Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Nustatytas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi 3 dalimi, M. M. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; konfiskuotas M. M. vardu registruotas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d., apie 02.10 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,65 promilės etilo alkoholio kraujyje).

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendyje konstatuota, M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Skirdamas bausmę teismas įvertino, kad buvo padarytas vienas nusikaltimas, atsižvelgė į jo pobūdį, sunkumą, tyčios formą, stadiją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat teismas skirdamas bausmę vertino M. M. charakterizuojančius duomenis, asmenybę, šeimyninę padėtį, kitas aplinkybes ir parinko bausmės rūšį – baudą, nustatė minimalų straipsnio sankcijoje numatytą baudos dydį, kurį vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažino trečdaliu. Teismas motyvuodamas tuo, kad M. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, jį pripažino nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti, nusprendė automobilį konfiskuoti.

3. Nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde prašoma iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo, Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį – sumažinti paskirtą 1700 Eur baudą, arba palikti tik baudą, tačiau nekonfiskuoti automobilio. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu paskirta bauda ir automobilio konfiskavimas kartu yra per griežta ir neproporcinga bausmė.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, šeimyninę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, todėl aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. M. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas vieną kartą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 12 d. už nustatyto greičio viršijimą 55,7 km/h., baudą sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. M. yra išsituokęs, augina nepilnametį sūnų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Įvertino ir tai, kad psichikos ir priklausomybių ligų centre jis neregistruotas. Šių duomenų pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatas, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko švelniausią ir vienintelę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą. Kurios dydį, įvertinęs nustatytą M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgęs į asmenybę, parinko labai artimą minimaliam jos dydžiui 51 MGL, kai minimalus bausmės dydis už nesunkų nusikaltimą yra 50 MGL. Esant nurodytoms aplinkybėms, akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas parinko švelniausią bausmės rūšį, kurios dydį nustatė labai artimą minimaliam. Be to, įvertinus aplinkybę, jog M. M. visiškai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto teigiamą asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, aplinkybių, kuriomis remiantis M. M. paskirta bausmė – bauda galėtų būti dar labiau švelninama vadovaujantis BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindais, nenustatyta.

7. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. M., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikytas automobilio Audi A6 konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 2 dalies M. M. taikymą motyvavo tuo, kad automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kurios konfiskavimas įprastai yra taikomas siekiant užkirsti kelią automobilio panaudojimui nusikaltimams daryti, todėl įvertinęs nusikaltimo pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, tai kad automobilis priklauso M. M. nusprendė jį konfiskuoti. Apeliantas savo skunde nurodo, kad automobilio vertė yra nemaža, automobilis nesenai pirktas, o jo konfiskavimu ir baudos paskyrimu jis jaučiasi nubaustas dvigubai.

8. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).

10. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. M. nurodė, jog augina vaiką, glaudžiasi pas mamą, reikia įsigyti būstą, kad vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus jo kraujyje esant 1,65 promilės alkoholio. Aplinkybės susijusios su šeima ir jos poreikiais, neblaiviam vairuojant automobilį M. M. buvo žinomos, o priimdamas sprendimą vairuoti automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kilusių pasekmių yra atsakingas jis pats. Abejoti konfiskavimo pagrįstumu nesuteikia pagrindo ir apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis transporto priemonę vairavo nedideliu greičiu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatė jos dydį, kuris yra labai artimas minimaliam, o pritaikius BK 64¹ straipsnį – dar sumažintas trečdaliu, nustatė ilgesnį, nei įstatymo numatytą, terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiam kaltininkui priklausantį automobilį, kurio vertė 2770 Eur (b. l. 23), nėra pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Teismo sprendimas dėl BK 72 straipsnio taikymo yra aiškiai motyvuotas, neprieštaraujantis aktualiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

11. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir yra individualizuota teisingai. Baudžiamojo poveikio priemonė paskirta atsižvelgiant į BK įtvirtintą reglamentavimą, šioje byloje nustatytas aplinkybes, neprieštarauja aktualiai teismų praktikai. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.