- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- e2-6981-901/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03994-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-05-07 teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės R. G. ieškinys atsakovui D. P., kuriuo ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti jai 2400 Eur sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo, kas mėnesį periodinėmis išmokomis jai mokant po 200 Eur, taip pat 3000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas 2012 m. gruodžio mėnesį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus smogė ieškovei į veidą ir šiais smūgiais padarė ieškovei galvos sumušimą su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, akies vokuose, taip pat kuriais buvo sulaužyta ieškovės nosis bei apatinis žandikaulis ir dėl kurių ieškovei po kietuoju smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje išsiliejo kraujas. Taip atsakovas sukėlė ieškovei didelį fizinį skausmą, ieškovė ilgą laiką turėjo gydytis, buvo nedarbinga. Atsakovas dėl savo veiksmų (dėl nesunkaus ieškovės sužalojimo) Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-307/2016 pripažintas kaltu. Dėl atsakovo ieškovei padarytų sužalojimų ji pasidarė iš dalies darbinga – jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, todėl ieškovė ieškiniu prašo atlyginti jai dėl atsakovo nusikaltimo padarytą tiek turtinę tiek neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas D. P. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė pati kalta dėl sumušimų, nes piktnaudžiaudavo alkoholiu, taip pat ir tą dieną, kai buvo sumušta, buvo neblaivi. Be to ieškovė nesirūpina jų nepilnamečiais vaikais, kuriuos dabar prižiūri atsakovas, nemoka iš jos priteisto vaikams išlaikymo. Atsakovas laikosi nuomonės, kad jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.282 str. 1 d. pagrindu. Pažymi, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-03 nuosprendyje išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad įvykio metu ieškovė buvo visiškai girta, jai buvo nustatytas 3,95 promilių girtumas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad pati pastūmė atsakovą, kai šis norėjo atimti iš jos sidro butelį. Teigia, kad toks ieškovės elgesys negali būti pateisinamas, todėl ieškovė taip pat turėtų prisiimti kaltę dėl to, kad konflikto su atsakovu metu buvo sužalota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-651/2014 D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 3 p. (sunkus sveikatos sutrikdymas savo artimo giminaičio ar šeimos nario), skiriant jam iki dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to šiuo nuosprendžiu patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, priteisiant iš D. P. 11 683,89 Lt (3383,89 Eur) išlaidų nukentėjusiosios R. G. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Lietuvos apeliacinio teismas 2016-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-33-307/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-03 nuosprendį iš dalies pakeitė ir D. P. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas savo artimo giminaičio ar šeimos nario) bei už šią nusikalstamą veiką jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, taip pat paskyrė D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos nuosprendyje padaryta išvada, jog D. P. 2013-05-11 apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), supykęs, kad jo sugyventinė R. G., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, vartoja alkoholį, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė jai į galvą (kaktą, kairės akies sritį, nosį, apatinio žandikaulio dešinę pusę), dėl ko padarė nukentėjusiajai galvos sumušimą su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, muštine žaizda kairio antakio srityje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžimu ir kraujosruvomis dešinės akies vokuose bei apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo srityje ir poodinėmis kraujosruvomis bei minkštųjų audinių patinimu žandikaulio dešinės šakos projekcijoje, dėl ko nukentėjusiajai po kietuoju smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje išsiliejo kraujas, taip nesunkiai sužalojo R. G., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.
R. G. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė.
Atsakovas, teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad R. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra atlyginęs nei turtinės nei neturtinės žalos.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 2400 Eur sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo, kas mėnesį periodinėmis išmokomis jai dvylika mėnesių mokant po 200 Eur nuo dokumentų pateikimo teismui (kaip patikslino ieškovės atstovas). Nurodo, kad kadangi atsakovas vienkartinei išmokai lėšų neturi, todėl iš jo turėtų būti priteistinas žalos atlyginimas ieškovei periodinėmis išmokomis. Pažymi, kad dėl atsakovo ieškovei padarytų sužalojimų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė ieškovei 50 procentų darbingumo lygį. Šiuo metu ieškovė yra Klaipėdos darbo biržos įskaitoje, kadangi yra tik iš dalies darbinga, - po galvos traumos, greitai pavargsta, negali susikaupti bei dėl gydytojų nustatytų apribojimų negali dirbti bet kokio darbo. Tokiu būdu, dėl atsakovo kaltės ieškovė prarado galimybę gauti pajamas iš savo darbo, kadangi jeigu būtų sveika, netgi be profesijos (dirbdama pagalbine darbininke ar valytoja) užsidirbtų nors minimalų darbo užmokestį (toliau - MMA), t.y. 400 Eur per mėnesį atlyginimą. Ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad dėl patirto sužalojimo ji nebegali dirbti visą dieną pardavėja kaip dirbo anksčiau. Ieškovei sunku susirasti darbą, nes po atsakovo padarytų sužalojimų yra nusilpusi, jai svaigsta galva, gali dirbti tik nesunkų darbą ne visą darbo dieną, ji negali sunkiai kelti (gali kelti daiktus iki 10 kg), yra kitų apribojimų dirbant. Ieškovės atstovas pažymi, kad tai, kad ieškovė atsakovo nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi nesuteikia jam teisės smurtauti prieš ieškovę ir neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti nukentėjusiai visą nusikaltimu padarytą žalą.
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl turtinės žalos priteisimo. Teigia, kad ne dėl atsakovo kaltės ieškovė prarado galimybę gauti didesnes pajamas iš savo darbo, todėl nesutinka, kad iš jo būtų priteistas žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės darbingumo lygį iki patirtų sveikatos sužalojimų. Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-03 nuosprendžio matyti, kad iki įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, ieškovė niekur nedirbo, ją ir vaikus išlaikė atsakovas. Teigia, kad negaudama jokių pajamų iki sveikatos sutrikdymo, ieškovė nieko ir neprarado. Nesutinka, kad atsakovas turėtų ieškovei mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis, kadangi 400 Eur dydžio MMA yra ne atskaičiavus mokesčių, t.y. „ant popieriaus“. Be to atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja ir vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo po 200 Eur. Ieškovės pajamos šiuo metu per mėnesį siekia apie 325 Eur ir yra tik šiek tiek mažesnės už atsakovo pajamas, kas pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovė yra pajėgi pati save išlaikyti ir iš gaunamų pajamų patenkinti visus savo poreikius. Atsakovo atstovė pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis pats vos gali išlaikyti savo ir ieškovės vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4029-512/2018 yra nustatyta su tėvu, t.y. atsakovu. Nepaisant to, kad minėtoje byloje šalys susitarė, jog vaikų išlaikymui ieškovė kiekvieną mėnesį mokės po 100 Eur kiekvienam vaikui, tačiau kol kas atsakovas vaikų išlaikymui pinigų iš ieškovės iš viso nėra gavęs. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 350 Eur. Iš šių lėšų atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sumokėti būtinus mokesčius, atlyginti žalą PSD fondo biudžetui (3,383,89 Eur), mokėti po 67 Eur per mėnesį pagal Vartojimo sutartį. Be to, atsakovo dabartinė draugė M. L. laukiasi ir atsakovas greitu laiku turės išlaikyti dar vieną savo vaiką. Atsakovas nekilnojamo turto neturi, turi automobilį Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertės yra apie 660 Eur, kuris atsakovui būtinas.
Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kad atsakovas D. P. atliko neteisėtus veiksmus, nuo kurių nukentėjo ieškovė R. G., patvirtina minėti teismo nuosprendžiai, atsakovas D. P. baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažino iš dalies, ieškovė patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių įrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str., 185 str., CK 6.245 str. – 6.249 str.). Ieškovės teisė, bet ne pareiga pasirinkti, ar jai civilinį ieškinį reikšti baudžiamojoje byloje ar po to civiline tvarka, ką R. G. ir padarė.
Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir patirtą neturtinę žalą, o nuostoliais taip pat laikytinas ir nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Ieškovė šiuo atveju turi teisę prašyti prašo teismo priteisti periodines išmokas, t.y. su jos sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas ir jos negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas jos sveikatą nebūtų sužalojęs (CK 6.283 str. 2 d.). Ieškovės atstovas teigia, kad periodinės išmokos po 200 Eur kas mėnesį turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio teismui pateikimo (2018-05-03). Pateikia teismui ieškovės medicininių dokumentų išrašus, taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyriaus 2017-10-11 išduotą darbingumo lygio pažymą, kurioje ieškovei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2017-07-01 iki 2019-10-04. Taip pat pateikiamos 2014-07-21, 2015-07-21 ir 2017-10-11 šios institucijos išvados dėl ieškovės darbo pobūdžio ir sąlygų (paskutinė jų galioja iki 2019-10-04), kuriose nurodyta, kad R. G. negali dirbti darbo, „visą kūną veikiančio vibracijos poveikio, <...> kai triukšmo lygis ekspozicijos lygis viršija 80 dB (A), <...> keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims), <...> darbų aukštyje virš 1,3 m., <...> požeminių darbų, <...> naktinio ar pamaininio darbo ir viršvalandinių darbų“.
Reikia pastebėti, kad atsakovo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, pripažino kaltinamąjį kaltu dėl prieš ieškovę padaryto nusikaltimo (jo sveikatos sutrikdymo) ir nenustatė, kad būtų pagrindas atleisti kaltininką nuo atsakomybės dėl nukentėjusiosios veiksmų. Įvertinęs nuosprendžiuose išdėstytas aplinkybes, ieškovės sužalojimų pobūdį, nukentėjusios civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas taip pat nenustatė, kad remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (pareigos atlyginti nukentėjusios patirtą žalą) dėl nukentėjusios ieškovės veiksmų, tariamai pateisinančių atsakovo smurtą prieš ieškovę (nukentėjusios neblaivumas, provokacija ar kt.). Kitų pagrindų, kad galima būtų atsakovą apskritai atleisti nuo civilinės atsakomybės, sudarant jam galimybę išvengti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas taip pat nenustatė.
Ieškovė prašo teismą įpareigoti atsakovą atlyginti jos negautas pajamas, t.y. ieškovės patiriamus nuostolius dėl atsakovo padaryto nusikaltimo ieškovei iš dalies netekus darbingumo (50 proc.). Ieškovės atstovo paskaičiavimu už dvylika mėnesių nuo ieškinio teismui pateikimo dienos skaičiuojant po 200 Eur ši žala sudaro 2400 Eur. Atsakovo atstovės teigimu nepagrįstai iš prašomų priteisti negautų ieškovės pajamų nėra išskaičiuojami privalomi mokesčiai valstybei, kadangi ieškovė, dirbdama už 400 Eur per mėnesį MMA, faktiškai į rankas gautų 361 Eur, tad ir žalos dydis skaičiuotinas ne nuo 400 Eur, o nuo 361 Eur. Be to ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją. Atsakovo atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad 50 proc. darbingumo lygis ieškovei yra nustatytas tik iki 2019-10-04, tad žalos atlyginimas, galimai patenkinus ieškinį, galėtų būti priteistas tik iki šios dienos.
Teismas su tokiais atsakovės atstovės argumentais, remiantis teismine praktika negali nesutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, kt.). Šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamos realiai dėl nusikaltimo negautos ieškovės pajamos. Teismui nėra pateikta duomenų, kokį darbą anksčiau (iki jai atsakovo sužalojimų padarymo) ieškovė dirbo (teigia, kad dirbo pardavėja visą darbo dieną, už darbą gavo MMA). Kad ieškovė apskritai niekur nedirbo iki atsakovo padaryto nusikaltimo nėra nurodyta minėtuose teismų nuosprendžiuose kaip kad atsakovas teigė teigdamas paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, turėdama vidurinį išsilavinimą, galėtų dirbti paprastą darbą, už kurį paprastai mokamas MMA, todėl kadangi jos darbingumas yra apribotas 50 proc., atskaičius mokesčius nuo 200 Eur ji dirbdama visą dieną faktiškai galėtų gauti 180,50 Eur daugiau. Dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo jai yra nustatyti tam tikri apribojimai dirbant, todėl tai riboja jos galimybes surasti geriau apmokamą darbą, o jos nurodyti sveikatos sutrikimai ir apribotas darbingumas kliudo dirbti visą darbo dieną. Teismui pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentai, kuriuose ieškovei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir pateiktos išvados dėl ieškovės darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimų iki 2019-10-04, todėl kadangi nėra duomenų, kad ieškovės sveikatos būklė ir darbingumas mažėtų ar gerėtų, todėl teismo vertinimu ieškovės negautas pajamas reikėtų skaičiuoti būtent iki šios datos. Teismas atsižvelgia į atsakovo atstovo nurodomą blogą turtinę padėtį, į tai, kad su juo 2018 m. balandžio mėnesio nustatyta ginčo šalių nepilnamečio vaikų gyvenama vieta, kad jis turi įsipareigojimų bankui, kitiems kreditoriams (Klaipėdos teritorinės ligonių kasai). Tačiau teismas nori pažymėti, kad ieškovė pati gyvena iš minimalių pajamų, jos darbingumas dėl atsakovo padaryto nusikaltimo yra apribotas, be to iš jos atsakovo naudai yra priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiam jų vaikams G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (po 100 Eur kiekvienam vaikui) nuo 2018-04-20 teismo nutarties įsiteisėjimo (2018-04-28) iki vaikų pilnametystės. Kad atsakovas turėtų kažkokių sveikatos problemų, trukdančių jam surasti geriau apmokamą darbą nenustatyta.
Įvertinęs nurodytą, atsakovui iki šiol neatlyginus ieškovei jokios jos dėl atsakovo padaryto nusikaltimo patirtos žalos, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki 2019-10-04 datos teismas nusprendžia priteisti iš atsakovo ieškovei viso 2210 Eur (po 130 Eur už 17 mėn.) turtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ir ieškovei padarytų sužalojimų ji kentėjo didžiulius skausmus tiek fizinio smurto metu tiek ir vėliau gydydamasi dėl sveikatos sužalojimo (psichinės traumos bei fizinio poveikio smegenims). Ieškovė prarado galimybę normaliai bendrauti su aplinkiniais, dėl sveikatos sužalojimo nebeturi galimybės ne tik dirbti visą dieną ir geriau apmokamą darbą, bet negali ir vairuoti automobilį ar kitokią transporto priemonę. Ieškovė jos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą vertinta ne mažesne kaip 3000 Eur suma.
Dėl prašomos ieškovei priteisti neturtinės žalos atsakovas nesutinka, teigdamas, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei neturtinės žalos dydžio. Nurodo, kad ieškovė nepateikia įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog ji patyrė tokius didelius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus ir nepatogumus, kas būtų pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė su atsakovu susitaikė, jokių pretenzijų jam nereiškė ir neturėjo, ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nereiškė. Ieškovė nurodo, kad dėl sveikatos sužalojimo nebeturi galimybės ne tik dirbti, bet ir vairuoti automobilį ar kitokią transporto priemonę, tačiau iš byloje esančių dokumentų matosi, kad ieškovė jau po to, kai pasveiko dirbo ir kad draudimo vairuoti transporto priemones nebėra.
CK 250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą: dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.
Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, šiuo atveju ir į nukentėjusiojo elgesį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (CK 6.282, 6.283 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, dėl tam tikrų asmenų nusikalstamų veiksmų, kitas asmuo gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus.
Akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovo prieš ją padarytos nusikalstamos veikos patyrė didžiulį stresą bei vidinius išgyvenimus, fizinį skausmą, ilgą laiką turėjo nedarbingumą, gydėsi, dėl tokios atsakovo veikos iki šiol yra apribotas ieškovės darbingumas. Atsakovas nusikaltimą atliko tyčiniais veiksmais (tiesiogine tyčia), nei baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, nei nukentėjusios civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas nenustatė, kad nukentėjusioji būtų prisidėjusi prie žalos atsiradimo. Nukentėjusios neblaivumas nepateisina atsakovo nusikalstamų veiksmų prieš ją.
Kadangi dėl atsakovo padaryto nusikaltimo ieškovei nesunkiai sutrikdyta sveikata, visa tai įvertinęs atsižvelgdamas į teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose teismas sprendžia, kad ieškovei yra padaryta 500 Eur neturtinė žala, kuri teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrįsta ir adekvati, todėl yra priteistina ieškovei iš atsakovo (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be to tiek ieškovei tiek atsakovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies įvertinus abiejų ginčo šalių sunkią turtinę padėtį, iš atsakovo nėra priteistinas žyminis mokestis (jo dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, taip pat iš ginčo šalių nėra priteistinos valstybės garantuojamos antrinės teisinė pagalbos išlaidos ir šios paliekamos valstybei (CPK 93 str.).
Iš ginčo šalių taip pat nėra priteistinos dokumentų siuntimo išlaidos, kurios ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2210,00 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų) turtinės žalos ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.