- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-811-498-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys, Algimantas Smolskas, Olegas Šibkovas (pran.)
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- V. V., J. F.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-811-498-2013;
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00521-2012-2;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:
pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2012-05-02 vagystė) 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 2 (du) mėnesius nukentėjusiajai V. V. atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, mokytis arba dirbti bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų;
pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2012-05-10 vagystė) 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per (2) du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai V. V. padarytą žalą, mokytis arba dirbti bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu G. B. nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 2 (du) mėnesius nukentėjusiajai V. V. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mokytis arba dirbti bei per 7 (septynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
G. B. buvo kaltinamas ir pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau dėl šio kaltinimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė.
Nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies priteisiant 450 Lt. turtinei žalai atlyginti, UAB „ (duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys patenkintas pilnai priteisiant 3935 Lt. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas V. V. priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į V. V. gyvenamąsias patalpas ir iš kambario pagrobė auksinius papuošalus: dvi moteriškas smulkaus pynimo grandinėles-apyrankes, vienos vertė 200 Lt, abiejų bendra vertė 400 Lt, moterišką žiedą su rožinės spalvos akutėmis, kurio vertė 350 Lt, pakabuką-kryželį, kurio vertė 800 Lt, moterišką smulkaus pynimo ant kaklo nešiojamą grandinėlę, kurios vertė 400 Lt, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 1950 Lt turtinę žalą;
be to, jis pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) būdamas tame pačiame name, įsibrovė į V. V. gyvenamąsias patalpas ir iš kambario pagrobė auksinius papuošalus: moterišką smulkaus pynimo grandinėlę-apyrankę, kurios vertė 200 Lt, lapelio formos auskarus, kurių vertė 300 Lt, moterišką žiedą su agato akmeniu, kurio vertė 1000 Lt, moterišką žiedą su raudonu akmenuku, kurio vertė 500 Lt, vyrišką „Bismarko“ pynimo ant kaklo nešiojamą grandinėlę, kurios vertė 3000 Lt, moterišką žiedą su raudona apvalia akute, kurio vertė 700 Lt, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 5700 Lt turtinę žalą.
G. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas tame pačiame V. V. priklausančiame name, iš prieškambaryje pakabintų J. F. kelnių kišenės pagrobė 160 Lt, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 160 Lt. turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 nuosprendį pakeisti ir G. B. pripažintu kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus, pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį, konfiskuoti iš G. B. paimtą balto metalo grandinėlę, ausines „JVS“. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Apeliantės manymu teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, kas sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skundo autorės įsitikinimu teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) G. B. pagrobė V. V. priklausantį turtą: dvejus lauko durų raktus iš bendro naudojimo prieškambario (vieno rakto vertė 30 Lt, abiejų raktų vertė 60 Lt), 30 litų, vieną auksinę 3 g svorio dantų karūnėlę ir 3 g svorio gabaliuką dantų aukso (vieno g vertė 170 Lt, 6 g vertė 1020 Lt), vyrišką ant kaklo nešiojamą grandinėlę, kurios vertė 1000 Lt, „lapelių“ pynimo vyrišką grandinėlę, kurios vertė 700 Lt, moterišką graviruotą žiedą su baltu metalu, kurio vertė 800 Lt, moterišką žiedą su rubino akmenuku, kurio vertė 600 Lt, moterišką vestuvinį žiedą, kurio vertė 700 Lt, moterišką žiedą su auksiniu ąžuolo lapu ir gintarine akute, kurio vertė 400 Lt, moterišką žiedą su violetine-rožine akute, kurio vertė 400 Lt, dvi moteriškas keturkampio pynimo grandinėles-apyrankes, vienos vertė 250 Lt, dviejų vertė 500 Lt, tris moteriškas vingiuoto pynimo grandinėles-apyrankes, vienos vertė 300 Lt, trijų vertė 900 Lt, moterišką smulkaus pynimo ant kaklo nešiojamą grandinėlę, kurios vertė 400 Lt, moterišką virvutės pynimo ant kaklo nešiojamą grandinėlę su pakabuku, kurios vertė 200 Lt, moterišką vingiuoto pynimo ant kaklo nešiojamą grandinėlę, kurios vertė 600 Lt, pakabuką su aleksandrito akmeniu, kurio vertė 400 Lt, auskarus su perliukais, kurių vertė 300 Lt, auskarus su kvadratėliais, kurių vertė 300 Lt, auskarus su rožinės spalvos akmenukais, kurių vertė 350 Lt. Apeliantė pažymi, kad šios aplinkybės buvo pašalintos remiantis tik tuo, kad pats kaltinamasis neigia pavogęs šiuos daiktus, o kitų objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. V. V. nuomone teismas tokią išvadą padarė neteisingai įvertindamas byloje esančius įrodymus bei įrodymų visumą, į juos nesigilino. Skundo autorė atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, yra prieštaringi, nenuoseklūs, savo parodymus jis keitė juos priderindamas prie naujų įrodymų ir papildydamas jam naudingais parodymais. Tokie parodymai, nukentėjusiosios manymu, turėjo būti vertinami kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės. Teismas taip pat nepagrįstai pašalino aplinkybę, kad nuteistasis pagrobė 30 Lt. remdamasis vien tik tuo, kad nuteistasis teigė šios aplinkybės neatsimenantis, o be to, teismas visiškai nevertino to, kad nuteistasis iš pradžių iš viso neprisipažino, o vėliau prisipažino kaltu iš dalies. Taip pat teismas, nepasisakė, kodėl netiki jos ir J. F. parodymais, kurie visą laiką buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Nukentėjusioji nesutinka ir su ta nuosprendžio dalimi, kuria G. B. išteisintas pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį. Apeliantė pažymi, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis tik tuo, kad nuteistasis neprisipažino ir teigė vogęs tik aukso dirbinius. Tokia išvada padaryta teismui neteisingai įvertinus įrodymus ir jų visumą. V. V. įsitikinimu neteisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas. Teismas, pašalindamas iš kaltinimo dalį aplinkybių, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl spynų keitimo taip pat nepagrįstai nekonfiskavo balto metalo grandinėlės ir ausinių „JVS“, kurios buvo įgytos iš nusikalstamu būdu gautų pinigų. Apibendrinant apeliantė nurodo, kad teismas, dėl dalies kaltinimų G. B. išteisindamas, iš esmės rėmėsi tik tais duomenimis, kurie nuteistajam buvo palankūs taip parodydamas savo šališkumą, nepagrįstai konstatavo, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kadangi nuteistasis prisipažino tik dėl dalies kaltinimų verčiamas byloje surinktų įrodymų.
Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios V. V. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis keičiamas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimo klausimas. Skundo autorės nuomone teismas neteisingai vertino įrodymus, dėl ko neteisingai ir nepagrįstai išteisino G. B. dėl dalies auksinių papuošalų bei pinigų vagystės. Kolegijos nuomone šie apeliantės teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Kolegijos nuomone nagrinėjamoje byloje teismo išvados neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas įrodymus vertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, kurių pagrindų aukštesnės instancijos teismas galėtų pagrįstai suabejoti apylinkės teismo išvadų pagrįstumu, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pašalino faktines aplinkybes dėl dviejų durų raktų, 30 Lt., dalies auksinių papuošalų vagystės, tačiau nepateikia jokių įtikinamų argumentų, kurie įrodytų G. B. kaltę pavogus šiuos daiktus. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo įrodymus, kuriais buvo grindžiamas šis kaltinimas ir priėjo pagrįstos išvados, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių G. B. kaltę dėl dviejų durų raktų, 30 Lt. bei visų kaltinime nurodytų auksinių papuošalų vagystės, todėl dalį faktinių aplinkybių iš kaltinimo pašalino. Nesutinkama su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog G. B. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus pirmos instancijos teisme savo kaltę dėl papuošalų vagystės pripažino, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nepavogė tokio kiekio, koks yra nurodytas kaltinime. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad jo tikslas buvo parduoti papuošalus ir gauti pinigų, jokių raktų jis neėmė, taip pat neėmė ir 30 Lt. Ši nuteistojo versija nebuvo paneigta, todėl teismas, nesant jokių kitų objektyvių neginčijamų įrodymų, neturėjo pagrindo pripažinti G. B. kaltu dėl visų kaltinime nurodytų papuošalų vagystės remdamasis tik nukentėjusiosios pateiktu sąrašu, kuriame buvo surašyti visi iš jos namų dingę auksiniai papuošalai.
Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo motyvacija dėl kaltinimo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį. Žemesnysis teismas, analizuodamas ir vertindamas įrodymus dėl šio kaltinimo, padarė pagrįstą išvadą, kad G. B. kaltė nėra įrodyta. Tokias išvadas teismas pagrindė tuo, kad byloje, išskyrus nukentėjusiojo J. F. parodymus, nėra jokių kitų neginčijamų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti sprendimą pripažinti G. B. kaltu. Be to, nei J. F., nei kas kitas nematė, kad šiuos pinigus paėmė būtent G. B. ir būtent tą pačią dieną, kada dingo ir auksiniai papuošalai. Nors nukentėjusiojo J. F. nurodytą aplinkybę, kad kelnių kišenėje jis turėjo 160 Lt., patvirtino kartu gyvenanti nukentėjusioji V. V., pažymėtina, kad pati ji pinigų nematė ir nežinojo apie juos tol, kol pats J. F. apie tai jai pasakė. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kategoriškai tvirtino, kad 160 Lt. jis neėmė, tokių pinigų iš viso nematė. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad šiuos pinigus pavogė būtent G. B., byloje nėra, o grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik prielaidomis nėra galima. Teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai, įrodymus vertino nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, tačiau, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas, kad G. B. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos nėra įrodyta, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišdėstė sprendimo G. B. dėl šios kaltinimo dalies išteisinti. Tokiu būdu žemesnysis teismas nesilaikė LR BPK 307 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir taip iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. G. B. buvo kaltinamas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo. LR BPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Todėl teismas, šiuo atveju padaręs išvadą, kad G. B. dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme neįrodytas, privalėjo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimą kaltinamąjį išteisinti, taip pat nurodyti išteisinimo pagrindą. Teismas šiuos įstatymo reikalavimus pažeidė ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (LR BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8/2012). Pažymėtina tai, kad šis pažeidimas nelaikytinas technine teismo klaida, todėl pirmos instancijos teismo 2013-07-03 nutartis, priimta LR BPK 308¹ straipsnio tvarka, šio pažeidimo nepašalina. Dėl šių aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje neišdėstytas sprendimas išteisinti G. B. pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis (LR BPK 329 straipsnio 4 punktas).
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas civilinio ieškinio išsprendimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. V. pateikė civilinį ieškinį 10 960 Lt. sumai. Į ieškinio sumą įskaičiuota tiek dingusių auksinių papuošalų, tiek pinigų, tiek durų raktų bei spynų pakeitimo vertė. Nors apeliantė teigia, kad teismas, tenkindamas tik dalį jos civilinio ieškinio, pažeidė LR BPK 305 straipsnio 5 dalies nuostatas, su tuo apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, spręsdamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, pažymėjo, kad surinkti įrodymai patvirtina G. B. kaltę tik dėl dalies pavogtų ir surastų auksinių papuošalų, todėl atlygintina ta civilinio ieškinio dalis, kuri susijusi su surastų papuošalų pataisymo išlaidomis, t. y. 450 Lt. Dėl likusios civilinio ieškinio dalies teismas pažymėjo, kad G. B. kaltė dėl nesurastų auksinių papuošalų, durų raktų, pinigų vagystės nėra įrodyta, todėl civilinis ieškinys tokiu atveju iš kaltu nepripažinto asmens negali būti priteisiamas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tam, kad tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi, tarp kilusios žalos ir neteisėtų kaltininko veiksmų turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Dėl dalies kaltinimų G. B. kaltės neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti, kad turtinė žala atsirado būtent dėl kaltinamo asmens veiksmų. Ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą tenkinti tik dalį civilinio ieškinio, savaime tokio sprendimo nedaro neteisėtu ar negaliojančiu, kadangi pati išvada tenkinti tik dalį civilinio ieškinio, yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, paremta faktinių aplinkybių analize ir vertinimu.
Skundo autorės argumentai dėl nepagrįstai atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimo nustatymo atmetami. G. B. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas paprastai LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažįstamas prisipažinimu. Taip pat prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tada, kai kaltinamas asmuo savo kaltę pripažįsta tik dėl dalies nusikalstamų veikų. Pažymėtina tai, kad reikalavimas prisipažinti dėl visų pareikštų kaltinimų neturi būti suprantamas kaip reikalavimas prisipažinti ir dėl tų nusikalstamų veikų, kurių kaltinamas asmuo nėra padaręs. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas G. B. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę.
Teismas taip pat teisingai išsprendė ir daiktinių įrodymų klausimą. Nors nukentėjusioji teigia, kad rankinis laikrodis „Marea“, balto metalo grandinėlė bei ausinės „JVS“ neteisingai grąžino nuteistajam, apygardos teismo teisėjų kolega šiuos teiginius laiko nepagrįstais. Pirmos instancijos teismas minėtus daiktus G. B. grąžino motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, jog šis turtas būtų gautas iš nusikalstamos veikos. LR BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. LR BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jo gautas bet kokio pavidalo turtas. G. B. apklausiamas paaiškino, kad ausines „JVS“ nusipirko iš mamos duotų pinigų tą dieną, kai ji išvyko į Italiją, o laikrodį ir grandinėlę pirko gerokai seniau, gal prieš pusmetį ar metus, pirko už sutaupytus pinigus, kuriuos duodavo mama. Duomenų, kurie paneigtų šią nuteistojo versiją, surinkta nebuvo. Žemesnysis teismas šią normą taikė tinkamai, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog paminėti daiktai yra įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų pinigų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
nukentėjusiosios V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje neišdėstytas sprendimas išteisinti G. B. pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
G. B. pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį dėl 160 Lt. vagystės išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.