Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Agneškai Kovalevskai, Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. B. ir A. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – I. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovų A. B. ir J. B. sūnus. J. B. 2021 m. sausio 21 d. raštu atsisakė savo nepilnamečių vaikų N. B. ir D. B. ir paliko juos krizių centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2270-341/2021 gautas leidimas D. R. (B.) ir N. B. paimti iš jų motinos J. B. ir tėvo A. B.. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. Nr. A27(l)-322 ir Nr. A27(l)-321 N. B. ir D. R. (B.) laikinoji globa buvo nustatyta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė, kad D. B. tėvas yra S. R.. Pagalbos plane numatyti įpareigojimai J. B. reguliariai lankyti psichologo konsultacija, dalyvauti Anoniminių narkomanų savipagalbos grupėse, stiprinti ryšius su vaikais, teikti išlaikymą, gilinti tėvystės įgūdžius, gerinti emocinę būseną ir vykdyti kitus įpareigojimus. 2022 m. sausio 19 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad N. B. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaiko kambarys pritaikytas pagal vaiko amžių bei poreikius, vaikui sudaryta atskira erdvė poilsiui, laisvalaikiui. Mažamečio kambaryje yra visi reikalingi baldai, žaislai. Motina bendravo su vaiku, globos centre buvo organizuojami susitikimai. Paskutiniu metu, apie kelis mėnesius vaiko motina neieško kontakto su sūnumi, nerodo iniciatyvos susitikti, skambino vaizdo skambučiu. I. Š. 2022 m. vasario 21 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrių sutikdama laikinai globoti be tėvų globos likusį N. B.. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A27(l)-460, buvo pakeistas vaiko laikinasis globėjas. Laikina globėja paskirta I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad A. B. nuo 2020 m. vasario 11 d. vykdo individualią veiklą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 26 d. ieškovė gavo šešis pranešimus apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus šeimoje: 2018 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 18 d., 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. sausio 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2018 m. liepos 26 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką.

11. Teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę taikyti: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė. Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 3 dalis), todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų šeimai nuo 2018 m. spalio 16 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, 2018-2020 m. laikotarpiu gauti net 6 (šeši) pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus ir (ar) smurto prieš vaikus atvejus. Jau 2021 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė leidimą paimti iš J. B. ir A. B. nepilnamečius N. B. ir D. R., kurie buvo apgyvendinti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. J. B. nuolat teikiamos socialinės paslaugos ir konsultacijos, organizuojami susitikimai su nepilnamečiu jos vaiku N. B., tačiau iš esmės atsakovės elgesyje ir gyvenimo būde esminių pakitimų nenustatyta. Tiek iš byloje esančių dokumentų, tiek iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad J. B., kiek jai išeina, stengiasi keisti gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio ir narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, iš dalies vykdo pagalbos plane nustatytus įpareigojimus, kurį laiką dirbo, nors ir epizodiškai, tačiau dalyvauja sūnaus N. B. gyvenime. Tuo tarpu atsakovas A. B. nuo tėvo pareigų yra visiškai nusišalinęs, pasak atsakovės, nuo 2018 metų ryšių nepalaiko, sūnumi nesidomi ir nerodo jokio noro bendrauti. Šias aplinkybes patvirtina ir socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovų šeima, teigdama, kad atsakovo A. B. nepažįsta, bendrauja tik su J. B., advokatui taip pat nepavyko susisiekti su atsakovu, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu jis neišreiškė, teismo procese nedalyvauja. Bylos duomenimis, atsakovas A. B. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

13. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė stengiasi pakeisti susidariusią situaciją šeimoje, padarė teigiamas išvadas iš esamos padėties, daro pažangą, keičia savo elgesį, gyvenimo būdą, iš dalies vykdo jai priskirtus įpareigojimus. Pati atsakovė nesutinka, kad motinos valdžia N. B. atžvilgiu jai būtų apribota neterminuotai, nes žada ir toliau vykdyti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, susirasti darbą bei susigrąžinti sūnų į šeimą. Su šeima dirbanti socialinė darbuotoja taip pat paminėjo, kad atsakovė pagalbą priima, geranoriškai bendradarbiauja, nors jai ir trūksta motinystės įgūdžių tinkamai pasirūpinti sūnumi. Esant nurodytam, teismas daro išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovė J. B. savo elgesiu daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina ir yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Kaip minėta, atsakovė keičia savo gyvenimo būdą (nebevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų, kurį laiką dirbo, nekeičia gyvenamosios vietos, bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais), išreiškia norą bendrauti su sūnumi, neatsisako visiškai dalyvauti jo gyvenime. Tačiau tiek rašytiniai įrodymai byloje, tiek teismo posėdžio metu atsakovės ir kitų asmenų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovei trūksta gebėjimų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, ji dar nėra visiškai pajėgi savarankiškai pasirūpinti sūnumi, jai dar trūksta laiko susitvarkyti su savo emocijomis bei visiškai įgyvendinti iškeltus uždavinius. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė J. B. nevisapusiškai atlieka motinos pareigą auklėti savo nepilnametį vaiką, jį išlaikyti, suteikti jam saugias ir emociškai stabilias gyvenimo sąlygas, todėl J. B. taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas jos nepilnamečio sūnaus N. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas ir paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Taigi, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatomas, nes tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Todėl J. B. motinos valdžios apribojimas jos sūnaus N. B. atžvilgiu gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

15. Kadangi atsakovas A. B. yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos rūpintis, auklėti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką N. B., su juo nepalaiko jokių ryšių ir nėra vilties, kad situacija pasikeis, todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos neterminuotai apriboti A. B. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus N. B. atžvilgiu.

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

17. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. B. vykdo individualią veiklą, o atsakovė J. B. šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo, gauna kitokias pajamas (išlaikymas iš motinos, bedarbio pašalpa ir pan.), kurios per mėnesį, jos teigimu, sudaro apie 2 000 Eur. Duomenų, kad atsakovų sveikatos būklė neleistų dirbti ar būtų apribojimų susirasti geriau apmokamus darbus, teismas neturi. Šiuo atveju atsakovų turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti ieškovės prašomą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, kuris įvertinus vaiko amžių, poreikius (pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, be to, turi būti tenkinami kiti su nepilnamečių vaikų fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai), nėra didelis ir gali patenkinti bent būtiniausius vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250,00 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš kiekvieno atsakovo - J. B. ir A. B., nepilnamečiam N. B. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki jo pilnametystės. N. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko globėją (rūpintoją) I. Š.. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3. 275 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

20. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. N. B. nuo 2022 m. vasario 22 d. pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A27(1)-460 gyvena laikinos globėjos I. Š. šeimoje. I. Š. raštu sutiko laikinai globoti be tėvų globos likusį nepilnametį N. B.. Atsižvelgiant į tai, nustatytina nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamoji vieta laikinos globėjos I. Š. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

21. Pradėtina byla dėl nepilnamečio vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimas (CPK 496¹ straipsnis).

22. Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina 75 procentai viso mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Esant nurodytam, iš atsakovų J. B. ir A. B. valstybei priteistina po 37,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti laikiną motinos valdžios apribojimą J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją (rūpintoją) I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją (rūpintoją) I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad priteistų į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB „SEB bankas”, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas”, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB „Luminor bank”, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – AB „Medicinos bankas”, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Pradėti bylą dėl N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.