Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovo (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) K. L. 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą. M. P., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 225 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 15 d., apie 17.36 val., vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse, kur maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h, 93 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 43 km/h, nesulėtino greičio prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, dėl to atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. Š., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 31 ir 127 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu nežymius kūno sužalojimus patyrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. skunde apylinkės teismui prašė panaikinti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti iš nutarimą priėmusios Institucijos M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas, o M. P. skundas netenkintas. Teismo nutartyje konstatuota, jog prieš pėsčiųjų perėją M. P. privalėjo sustabdyti savo transporto priemonę, praleisdamas pėsčiuosius, tačiau jis to nepadarė ir, nelėtindamas savo vairuojamos transporto priemonės greičio, tęsė judėjimą, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismo nuomone šioje situacijoje dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. M. P. argumentas, kad pradinėje tyrimo stadijoje, eismo įvykio kaltininke buvo laikoma L. Š., yra tik jo nuomonė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovas (duomenys neskelbtini) E. Ž. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) M. P. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi tik vienu byloje esančiu dokumentu – tai (duomenys neskelbtini) išvada. Tačiau ši išvada (duomenys neskelbtini) yra sąlyginė, tik prielaida. Tiek (duomenys neskelbtini) išvada, tiek (duomenys neskelbtini) aktas priklauso nuo aplinkybių, kurias reikia nustatyti (abiejų transporto priemonių tikslus judėjimo greitis prieš pat eismo įvykį ir transporto priemonių tiksli padėtis prieš eismo įvykį). Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nusprendė, kad būtent M. P. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Tokia išvada motyvuojama tuo, kad, peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog M. P. vairuojama transporto priemonė važiuoja didesniu nei leistina greičiu. Toks teismo vertinimas ir išvada yra niekuo nepagrįsti, taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas vertino vaizdo įrašo medžiagą. Teismas nevertino, kuriam iš vairuotojų galiojo imperatyvi Kelių eismo taisyklių nuostata, kad manevrą galima atlikti, tik įsitikinus, ar neatvažiuoja priešais kita transporto priemonė. Tiesioginį priežastinį ryšį su susidūrimu turi būtent L. Š. manevras. Jei ji nebūtų sukusi, susidūrimas nebūtų įvykęs, nepriklausomai nuo M. P. greičio.

3.2. Net jei būtų sutinkama su aplinkybe, kad M. P. viršijo greitį, tai nepašalina L. Š. pareigos praleisti automobilį. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad iškart po įvykio atlikto tyrimo metu buvo nustatyta aiški L. Š. kaltė, tai patvirtina ne tik byloje esantys (duomenys neskelbtini) pareigūnų kūno kamerų įrašai, tačiau ir įvykį tyrusios Institucijos pateikta informacija L. Š. draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), kurį atlygino M. P. įvykio metu L. Š. padarytą žalą dėl sukelto eismo įvykio. Tai patvirtina, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo L. Š. manevras į kairę, neįsitikinus saugumu tai atlikti. Institucija galbūt tikslingai nėra pateikusi teismui visos medžiagos, t. y. tų dokumentų, kurie patvirtina, kad L. Š. buvo pripažinta įvykio kaltininke, priešingu atveju (duomenys neskelbtini) draudimo kompanijai nekiltų pareiga atlyginti M. P. jo patirtus nuostolius.

3.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) aktu, kuris grindžiamas (duomenys neskelbtini) saugumo kamerų įrašais, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, šios sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros nėra skirtos greičio matavimui, jos neatitinka jokių techninių duomenų tokiam tikslui vykdyti. Pagal Metrologijos įstatymą matavimo priemonės, naudojamos nusižengimams fiksuoti, privalo turėti galiojančią metrologinę patikrą. (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameros nėra matavimo prietaisai. Jos skirtos bendram saugumui, o ne greičio fiksavimui. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktos kamerų techninės charakteristikos. Vaizdo įrašai iš tinklo kamerų dažniausiai pasižymi kintamu kadrų dažniu. (duomenys neskelbtini), skaičiuodamas greitį „kadrų skaičiavimo“ metodu, darė prielaidą dėl stabilaus laiko intervalo tarp kadrų, tačiau tinklo apkrova ar apšvietimas įvykio metu galėjo lemti kadrų praleidimą ar dubliavimą. Nesant duomenų apie kameros kadrų per sekundę stabilumą ir metrologinę patikrą, greičio nustatymas yra prielaida, o ne faktas.

3.4. (duomenys neskelbtini) nustatytas 93 km/h greitis yra išvestinis skaičiavimas, turintis didelę paklaidos tikimybę: a) atskaitos taškų paklaida: (duomenys neskelbtini) pats renkasi subjektus atskaitos taškais (pavyzdžiui, šešėlį, kelio ženklą ar liniją). Minimali 0,5–1 metro paklaida nustatant automobilio poziciją vaizdo įraše, esant tokiam trumpam laiko tarpui, greičio rezultatą gali pakeisti 15–20 km/h.; b) perspektyvos iškraipymas: (duomenys neskelbtini) kameros dažnai turi „žuvies akies“ efektą, kuris iškraipo atstumus kadro kraštuose. Be kameros lęšio parametrų žinojimo, (duomenys neskelbtini) skaičiavimai yra matematiškai nepagrįsti. Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato: ,,Sukdamas į kairę (apsisukdamas) sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>“. L. Š. privalėjo įsitikinti, kad priešpriešine kryptimi neatvažiuoja transporto priemonės. Teismo nurodyta aplinkybė, kad matomumą L. Š. galbūt užstojo kitoje juostoje sustojęs automobilis, neatleidžia jos nuo atsakomybės, o įpareigoja elgtis dar atsargiau. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas visiškai nesivadovavo šia imperatyvia Kelių eismo taisyklių nuostata.

3.5. (duomenys neskelbtini) teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad prioritetas teikiamas važiavimo krypties pirmenybei, o ne važiavimo greičiui, nebent greičio viršijimas buvo toks ekstremalus, kad kitas vairuotojas objektyviai negalėjo pastebėti kliūties. (duomenys neskelbtini) išvada, kad važiuojant 50 km/h susidūrimo būtų išvengta, yra hipotetinė. Ji neįrodo, kad L. Š. būtų praleidusi M. P., jei jis būtų važiavęs lėčiau. Ji tiesiog ,,tikėjosi“, kad kelias laisvas, nors realiai matomumas buvo užstotas. M. P. važiavo savo eismo juosta. Jis neturėjo pagrindo tikėtis, kad iš už kito automobilio staiga išnirs į kairę sukanti transporto priemonė. Tuo tarpu L. Š., matydama sustojusį automobilį kitoje juostoje, privalėjo numatyti, kad už jo gali būti kitas judantis automobilis. Taigi eismo įvykį sukėlė būtent L. Š. neatidus ir pavojų eismo saugumui keliantis vairavimas – posūkio manevras, jis ir buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis.

3.6. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėta žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), ir dokumentą, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas atlyginti M. P. žalą (nuostolius).

4. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. A. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovo (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą. Institucijos nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo išsiaiškintos visos pažeidimo aplinkybės ir, skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo pobūdį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Tauragės rūmų priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teisingai buvo pritaikytos ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, įrodymai surinkti ir įvertinti, laikantis įstatymo reikalavimų, o skunde išdėstyti M. P. argumentai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovo (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. ir jo atstovas ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad M. P. nepagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 423 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. 2025 m. balandžio 15 d., apie 17.36 val., vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h, 93 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 43 km/h, nesulėtino greičio prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, dėl to atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. Š., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 31 ir 127 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu nežymius kūno sužalojimus patyrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas Institucijos pririmtą nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija, nurodydamas šiuos argumentus: byloje esantis (duomenys neskelbtini) aktas nepatikimas, jis nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu M. P. kaltę, nes, nustatant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitį, buvo remiamasi (duomenys neskelbtini) pareigūnų pateiktu vaizdo įrašu, gautu iš vaizdo kamerų, kurios skirtos ne greičio matavimui, o saugumo užtikrinimui (duomenys neskelbtini); nukentėjusiąja šioje byloje L. Š. pripažinta nepagrįstai, nes ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkte įtvirtintą reikalavimą ir šis jos pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu:

7.1. 2025 m. balandžio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), nurodytos transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio vietos padėtys, apžiūrėtos ir nufotografuotos šios transporto priemonės (t. 1, b. l. 85–101). (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio, nes nustatyta, kad eismo įvykio metu tik nežymiai sužalotas M. P. (t. 1, b. l. 111–112). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) komisariato pateiktos informacijos matyti, kad vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti (duomenys neskelbtini), buvo paimti tiesiogiai iš vaizdo stebėjimo įrangos (duomenys neskelbtini) pareigūno, atlikusio eismo įvykio tyrimą, šie vaizdo įrašai papildomai apdorojami nebuvo, dirbtinis intelektas vaizdo įrašuose naudojamas nebuvo, šių vaizdo kamerų techninės charakteristikos (duomenys neskelbtini) pateiktos nebuvo (t. 2, b. l. 5).

7.2. (duomenys neskelbtini) centro 2025 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiama tokia išvada dėl įvykusio eismo įvykio mechanizmo: eismo įvykio metu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, už kurios pėsčiųjų perėja automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ iš dešinės į kairę perėja ėjo pėstieji, o priešinga kryptimi antra eismo juosta važiavęs automobilis, artėdamas prie perėjos, mažino važiavimo greitį, buvo vykdomas posūkio į kairę manevras. Manevro metu, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ skersai įvažiavus į priešingos krypties pirmąją eismo juostą ir galine dalimi esant ties pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančia kelio ženklinimo linija, į automobilio dešinio šono galinę dalį priekine dalimi, labiau jos dešine puse, atsitrenkė priešinga kryptimi pirmąja eismo juosta važiavęs ir prieš susidūrimą į kairę nusukinėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš susidūrimą, nuvažiuojant 33,6 m atstumą, vidutinis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo greitis buvo, įvertinus paklaidą, 93 km/h. Automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiuojant 5 m atstumą nuo manevro pradžios momento iki automobilio priekinės dalies priartėjimo prie priešingos važiavimo krypties pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančio kelio ženklinimo linijos, vidutinis judėjimo greitis buvo, įvertinus paklaidą, 5,4 km/h. Automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiuojant 4,3 m atstumą nuo automobilio priekinės dalies priartėjimo prie priešingos važiavimo krypties pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijas iki susidūrimo vietos, vidutinis judėjimo greitis, įvertinus paklaidą, buvo 14,1 km/h. Išvadoje nurodoma, kad techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ manevro į kairę pradžios momentu priešinga kryptimi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiuojant didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priartėjimo prie susidūrimo vietos momentu, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuo susidūrimo vietos į priekį būtų nuvažiavęs apie 14,7 m atstumu, t. y. išvažiavęs iš važiuojamųjų dalių sankirtos bei nuo jos atitolęs ženkliu atstumu, avarinė situacija nebūtų susidariusi, transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, susidūrimo būtų išvengta. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuojama, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo M. P. veiksmai – gyvenvietėje, kurioje didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 94,5 km/h (įvertinus paklaidą 93 km/h), artėdamas prie sankryžos, prieš kurią esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kirsdami priešingos krypties vairuojamąją dalį, ėjo pėstieji, o jo važiavimo kryptimi antrąja eismo juosta važiavęs automobilis mažino važiavimo greitį, nemažino važiavimo greičio, dėl vairuojamu automobiliu viršyto leistino greičio, nespėjus automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ išvažiuoti iš sankryžos, atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 39–84).

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su M. P. argumentais dėl (duomenys neskelbtini) akto patikimumo ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) tyrimui buvo pateikta vaizdo medžiaga, gauta iš vaizdo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini), kurios nėra skirtos greičio matavimui, yra teisinga, tačiau (duomenys neskelbtini), nustatinėdami M. P. vairuotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ greitį, rėmėsi ne tik pateiktu vaizdo įrašu, bet ir kita pateikta bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, transporto priemonių apžiūros protokolais. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių (duomenys neskelbtini) metu nustatytas M. P. vairuoto automobilio greitis – apie 94,5 km/h, nes tai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas M. P. vairuojamas automobilis, aiškiai viršijantis leistiną 50 km/h greitį, todėl byloje esančio (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepatikimu įrodymu nėra jokio pagrindo. Pagal Metrologijos įstatymo 2 dalies 19 punktą metrologija yra matavimo mokslas. Metrologija apima visus teorinius ir praktinius matavimo aspektus, nesvarbu, kokia yra matavimų neapibrėžtis ir kurioje mokslo ar technikos srityje atliekami matavimai. Taigi metrologinė patikra gali būti atliekama tik tiems prietaisams, kurie yra skirti matavimams įgyvendinti, o nagrinėjamu atveju vaizdo įrašai, kurie buvo užfiksuoti kameromis, nematavo transporto priemonių vairavimo greičio, todėl ir kameroms nebuvo keliamas metrologinės patikros reikalavimas. Visiškai neaišku, kokiomis metrologijos įstatymo nuostatomis vadovaujasi apeliantas. M. P. transporto priemonės greitis buvo apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) akte profesionalų, kurie vadovavosi turimomis (duomenys neskelbtini) žiniomis, kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo. (duomenys neskelbtini) akte pateiktos išvados nėra hipotetinės, nes (duomenys neskelbtini) jas padarė, remdamiesi bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, kuriuos vertino, pasitelkdami kompetenciją (profesionalias žinias) ir (duomenys neskelbtini) darbo patirtį. Nagrinėjamu atveju nebuvo užfiksuotas nei vaizdo įrašų kintamas kadrų dažnis, nei „žuvies akies“ efektas, apie kuriuos užsimenama apeliaciniame skunde. Tokie argumentai laikytini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. spekuliacijomis, turinčiomis padėti išvengti atsakomybės, ir siekiu nepagrįstai diskredituoti (duomenys neskelbtini) vertinimą.

9. Kelių eismo taisyklių 157 punkte numatyta, kad, sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. M. P. nuomone dėl eismo įvykio yra kalta L. Š., vairuodama transporto priemonę, sukusi į kairę ir nepraleidusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai vairuojamo automobilio. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis. Įvertinus aptartą doktriną, galima konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju minėtas M. P. argumentas prieštarauja byloje esančiam (duomenys neskelbtini) aktui, kuriame aiškiai ir be abejonių nurodyta, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo M. P. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, peržiūrint vaizdo įrašą, matosi, jog prieš eismo įvykio kilimą priešingos krypties antrojoje kelio juostoje transporto priemonė praleidinėja pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius ir užstoja L. Š. pirma priešingos krypties važiuojantį M. P. vairuojamą „(duomenys neskelbtini)“. Iš vaizdo medžiagos taip pat padaryta išvada, kad pėsčiuosius sustojęs praleisti automobilis užstoja ir M. P. matomumą L. Š. vairuojamam automobiliui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad prieš pėsčiųjų perėją M. P. privalėjo sustabdyti savo transporto priemonę, praleisdamas pėsčiuosius, tačiau jis to nepadarė ir, nelėtindamas savo vairuojamos transporto priemonės greičio, tęsė judėjimą, dėl to ir įvyko eismo įvykis.

10. M. P. argumentas, kad pradinėje tyrimo stadijoje, eismo įvykio kaltininke buvo laikoma L. Š., yra tik jo nuomonė, be to, įvykio tyrimo metu gali būti keliamos įvairios versijos, bet ne visos jos pasitvirtina. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2025 m. balandžio 24 d., t. y. dar iki (duomenys neskelbtini) akto priėmimo (2025 m. birželio 16 d.), kuriame ir buvo be abejonių nustatyta, kieno veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Atkreiptinas dėmesys, jog ir draudimo išmoka M. P. buvo išmokėta iki (duomenys neskelbtini) akto priėmimo, t. y. 2025 m. gegužės 19 d. Papildomai pažymėtina, kad draudimo santykiai ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priimami sprendimai teismui neturi jokios prejudicinės galios ir negali nulemti faktinių aplinkybių nustatymo, t. y. draudimo bendrovės sprendimas išmokėti M. P. žalos atlyginimą dėl eismo įvykio negali nulemti teismo sprendimo, kas yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo.

11. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. M. P. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Taigi keisti ar naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutarties dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas M. P. iš Institucijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur. ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš (duomenys neskelbtini) lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kadangi nagrinėjamu atveju M. P. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, tai nesama ir pagrindo spręsti dėl jo išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovo (duomenys neskelbtini) E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.