Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Letera‘‘ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo bankroto administratoriui perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą. Atsakovas nuo 2015-06-26 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB paskutinis „Letera“ (duomenys neskelbtini), todėl būtent jam kyla pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą. Pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą UAB “Letera ” balansą už 2014 metus įmonės turto vertė yra 41 339,00 Lt, t.y., 11 972,60 Eur. Šis įmonės turtas bankroto administratoriui nėra perduotas. Atsakovui neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui, darytina išvada, kad ieškovė dėl to patyrė iš viso 11 972,60 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 str.). Pagal CK 6.247 str. atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai (įmonės turto bankroto administratoriui neperdavimas) lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 str.). Perdavus turtą, jis būtų parduotas bankroto procese ir iš gautų piniginių lėšų būtų tenkinami kreditorių reikalavimai.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nevykdė įstatyminės pareigos, veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė turtinę žalą. Atsakovas veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus.

Atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Procesiniai dokumentai atsakovui D. V. yra įteikti viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, šioje byloje yra procesinis pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Letera‘‘ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 15 905,06 Eur sumai (civilinė byla Nr. eB2-176-210/2020). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) nuo 2015-06-26 iki bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo atsakovas, paskutinis įmonės balansas registrui buvo teiktas už 2014 metus. Pagal šį balansą ieškovė turėjo turto už 41 339,00 Lt, kas sudaro 11 972,60 Eur.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui todėl, kad atsakovas, iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, įpareigojantį įmonės vadovą per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.

Kaip jau uvo minėta, atsakovas, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini), savo pareigų tinkamai nevykdė - iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių apie ieškovės įmonės turimą turtą iki bankroto bylos iškėlimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių neperdavė turto bankroto administratoriui, nors nagrinėjamu atveju turėjo pareigą pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį nuo 2014 metų iki bankroto bylos iškėlimo. Pateiktas bankroto administratoriaus 2014 metų balansas, nesant byloje jokių kitų, pirminių dokumentų, pagrindžia, kad finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui.

Todėl teismas daro išvadą, kad įmonės turtas iki bankroto bylos iškėlimo sudarė 11 972,60 Eur, kaip nurodoma paskutinėje įmonės pateiktoje finansinėje atskaitoje už 2014 metus. Kadangi atsakovas neperdavė administratoriui jokio turto, nėra galimybės padengti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų bankroto byloje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 11 972,60 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos - 2020-01-08 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis) – 269,00,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Letera‘‘ (įmonės kodas 302674342) iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 972,60 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 60 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-01-08 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 269,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.