Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, naudojant programinę įrangą ZOOM, išnagrinėjo M. P. skundą dėl priimto nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2025 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko K. L. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nubaustas už administracinių nusižengimų padarymą, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje-paskirta 225 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, 416 straipsnio 5 dalyje-paskirta 200 Eur bauda, 417 straipsnio 7 dalyje-paskirta 11 Eur bauda, vadovaujantis 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė- 225 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. balandžio 15 d. apie 17 val. 36 min., vairavo transporto priemonę Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėse, kur maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h, 93 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 43 km/h, nesulėtino greičio prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ko pasėkoje atsitrenkė į automobilį „Opel Zafira“, valstybiniai Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamą L. Š., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950, 5,9,31,127 punktų reikalavimus, ir eismo įvykio metu nežymius kūno sužalojimus patyrė automobilio Opel Zafira vairuotoja.

Pareiškėjas M. P. prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną P. M. atžvilgiu nutraukti bei priteisti iš nutarimą priėmusios institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji L. Š. su nutarimu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Skundas netenkinamas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. paaiškino, kad jis teisę vairuoti transporto priemones turi apie dvidešimt penkis metus ir jau apie septynis metus nėra baustas už kokius tai nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. 2025 m. balandžio 15 d. popietę jis vairavo (duomenys neskelbtini) pagrindine gatve nuosavą automobilį Audi Q7 apie 50 km/h, o gal kiek didesniu greičiu ir staiga į jo važiuojamąją kelio pusę įvažiavo automobilis „Opel Zafira“, kuris darė kairį posūkį. Automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti, nežymiai sužalotas pareiškėjas. M. P. buvo pripažintas šio eismo įvykio kaltininku ir jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjo nuomone priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas, administracinė teisena prieš jį nutraukta, nes eismo įvykio kaltininkė yra „Opel Zafira“ automobilio vairuotoja L. Š., kuri nesilaikė Kelių eismo taisyklėse 157 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo. M. P. ir jo atstovo nuomone ekspertizė byloje yra nepatikima, nes ekspertai vadovavosi iš stebėjimo kamerų gautu vaizdu, kurios transporto priemonių greičio nefiksuoja ir skirtos tik saugumui mieste užtikrinti. Pagal M. P. K. Š. kaltę dėl eismo įvykio įrodo jo pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matosi, kad nukentėjusiosios vairuojamas automobilis kairįjį posūkį pradėjo daryti tuo metu, kai M. P. vairuojamas automobilis buvo visiškai šalia ir todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad ji, turėdama teisę vairuoti transporto priemones, 2025 m. balandžio 15 d. pavakare vairavo automobilį „Opel Zafira“ (duomenys neskelbtini) miestu ir jai reikėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje sukti į kairę. Netoli buvo pėsčiųjų perėja, prie kurios stovėjo automobilis praleisdamas pėsčiuosius. Netoli pėsčiųjų perėjos buvo sustojęs automobilis praleisti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius. Kadangi kitų transporto priemonių priešais atvažiuojančių nesimatė, tai ji suko į kairę ir į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė priešais važiavęs Audi Q7. L. Š. mananti, kad dėl eismo įvykio kaltas yra Audi Q7 vairuotojas ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas turėtų būti paliktas galioti.

2025 m. balandžio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis, nurodytos transporto priemonių „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi Q7“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio vietos padėtys, apžiūrėtos ir nufotografuotos šios transporto priemonės (b.l.85-101)

2025 m. balandžio 24 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ( nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio, nes nustatyta, kad eismo įvykio metu nežymiai sužalotas M. P..(1t.,b.l.111-112)

Iš byloje esančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos informacijos matosi, kad vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti ekspertams, buvo išimti tiesiogiai iš vaizdo stebėjimo įrangos policijos pareigūno, atlikusio eismo įvykio tyrimą, šie vaizdo įrašai papildomai apdorojami nebuvo, dirbtinis intelektas vaizdo įrašuose naudojamas nebuvo, šių vaizdo kamerų techninės charakteristikos ekspertams pateiktos nebuvo.(2t.,b.l.5)

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. birželio 16 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikiama tokia išvada dėl įvykusio eismo įvykio mechanizmo: Eismo įvykio metu automobiliu „Opel Zafira“, valstybiniai Nr.(duomenys neskelbtini) sankryžoje, už kurios pėsčiųjų perėja automobiliui „Opel Zafira“ iš dešinės į kairę perėja ėjo pėstieji, o priešinga kryptimi antra eismo juosta važiavęs automobilis artėdamas prie perėjos mažino važiavimo greitį, buvo vykdomas posūkio į kairę manevras. Manevro metu automobiliui „Opel Zafira“ skersai įvažiavus į priešingos krypties pirmąją eismo juostą ir galine dalimi esant ties pirmą ir antrą eismą juostas skiriančia kelio ženklinimo linija į automobilio dešinio šono galinę dalį priekine dalimi, labiau jos dešine puse, atsitrenkė priešinga kryptimi pirma eismo juosta važiavęs ir prieš susidūrimą į kairę nusukinėtas automobilis „Audi Q7“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš susidūrimą nuvažiuojant 33,6 m atstumą vidutinis automobilio „Audi Q7“ judėjimo greitis buvo, įvertinus paklaidą 93 km/h. Automobiliu „Opel Zafira“ nuvažiuojant 5 m. atstumą nuo manevro pradžios momento iki automobilio priekinės dalies priartėjimo prie priešingos važiavimo krypties pirmą ir antrą eismo juostas skiriančio kelio ženklinimo linijos, vidutinis judėjimo greitis buvo, įvertinus paklaidą 5,4 km/h. Automobiliu „Opel Zafira“ nuvažiuojant 4,3 m atstumą nuo automobilio priekinės dalies priartėjimo prie priešingos važiavimo krypties pirmą ir antrą eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijas iki susidūrimo vietos, vidutinis judėjimo greitis, įvertinus paklaidą, buvo 14,1 km/h. Išvadoje nurodoma, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Opel Zafira“ manevro į kairę pradžios momentu priešinga kryptimi automobiliu „Audi Q7“ važiuojant didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, automobilio „Audi Q7“ priartėjimo prie susidūrimo vietos momentu, automobilis „Opel Zafira“ nuo susidūrimo vietos į priekį būtų nuvažiavęs apie 14,7 m. atstumu, tai yra išvažiavęs iš važiuojamųjų dalių sankirtos bei nuo jos atitolęs ženkliu atstumu, avarinė situacija nebūtų susidariusi, transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, susidūrimo būtų išvengta. Eksperto išvadoje konstatuojama, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Audi Q7“ vairuotojo M. P. veiksmai-gyvenvietėje, kurioje didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 94,5 km/h ( įvertinus paklaidą 93 km/h), artėdamas prie sankryžos, prieš kurią esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kirsdami priešingos krypties vairuojamąją dalį, ėjo pėstieji, o jo važiavimo kryptimi antra eismo juosta važiavęs automobilis mažino važiavimo greitį, nemažino važiavimo greičio dėl vairuojamu automobiliu viršyto leistino greičio, nespėjus automobiliui „Opel Zafira“ išvažiuoti iš sankryžos, atsitrenkė į automobilį „Opel Zafira“.(1t.,b.l.39-84)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo institucijos pririmtą nutarimą ginčija, nurodydamas šiuos argumentus: byloje esantis ekspertizės aktas nepatikimas, jis nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu M. P. kaltę, nes nustatinėdamas automobilio „Audi Q7“ greitį, jis rėmėsi policijos pareigūnų eismo įvykio pateiktu vaizdo įrašu, gautu iš vaizdo kamerų, kurios skirtos ne greičio matavimui, o saugumo užtikrinimui mieste; nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta L. Š. pripažinta nepagrįstai, nes ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkte įtvirtintą reikalavimą ir šis jos pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, ką pradinėje tyrimo stadijoje ir buvo nustatę pareigūnai, tyrę šį įvykį.

Teismas nesutinka su M. P. argumentais dėl ekspertizės akto nepatikimumo dėl šių priežasčių: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad ekspertams tyrimui buvo pateikta vaizdo medžiaga, gauta iš vaizdo kamerų, įrengtų mieste, kurios nėra skirtos greičio matavimui, yra teisinga, tačiau ekspertai, nustatinėdami M. P. vairuotos transporto priemonės „Audi Q7“ greitį, rėmėsi ne tik pateiktu vaizdo įrašu, bet ir kita pateikta bylos medžiaga-įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, transporto priemonių apžiūros protokolais. Teismui nekelia abejonių ekspertizės metu nustatytas M. P. vairuoto automobilio greitis-apie 94,5 km/h, nes tai byloje patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas M. P. vairuojamas automobilis aiškiai viršijantis leistiną 50 km/h greitį, todėl byloje esančio ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinti nepatikimu įrodymu nėra jokio pagrindo.

Kelių eismo taisyklių 157 punkte numatyta, kad, sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. M. P. nuomone dėl eismo įvykio yra kalta L. Š., vairuodama transporto priemonę, sukusi į kairę ir nepraleidusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai vairuojamo automobilio. Tačiau toks M. P. argumentas prieštarauja byloje esančiam ekspertizės aktui, kuriame nurodyta, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Audi Q7“ vairuotojo M. P. veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad peržiūrint vaizdo įrašą, matosi, kad prieš eismo įvykio kilimą, priešingos krypties antroje kelio juostoje transporto priemonė praleidinėja pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius ir užstoja L. Š. pirma priešingos krypties važiuojantį M. P. vairuojamą „Audi Q7“. Iš vaizdo medžiagos taip pat darytina išvada, kad pėsčiuosius sustojęs praleisti automobilis užstoja ir M. P. matomumą L. Š. vairuojamam automobiliui. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad prieš pėsčiųjų perėją M. P. privalėjo sustabdyti savo transporto priemonę praleisdamas pėsčiuosius, tačiau jis to nepadarė ir, nelėtindamas savo vairuojamos transporto priemonės greičio, tęsė judėjimą, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis. Teismo nuomone šioje situacijoje dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

M. P. argumentas, kad pradinėje tyrimo stadijoje, eismo įvykio kaltininke buvo laikoma L. Š., yra tik jo nuomonė, nes iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matosi, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad eismo įvykio metu nebuvo įvykio dalyviams padaryti sužalojimai, dėl ko atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį.

Pažymėtina, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pradėta administracinė teisena ir administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti M. P..

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad M. P. teisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytus administracinius nusižengimus. Naikinti ar keisti nutarimo nėra pagrindo, nes administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta teisingai, įvertinus padarytų nusižengimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, M. P. asmenybę, todėl skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalimi, 417 straipsnio 7 dalimi, 423 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko K. L. 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir P. M. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, L. Š. ir M. P. atstovui advokatui E.Žebrauskui.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus Jurbarke nuo nutarties kopijos įteikimo ar išsiuntimo dienos.