- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- 1-617-1117/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15553-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- Š. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Š. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis(duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas tris kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. Ž. 2020 m. balandžio 22 d., apie 1 val., gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini), tyčia, iš asmeninių paskatų tris kartus suduodamas rankos kumščiu V. B. į veido sritį ir tuo jam padarydamas dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžį su kraujo išsiliejimu dešiniame žandiniame antyje ir dešinėje akiduobėje, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje bei kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nesunkiai sužalojo V. B..
Kaltinamasis Š. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. balandžio mėn., tiksliai datos nepamena, uždarbiavo pas žmogų(duomenys neskelbtini) kaime. Jam paskambino sugyventinė V. D. ir pranešė, kad jo ieškojo V. B.. Baigęs darbus, jis susiskambino su V. B., sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Norfa“. Į parduotuvės aikštelę V. B. atėjo su sugyventine R. ir E. R.. Jis nusipirko 3 ar 4 litrus alaus ir visi išėjo pas V. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Bevartojant alkoholį tarp jo ir V. B. kilo žodinis konfliktas dėl pastarojo išsakytų žodžių. Tuomet jis V. B. sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, o kai šis bandė stotis ir pulti, sudavė kumščiu dar du kartus į galvos sritį. Po šių smūgių V. B. atsigulė į lovą, nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. V. B. nieko nesakė, duotu skuduru valėsi kraują. Jie toliau vartojo alkoholį, kol E. R. pradėjo sakyti, kad kažką reikia daryti, nes V. B. spaudėsi kraujais, sakė, kad yra blogai. Tada jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis paprašė V. B. nesakyti, kad smūgius sudavė jis, sutarė sakyti, jog nukentėjusysis buvo užpultas prie Telšių butų ūkio. Pripažįsta, kad, suduodamas smūgius, sulaužė V. B. žandikaulį. Gailisi dėl savo poelgio, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino 200 Eur žalą, šis jam atleido. Taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus, nes, pavartojęs alkoholio, tampa agresyvus. Dabar supranta, kad nereikėjo taip daryti, reikėjo tiesiog nereaguoti į V. B. žodžius. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, bet, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybių jo atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam Š. Ž. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės Norfa susitiko jis, R. J., E. R. ir Š. Ž.. Kažkuris iš jų nuėjo į parduotuvę, nupirko 4 butelius alaus. Nusipirkę alkoholio visi nuėjo į jo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholį, jis jau ir prieš tai buvo išgėręs alkoholio. Š. Ž. ir R. J. sėdėjo foteliuose, o jis su E. R. ant lovos. Nežino po kiek laiko, jis pradėjo sakyti Š. Ž., kad šis blogai elgiasi su žmona. Š. Ž. nepatiko, kad kalba apie šio šeimą, todėl tarp jų kilo konfliktas. Neprisimena to momento, kada ir kiek kartų Š. Ž. jam sudavė, nes buvo labai neblaivus. Pats Š. Ž. jam pasakė, kad sudavė tris kartus, pagal sužalojimus tiek ir galėjo suduoti. Po smūgių jam pamėlynavo akis, žandas paliko raudonas ir lūžo žandikaulis. Atsimena, kad prabudo ir pastebėjo, jog spjaudosi kraujais, paprašė iškviesti greitąją. Š. buvo prašęs nesakyti policijai, kad tai jis jį sumušė, todėl ir pasakė, jog jį sumušė prie garažų nežinomi asmenys. Š. pretenzijų jokių neturi, jie susitaikė. Š. Ž. jam atlygino žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 30-32).
Liudytoja R. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. vakare, V. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ji, V. B., E. R. ir Š. Ž. vartojo alkoholį. Kambaryje buvo įjungtas televizorius, ji negirdėjo, kad Š. su V. konfliktuotų, viskas atrodė normaliai. Visi jau buvo baigę gerti alkoholį, kai staiga Š. užsimojo rankos kumščiu ir sudavė V. į galvos sritį. Ji matė tik vieną smūgį, daugiau nebežiūrėjo, nes išsigando, tačiau tikrai Š. sudavė daugiau smūgių. Kai Š. Ž. sudavė smūgius, girdėjo, kaip V. šaukė „nemušk, skauda“. Sudavęs smūgius, Š. Ž. atsisėdo, apie tai, kas įvyko, nieko nekalbėjo. V. sėdėdamas lovoje prie stalo, spjaudėsi kraujais. Nesakė, kad jam kažką skauda. Po sumušimo V. sutino žandas ir pamėlynavo akis. Prieš atvykstant policijai, Š. paprašė, kad nesakytume, jog jis sumušė V.. Š. sugalvojo istoriją, kad V. buvo sumuštas prie garažų. Sakė, kad turi bylų ir bijo atsisėsti. Matydamas, kad V. yra blogai, E. iškvietė greitąją. Neilgai trukus atvažiavo policija ir greitoji. Kai kurių įvykio aplinkybių ji gali gerai neprisiminti, nes buvo neblaivi (1 t., b. l. 56-58).
Liudytojas E. R. parodė, kad jam 2020 m. balandžio 21 d. apie 18 val. paskambino Š. Ž., pasiūlė atsigerti alaus. Susitarė susitikti prie „Norfos“, (duomenys neskelbtini). Kai jis atėjo, kartu su Š. Ž. aikštelėje buvo V. B. ir R. J.. Š. nupirko 4-5 bambalius alaus ir tada jie visi nuėjo pas V. į namus. Kai jie vartojo alkoholį, jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo gerai. Po kelių valandų visi jau buvo apsvaigę. T. Š. pradėjo priekaištauti V., ko šis skambinėja jo žmonai. Iš pradžių V. nuleisdavo tai juokais, bet po kiek laiko Š. pradėjo jau rėkti ant V. dėl skambinimo žmonai. Kiek prisimena tada V. nestipriai rankos alkūne sudavė Š. į krūtinę. Smūgio ten visai nebuvo, bet Š. to užteko ir Š. apkabino savo ranka V. galvą bei nemažiau kaip 5 kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. T. V. bandė atsistumti nuo Š., bandė stotis, tačiau nebespėjo. T. Š. sudavė labai stiprų smūgį į veido sritį, garsas buvo labai stiprus. Kiek prisimena, kol buvo suduodami smūgiai, jie vienas kitam nieko nesakė. Jis pripuolė prie Š. ir išsitempė laukan, o V. atsigulė į lovą. V. buvo sąmoningas, spjaudėsi kraujais, po kiek laiko paprašė iškviesti greitąją. Jis iškvietė greitąją, o Š. visiems pasakė "sakykim, kad jį užpuolė", taip liepė sakyti ir V.. Pirma atvažiavo policija, o po to greitoji (1 t., b. l. 60-61).
Specialisto išvadoje Nr. G 772/2020 nurodyta, kad V. B. yra padaryti šie sužalojimai: dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžis su kraujo išsiliejimu dešiniame žandiniame antyje ir dešinėje akiduobėje, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje bei kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine. Sužalojimas galėjo gautis sudavus ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į dešinį skruostą ir į kaktos dešinę pusę, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78-79).
Byloje ištirti ir anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinimas Š. Ž. pasitvirtino. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors Š. Ž. nesiekė nukentėjusiajam V. B. padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smūgius), gali jį sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei aukščiau aptartais įrodymais
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas Š. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už analogišką nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis) paskirtos bausmės, kuomet jam jau buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė, administracine tvarka baustas daug kartų (1 t., b. l. 107-118); tai kad nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Visuma aplinkybių rodo, kad Š. Ž. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina, nesiekia gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, anksčiau taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl to už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą Š. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajam V. B. padarytą žalą, dėl ko šis nebereiškė civilinio ieškinio (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Š. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, Š. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamasis Š. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu. Kadangi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 24 d. Š. Ž. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, jis nuo 2020 m. gegužės 7 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos neatlikta bausmės dalis pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį sudaro 4 mėnesius 22 dienas laisvės atėmimo. Bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis, t. y. 4 mėn. neatliktos laisvės atėmimo bausmės. (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. 16.10 val. iki 2020 m. balandžio 24 d. 15.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1 t., b. l. 172-177) (BK 66 straipsnis).
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo principas, t. y. padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1058,55 Eur sumai (1 t., b. l. 38-44). Pateikti duomenys patvirtina, kad už nukentėjusiajam V. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo sumokėta 1058,55 Eur. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad ši suma buvo sumokėta VšĮ Regioninei Telšių ligoninei, VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei, UAB Žemaitijos diagnostikos centrui laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl epidūrinės hemoragijos (galvos traumos).. Byloje nustatyta, kad sužalojimai galvos srityje nukentėjusiajam padaryti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo Š. Ž. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).
Nukentėjusysis V. B. civilinio ieškinio nereiškia..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis Š. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už Š. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatei J. Š. mokėtina suma – 194,30 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo Š. Ž. turtinė padėtis būtų tokia sunki, jog neturėtų galimybės valstybei apmokėti už advokato darbą, jis yra dirbantis, gaunantis pajamas, todėl iš kaltinamojo Š. Ž. išieškotini valstybei 194,30 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 15 d.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistajam Š. Ž. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš Š. Ž. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 1058,55 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis Eur 55 ct).
Iš Š. Ž. išieškoti valstybei 194,30 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Eur 30 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo Š. Ž. atžvilgiu nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.