo tikslais, tokie veiksmai atlikti nesilaikant minėtų taisyklių reikalavimų, kad užtraukia tam tikrą atsakomybę. Nors atsakovė įrodinėjo, kad pagal jos informacinės sistemos naudotojų administravimo taisykles darbuotojai yra asmeniškai atsakingi, jei nesilaiko pareigos elektroninės informacijos tvarkymo programinę ir techninę įrangą naudoti tik pareigybės aprašyme, pareiginiuose nuostatuose nurodytoms funkcijoms atlikti, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais darbuotojo veiksmais, atlyginimo taikytinos CK nuostatos, numatančios samdančio asmens atsakomybę pagal CK 6.264 straipsnį, o ne atsakovės darbo tvarką reglamentuojančios taisyklės.

27. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250str. 1 d.). Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos įrodinėjimas, šiuo atveju turi savitą specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

28. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl įžeidžiančio pobūdžio komentaro, kad juo pažeminta ieškovės garbė ir orumas, kad komentaras neatitinka tikrovės, įvertintina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog komentaro paviešinimas sukėlė jai kokias nors sunkias pasekmes, sveikatos sutrikimus ir pan.. Su ieškiniu ji kreipėsi praėjus gana ilgam laiko tarpui po to, kai 2017-09-20 atsakovė pripažino, kad jai priklauso išorinis adresas, nors negali nustatyti iš kurio konkretaus kompiuterio parašytas įžeidus komentaras. Šiuo atveju svarbu tai, jog visi kompiuteriai, nepriklausomai nuo to, ar jie priskirti konkretiems darbuotojams, ar viešai prieinami pašalinių asmenų, yra atsakovės ir būtent ji yra atsakinga, kad naudotojai nepadarytų žalos, kaip šiuo atveju, kitiems asmenims ir atsakovė nepaneigė neturtinės žalos atlyginimo pareigos.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos esmę, bylos šalis, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama materialinė kompensacija dėl ieškovės patirtų dvasinių išgyvenimų.

30. Padarius priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 500 Eur ieškovei neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

31. Patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą iš dalies (50 proc.), iš atsakovės priteistina ieškovei 11,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį pirmosios instancijos teisme, 11,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą ir 358,48 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str.,98 str).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos, į.k. 188712799 : 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 23,00 Eur žyminio mokesčio ir 358,48 € atstovavimo išlaidų G. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.