- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-20
- Bylos Nr.
- e2-5450-1268/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01016-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Mozūraitis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Viktorija Čivilytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl vaiko ugdymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-1015) atsakovui R. B., kuriuo prašo leisti ieškovei vienai pasirašyti nepilnametės E. B. mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla Jungtinėje Karalystėje, pasirašyti ir pateikti visus dokumentus, būtinus Jungtinės Karalystės vizos išdavimui, bei atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko priėmimu į mokyklą, taip pat pasirašyti visus dokumentus, susijusius su išvykimu, apsigyvendinimu.
2. Ieškinyje nurodyta, kad nepilnametė E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra gabi mokinė, nuo mažens aktyviai dalyvaujanti ugdymo ir meninėje veikloje, ypač muzikinėje srityje. 2025 m. pavasarį mergaitei buvo atliktas savęs pažinimo ir gebėjimų įvertinimo testas „EgoCompass“, kurio metu nustatyti aukšti jos gebėjimai ir pateiktos rekomendacijos svarstyti galimybę mokytis užsienio mokykloje, kuri geriau atitiktų jos individualius ugdymo poreikius. Su šiomis rekomendacijomis buvo supažindintas ir atsakovas, kuris iš pradžių tam neprieštaravo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė taip pat teigia, kad, įvertinusi skirtingas alternatyvas, nepilnametė E. B. pasirinko Jungtinėje Karalystėje veikiančią (duomenys neskelbtini) mokyklą, pasižyminčią aukštais akademiniais standartais ir stipria muzikine kryptimi. 2025 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas stojimo procesas, pateikti reikiami dokumentai, gautos rekomendacijos iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vaikų choro studijos vadovės, taip pat įvyko nuotolinis pokalbis anglų kalba. Nepilnametei E. B. buvo pasiūlyta nuo 2026 m. rugsėjo mėnesio pradėti mokslus minėtoje mokykloje, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti mokymosi sutartį ir dokumentus, reikalingus Jungtinės Karalystės vizai gauti.
4. Ieškovės teigimu, toks atsakovo atsisakymas grindžiamas jo asmeniniu požiūriu į dukters būsimas studijas ir nepritarimu mokymuisi užsienyje. Ieškovė pažymėjo, kad pagal dabartinę ugdymo sistemą Lietuvoje nepilnametė vidurinį ugdymą baigtų būdama labai jauna ir universitetines studijas pradėtų dar nepilnametė, todėl mokymasis užsienyje, kartojant vienuoliktą klasę, sudarytų sąlygas brandesniam pasirengimui tolimesnėms studijoms ir geresniam asmeniniam bei akademiniam tobulėjimui. Ieškovė taip pat nurodė jau sumokėjusi mokyklos reikalaujamą avansą ir įsipareigojanti padengti visas mokymosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Byloje gautas atsakovo R. B. atsiliepimas (CBP-22841), kuriame atsakovas pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nepritaria nepilnametės dukters E. B. išvykimui mokytis į Jungtinę Karalystę, nes mano, jog toks sprendimas nepagrįstai atitolintų vaiką nuo šeimos ir tėvų. Atsakovas pažymi, kad nuo vaikų gimimo aktyviai dalyvavo jų auklėjime ir ugdyme, daug laiko skyrė jų fiziniam, intelektiniam ir kultūriniam lavinimui, skatino įvairias veiklas bei pomėgius. Atsakovas teigia gerai pažįstantis dukters asmenybę, interesus ir siekius, nes su ja daug bendravo, aptarinėjo ateities planus ir galimas profesines kryptis. Jo teigimu, E. B. yra išreiškusi norą ateityje studijuoti mediciną (duomenys neskelbtini) ir savo gyvenimą sieti su Lietuva.
6. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad, jo nuomone, mokymasis užsienyje nėra susijęs su dukters planuojamomis medicinos studijomis Lietuvoje, todėl toks sprendimas nebūtų racionalus. Atsakovas taip pat pažymi, kad, konsultavęsis su (duomenys neskelbtini) dėstytojais, gavo patarimą siekti medicinos studijų Lietuvoje ir kryptingai ruoštis stojimui į šias studijas. Atsakovas teigia, kad užsienio mokyklų siūlymas mokytis užsienyje yra grindžiamas komerciniais interesais, o ne realia nauda vaikui, ypač jei ji planuoja ateityje studijuoti ir dirbti Lietuvoje.
7. Atsakovas taip pat išreiškia susirūpinimą dėl galimų rizikų, susijusių su nepilnametės išvykimu gyventi ir mokytis užsienyje toli nuo šeimos, bei pabrėžia tėvų dalyvavimo vaiko gyvenime ir kasdienio bendravimo svarbą. Jis nurodo, kad nori ir toliau aktyviai dalyvauti dukters gyvenime, padėti jai ruoštis būsimoms studijoms ir palaikyti ją priimant svarbius sprendimus. Atsakovas pažymi, kad su dukra yra aptaręs jos ateities planus ir mano, jog ji pati yra išreiškusi norą tęsti mokslus Lietuvoje. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo metu dėl sveikatos problemų jam buvo atliktos kelios operacijos, todėl jam ypač svarbus artimas ryšys su vaikais ir galimybė būti kartu su jais.
8. Byloje gauta ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Taryba) išvada (CBP-24274), kurioje nurodyta, kad šalių šeima Tarnybai anksčiau nebuvo žinoma, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus negauta, socialinės paslaugos šeimai neteikiamos. Tarnybos vyriausioji specialistė (psichologė) susitiko su nepilnamete E. B. ir išklausė jos nuomonę. Pokalbio metu nustatyta, kad nepilnametė E. B. geba nuosekliai ir argumentuotai dėstyti savo mintis, pasižymi aukštu kognityviniu ir emociniu brandumu, geba reflektuoti savo jausmus ir analizuoti susiklosčiusią situaciją. Nepilnametė E. B. nurodė norinti išvykti į Jungtinę Karalystę mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje vieniems ar dvejiems metams, siekdama įgyti naujos patirties, praplėsti akiratį, išbandyti kitokią mokymosi sistemą ir geriau apsispręsti dėl būsimos studijų krypties. Ji taip pat pažymėjo, kad ateityje planuoja studijuoti Lietuvoje, tikėtina medicinos srityje, ir savo gyvenimą sieti su Lietuva.
9. Tarnybos vertinimu, nepilnametė E. B. suvokia tiek išvykimo, tiek pasilikimo Lietuvoje privalumus ir trūkumus, o jos nuomonė nėra spontaniška ar primesta vieno iš tėvų, bet susiformavusi savarankiškai. Pokalbio metu taip pat nustatyta, kad nepilnametė patiria emocinę įtampą dėl užsitęsusio tėvų konflikto ir jaučiamo spaudimo pasirinkti vieną iš jų pozicijų, todėl sprendimo neapibrėžtumas jai kelia papildomą emocinę naštą. Tarnyba pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog laikinas nepilnametės E. B. mokymasis Jungtinėje Karalystėje keltų grėsmę jos saugumui, raidai ar gerovei, o tokia patirtis galėtų prisidėti prie jos akademinio ir asmeninio tobulėjimo, savarankiškumo bei brandos ugdymo. Apibendrindama Tarnyba nurodė, kad nepilnametės E. B. laikinas išvykimas mokytis į Jungtinę Karalystę atitiktų geriausius vaiko interesus ir yra rekomenduotinas, kartu pažymėdama, kad tėvams reikėtų stiprinti tarpusavio komunikaciją ir spręsti nesutarimus neįtraukiant vaiko į lojalumo konfliktą.
10. Kartu su Tarnybos išvada į byla pateiktas Vaiko nuomonės išklausymo aktas (išvados (CBP-24274) priedas), kuriame nurodyta, kad Tarnybos vyriausioji specialistė (psichologė) susitiko su nepilnamete E. B. Tarnybos patalpose ir išklausė jos nuomonę. Pokalbio metu nepilnametė E. B. nurodė, kad planavo vieniems ar dvejiems metams išvykti mokytis į Jungtinę Karalystę esančią mokyklą, tačiau tėvas nesutinka pasirašyti dokumentų, reikalingų vizai ir mokymosi sutarčiai. Nepilnametė E. B. paaiškino, kad mokymąsi užsienyje svarstė kartu su motina, o šią galimybę pasirinko įvertinusi siūlomas mokyklas ir jų ugdymo programas. Ji nurodė, kad ją domina gamtos mokslai, ypač biologija ir chemija, todėl ateityje svarsto studijuoti mediciną ar su ja susijusią studijų kryptį. Nepilnametė E. B. taip pat paaiškino, kad ilgalaikes studijas planuoja Lietuvoje ir norėtų savo gyvenimą bei profesinę veiklą sieti su Lietuva, tačiau mokymąsi Jungtinėje Karalystėje vertina kaip galimybę įgyti papildomos patirties, geriau pažinti save, susipažinti su kita švietimo sistema ir labiau pasiruošti tolimesnėms studijoms. Ji nurodė, kad mokymasis užsienyje jai atrodo patrauklus dėl mažesnių klasių, didesnio dėmesio mokiniams, geresnių sąlygų mokytis gamtos mokslų bei galimybių dalyvauti muzikinėje veikloje. Nepilnametė E. B. taip pat pažymėjo, kad tėvų nesutarimai dėl jos mokymosi kelia jai emocinę įtampą ir ji jaučiasi atsidūrusi tarp dviejų skirtingų tėvų pozicijų. Ji nurodė, kad sprendimas dėl mokymosi užsienyje jai yra svarbus, nes buvo įdėta daug pastangų stojimo procese.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Viktorija Čivilytė nurodė, kad ieškinyje išdėstytą reikalavimą visiškai palaiko ir papildomai paaiškino, kad šalys turi labai gabią dukrą, kuri šiuo metu mokosi vienuoliktoje klasėje ir, esant dabartinei situacijai, vidurinį išsilavinimą Lietuvoje baigtų būdama labai jauno amžiaus. Ieškovės atstovė taip nurodė, kad planuojamas mokymasis Jungtinėje Karalystėje būtų laikinas ir sudarytų galimybes nepilnametei E. B. įgyti papildomos akademinės ir asmeninės patirties, o vėliau ji galėtų grįžti į Lietuvą, baigti mokyklą ir laikyti valstybinius brandos egzaminus. Be to, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pateikė ir procesinį prašymą tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinį, numatyti sprendimo skubų vykdymą, kadangi priešingu atveju dėl galimo sprendimo apskundimo būtų prarasta galimybė laiku pasirašyti reikalingus dokumentus ir nepilnametė nebegalėtų pradėti mokytis numatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad jo nuomone nepilnametės dukters išvykimas mokytis į Jungtinę Karalystę šiuo metu nebūtų tinkamas sprendimas, nes mergaitė yra labai jautraus charakterio ir jai svarbus artimas ryšys su šeima bei saugi aplinka. Atsakovas pažymėjo, kad daug metų aktyviai dalyvavo vaikų auklėjime ir ugdyme, daug laiko skyrė jų lavinimui, todėl gerai pažįsta dukters asmenybę ir poreikius. Jo teigimu, nepilnametė E. B. yra labai gabi, tačiau kartu ir jautri, todėl gyvenimas toli nuo tėvų galėtų turėti neigiamą poveikį jos emocinei būklei.
Atsiliepimas
13. Atsakovas taip pat paaiškino, kad su dukra yra aptaręs jos ateities planus ir mano, jog ji galėtų sėkmingai tęsti mokslus Lietuvoje, o ateityje, tapusi pilnametė, pati galėtų spręsti dėl studijų ar išvykimo į užsienį. Jo teigimu, šiuo metu mergaitė dar yra nepilnametė, todėl tėvų pareiga yra užtikrinti jos saugumą ir stabilumą. Atsakovas taip pat išreiškė kritišką požiūrį į asmenį, kuris rekomendavo mokymosi užsienyje galimybę, nurodydamas, kad, jo nuomone, šis asmuo veikia kaip užsienio mokymo įstaigų ar studijų programų pardavėjas ir siekia komercinės naudos, todėl jo pateikiamos rekomendacijos negali būti laikomos objektyviomis ar orientuotomis į geriausius vaiko interesus.
14. Atsakovas taip pat išreiškė abejones dėl byloje pateiktos Tarnybos išvados, teigdamas, kad jo vertinimu, joje padarytos išvados nėra pagrįstos visomis aplinkybėmis ir nepakankamai įvertina nepilnametės jautrumą bei galimas rizikas. Jis pažymėjo, kad, nors supranta dukters norą keliauti ir įgyti naujų patirčių, tačiau, jo nuomone, tai galėtų būti daroma vėliau, kai ji bus brandesnė ar sulauks pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad galbūt ateityje galėtų būti svarstoma galimybė dukrai vykti mokytis ar studijuoti į užsienį, tačiau šiuo metu tokio sprendimo nepalaiko. Taip pat atsakovas minėjo šeimos aplinkybes ir savo sveikatos būklę, pažymėdamas, kad jam svarbus artimas ryšys su vaikais ir galimybė būti kartu. Apibendrindamas atsakovas nurodė, kad, jo nuomone, nepilnametės interesus geriausiai atitiktų jos mokymosi tęstinumas Lietuvoje, todėl prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
15. Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos (ieškinio (CBP-1015) priedas) nustatyta, kad nepilnametė E. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra ieškovė R. B. ir atsakovas R. B.
16. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnametės E. B. ugdymo klausimo, tai yra ieškovė siekia, kad nepilnametei E. B. būtų sudaryta galimybė mokytis Jungtinėje Karalystėje esančioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, tuo tarpu atsakovas tokiai galimybei nepritaria ir atsisako duoti sutikimą pasirašyti su mokymusi susijusius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymi, kad sprendžiant su vaikais susijusius ginčus turi būti siekiama ne formaliai išlaikyti tėvų pozicijų pusiausvyrą, bet rasti sprendimą, kuris labiausiai atitiktų vaiko gerovę, jo raidą ir ateities galimybes, ir prioritetas visada teikiamas geriausiems vaiko interesams. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose taip pat nuosekliai plėtojamas teismų praktikoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Analogiškas principas įtvirtintas Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurį priimant sprendimus dėl vaiko būtina vertinti individualią vaiko situaciją, jo poreikius, brandą, vystymąsi bei galimybes užtikrinti jo visapusišką raidą.
18. Pagal Civilinio kodekso 3.165 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, rūpintis jų fiziniu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei sudaryti sąlygas vaikams mokytis. Tėvai sprendimus dėl esminių vaiko gyvenimo klausimų turi priimti bendru sutarimu. Tuo atveju, kai tokio sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas sprendžiamas teisme.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šeimos bylų, kurios nėra identiškos nagrinėjamai bylai, bet svarbios juose suformuluotais vaikų ir tėvų tarpusavio teisių ir pareigų aiškinimu, praktikoje, pabrėžiama, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvams tenka pareiga vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius, o šių poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-378/2022).
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė E. B. po sėkmingos atrankos buvo pakviesta mokintis Jungtinėje Karalystėje esančioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje jai pasiūlyta vieta vyresniųjų klasių internatinėje programoje nuo 2026 m. rugsėjo 7 d. Be to, (duomenys neskelbtini) mokykla nepilnametei E. B. skyrė direktoriaus apdovanojimą, suteikiantį galimybę gauti papildomas dainavimo pamokas bei toliau plėtoti jos muzikinius gebėjimus. (duomenys neskelbtini) mokykla yra nustačiusi galutinį terminą iki 2026 metų balandžio 20 d. pasirašyti mokymosi sutartį ir pateikti visus reikalingus dokumentus. Nepateikus dokumentų laiku, kvietimas mokytis bus panaikintas. Tai patvirtina užpildyta priėmimo forma ir (duomenys neskelbtini) mokyklos 2025 m. lapkričio 25 d. laiškas (ieškinio (CBP-1015) priedai) bei mokėjimo išrašas (CBP-12204), kuriame yra duomenys, kad už nepilnametės E. B. mokymąsi šioje mokykloje jau yra sumokėtas pradinis 20136,00 eurų mokestis. Be to, šias aplinkybes teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ir jų neginčijo (teismo posėdžio garso įrašo 58-50 min., 1 val. 52-53 min.), todėl teismas vertina, kad minėti faktai yra nustatyti (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis).
21. Vertindamas nepilnametės E. B. interesus teismas atsižvelgia į jos akademinius gebėjimus ir pasiekimus. Teismas nustatė, kad nepilnametė E. B. pasižymi aukštais akademiniais rezultatais, yra aktyvi mokyklos bendruomenės narė ir turi išskirtinių gebėjimų muzikos srityje. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos 2025 m. rugsėjo 30 d. pažymos (CBP-12204) matyti, kad nepilnametės E. B. mokymosi rezultatai yra labai geri – daugumos mokomųjų dalykų metiniai įvertinimai yra 9–10 balų.
22. Taip pat byloje pateiktose mokytojų 2025 m. lapkričio 11 d. rekomendacijose (ieškinio (CBP-1015) priedai, (CBP-12204)) pažymima, kad nepilnametė E. B. pasižymi išskirtine akademine motyvacija, brandumu, savarankiškumu ir lyderystės potencialu, aktyviai dalyvauja akademinėse olimpiadose ir mokyklos veikloje, geba laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis bei turi gerus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
23. Nepilnametės E. B. muzikiniai gebėjimai taip pat įvertinti itin palankiai. (duomenys neskelbtini) vaikų choro studijos vadovės 2025 m. lapkričio 11 d. rekomendacijoje (CBP-12204) nurodyta, kad nepilnametė E. B. nuo ankstyvo amžiaus pasižymi aukštu muzikinio pasirengimo lygiu, disciplina ir scenine patirtimi, yra dalyvavusi įvairiuose operos pastatymuose ir turi potencialo toliau sėkmingai tobulėti muzikos srityje.
24. Civilinio kodekso 3.164 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą išklausyti vaiką, gebantį suformuluoti savo nuomonę, ir į ją atsižvelgti sprendžiant su juo susijusius klausimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas).
25. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepilnametė E. B., būdama 15 (penkiolikos) metų amžiaus, dėl išskirtinių akademinių gebėjimų jau mokosi (duomenys neskelbtini) 11 (vienuoliktoje) (III gimnazijos) klasėje, todėl jos amžius ir brandos lygis leidžia jai suvokti su jos ugdymu susijusių sprendimų reikšmę ir todėl jos išreikšta nuomonė nagrinėjamu atveju laikytina reikšminga ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
26. Teismas nustatė, kad nepilnametė E. B., bendraudama su Tarnybos vyriausiąja specialiste (psichologe), aiškiai ir argumentuotai išreiškė norą mokytis Jungtinėje Karalystėje esančioje mokykloje (duomenys neskelbtini). Nepilnametė E. B. nurodė, kad siekia įgyti naujos akademinės ir kultūrinės patirties, plėsti savo gebėjimus bei pasinaudoti atsivėrusiomis ugdymosi galimybėmis. Ji taip pat nurodė norinti laikinai vykti mokytis į Jungtinę Karalystę siekdama geriau pažinti save ir išbandyti kitokią mokymosi sistemą, tačiau kartu pažymėjo, kad ateityje planuoja studijuoti Lietuvoje ir savo gyvenimą sieti su Lietuva (2026 m. vasario 12 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas (DOK-24274)). Tarnybos išvadoje pažymėta, kad nepilnametė E. B. geba argumentuotai išdėstyti savo mintis, jos nuomonė yra nuosekli ir savarankiška, o ne primesta vieno iš tėvų (DOK-24274).
27. Vertindamas atsakovo argumentus, nurodytus atsiliepime ir papildomai išsakytus teismo posėdžio metu, teismas pažymi, kad atsakovas iš esmės savo nesutikimą grindžia nuogąstavimais dėl galimo vaiko emocinio jautrumo bei galimų rizikų gyvenant užsienyje. Tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nepilnametės mokymasis užsienio mokykloje galėtų kelti grėsmę jos saugumui ar raidai. Vien aplinkybės, susijusios su aplinkos pasikeitimu ar galimais adaptacijos sunkumais, savaime nereiškia vaiko ar tuo labiau atsakovo interesų pažeidimo, nes kiekvienas asmuo, siekdamas tam tikrų tikslų, neišvengiamai susiduria su iššūkiais ir pokyčiais. Tokie pokyčiai gali būti ir yra laikomi natūralia asmeninio ir akademinio tobulėjimo dalimi. Teismas pažymi, kad atsakovo bendro pobūdžio nuogąstavimai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu riboti vaiko galimybes siekti akademinės ir asmeninės raidos tikslų, ypač kai byloje pateikti duomenys patvirtina nepilnametės brandą, gebėjimus ir motyvaciją.
28. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnametės išvykimas mokytis į Jungtinę Karalystę reikštų jos ryšių su atsakovu nutraukimą ar reikšmingą jų apribojimą. Atsakovas ir toliau išlieka vaiko tėvu ir gali palaikyti ryšį su dukra, bendrauti su ja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, taip pat susitikti atostogų ar kitais laikotarpiais. Todėl vien faktas, kad nepilnametė kurį laiką gyventų ir mokytųsi kitoje valstybėje, savaime nereiškia vaiko ar atsakovo teisės į šeimos ryšius pažeidimo.
29. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo išsakytus argumentus, susijusius su jo neigiamu požiūriu į kitus su ieškove ar vaiku tiesiogiai nesusijusius asmenis, tarp kurių įvardinamas „R.“ ir jo ugdymo verslas ar kolegų, draugų, pažystamų ir giminių vaikų patirtys (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 10-17, 23-26, 32-33, 39-40 min.). Teismas pažymi, kad sprendžiant su vaiku susijusius ginčus turi būti vertinamos tik tos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su vaiko interesais, jo saugumu, gerove ir raida. Tėvų tarpusavio nesutarimai ar vieno iš tėvų neigiama nuomonė apie kitus su vaiko gyvenimu tiesiogiai nesusijusius asmenis savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu riboti vaiko galimybes siekti jam svarbių ugdymosi tikslų.
30. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovo minimos aplinkybės galėtų kelti realią grėsmę nepilnametės interesams ar jos gerovei. Todėl teismas vertina, kad atsakovo argumentai šiuo atveju yra labiau susiję su jo subjektyviu vertinimu ir tarpusavio santykių su ieškove aiškinimusi, tačiau jie nėra reikšmingi sprendžiant nepilnametės ugdymo klausimą.
31. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 53-56 min.) paaiškėjo aplinkybė, kurios neginčijo atsakovas, jog kiti atsakovo vaikai panašaus amžiaus jau buvo išvykę gyventi ar mokytis atskirai nuo tėvų, taip pat ir į užsienį. Iš ieškovės atstovės klausime nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo viena dukra būdama nepilnamete 15 (penkiolikos) metų išvyko gyventi į Vilnių, vėliau – į užsienį, sūnus dar būdamas nepilnametis 16 (šešiolikos) metų išvyko gyventi atskirai nuo tėvų ir vėliau išvyko į Amsterdamą, o kita dukra, būdama 17 (septyniolikos) metų taip pat išvyko į Belgiją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimoje nepilnamečių vaikų išvykimas mokytis ar gyventi kitur, įskaitant ir užsienį, nebuvo laikomas išskirtiniu ar neleistinu reiškiniu.
32. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad atsakovo pozicija dėl nepilnametės E. B. išvykimo iš esmės skiriasi nuo jo ankstesnio požiūrio į kitų vaikų savarankiškumą ir galimybes išvykti panašaus amžiaus. Nors atsakovas nurodo, kad nepilnametė E. B. yra jautresnio charakterio, vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu riboti jos galimybes siekti ugdymo ar asmeninės raidos tikslų, ypač kai kitų šeimos vaikų atžvilgiu tokie ribojimai nebuvo taikomi. Teismas pažymi, kad sprendžiant su nepilnamečiais susijusius klausimus turi būti laikomasi nuoseklumo ir lygiateisiškumo principų, o vaikų interesai vertinami individualiai, tačiau kartu vengiant nepagrįsto skirtingo jų diferencijavimo.
33. Situacija, kai vieniems šeimos vaikams buvo sudarytos galimybės būnant panašaus amžiaus išvykti gyventi ar mokytis kitur, o nepilnametei E. B. tokia galimybė atsakovo kategoriškai nesuteikiama, gali sudaryti prielaidas vertinti tokį požiūrį kaip nepagrįstai nevienodą vaikų vertinimą šeimoje. Toks požiūris neatitiktų vaiko interesų prioriteto principo ir galėtų lemti nepagrįstą skirtingą šeimos narių vertinimą, kai vieniems vaikams suteikiamos platesnės galimybės, o kitiems jos be pakankamo pagrindo apribojamos.
34. Teismas taip pat pažymi, kad tėvų pareiga yra veikti taip, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir sudarytos kuo palankesnės sąlygos jo raidai. Tėvai sprendimus dėl vaiko turi priimti pirmiausia vadovaujantis jo interesais, o ne asmeniniais nesutarimais ar subjektyviomis nuostatomis. Tėvų vaidmuo tokiose situacijose turėtų būti ne riboti vaiko siekius ar juos menkinti, bet priešingai – palaikyti vaiką, išklausyti jo nuomonę ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jo gebėjimų bei talentų realizavimui, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo išsakomi priekaištai ir jo neigiama nuostata tam tikrų asmenų atžvilgiu negali būti laikomi pagrindu riboti nepilnametės E. B. galimybes pačiai pasirinkti ugdymo kryptį, vietą ir įstaigą, ypač kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokia galimybė atitinka nepilnametės E. B. interesus ir jos pačios išreikštą valią.
35. Teismo vertinimu, sudarius sąlygas nepilnametei E. B. dalyvauti minėtoje ugdymo programoje Jungtinėje Karalystėje, būtų skatinamas jos savarankiškumas ir atsakomybė, o įgytos žinios bei patirtis galėtų turėti reikšmingą teigiamą poveikį jos tolimesnei profesinei ir asmeninei raidai. Be to, nepilnametei E. B. sėkmingai išlaikius brandos egzaminus ir įgijus vidurinį išsilavinimą, jai atsirastų platesnės galimybės pasirinkti tolimesnę studijų kryptį pagal jos gebėjimus ir interesus. Ji galėtų rinktis studijuoti mediciną (kaip to pageidauja ir pats atsakovas (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 14 min., 2 val. 1,3 min.), gamtos mokslus ar kitą ją dominančią studijų sritį, atsižvelgdama į savo akademinius pasiekimus, profesinius siekius ir asmeninius interesus.
36. Byloje esantys duomenys patvirtina nepilnametės E. B. brandą, puikius mokymosi ir kūrybinės veiklos pasiekimus, jos motyvaciją siekti aukštesnių ugdymosi tikslų. Nepilnametė E. B. taip pat pati aiškiai ir argumentuotai išreiškė norą pasinaudoti šia ugdymosi galimybe. Tuo tarpu atsakovo nesutikimas su nepilnametės E. B. išvykimu iš esmės grindžiamas subjektyviais nuogąstavimais ir asmeninėmis aplinkybėmis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nepilnametės E. B. interesais ir nepaneigia galimos naudos vaikui, todėl, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pritaria Tarnybos išvadai, kad nepilnametės E. B. mokymasis Jungtinėje Karalystėje esančioje (duomenys neskelbtini) mokykloje atitinka jos geriausius interesus.
37. Atsižvelgdamas į nepilnametės brandą, jos aiškiai išreikštą nuomonę, akademinius ir kūrybinius gebėjimus, taip pat į byloje pateiktus dokumentus, patvirtinančius realias galimybes mokytis pasirinktoje mokymo įstaigoje, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas leisti ieškovei R. B. vienai pasirašyti nepilnametės E. B. mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla Jungtinėje Karalystėje, pasirašyti ir pateikti visus dokumentus, būtinus Jungtinės Karalystės vizos išdavimui, bei atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko priėmimu į mokyklą, taip pat pasirašyti visus dokumentus, susijusius su išvykimu, apsigyvendinimu yra pagrįstas ir tenkintinas.
38. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą leisti skubiai vykdyti sprendimą, nes dėl numatytos teismo sprendimo įsiteisėjimo tvarkos jo vykdymas nebeteks prasmės (teismo posėdžio garso įrašo 55 min.). Atsakovas minėtam ieškovės atstovės pareikštam prašymui neprieštaravo (teismo posėdžio garso įrašo 55 min.).
39. Teismas, atsižvelgęs į prašymo argumentus ir tai, kad atsakovas jam neprieštaravo, vertina, kad skubus sprendimo vykdymas labiausiai atitiktų nepilnametės E. B. interesus, nes leistų ieškovei iki 2026 m. balandžio 20 d. vienai pasirašyti nepilnametės E. B. mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla Jungtinėje Karalystėje ir savalaikiai pradėti ar užbaigti ir kitus veiksmus, susijusius su nepilnametės E. B. išvykimu mokintis (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl ieškovės atstovės prašymą tenkina ir leidžia sprendimą vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnis). Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnis).
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
41. Ieškinys priimtas ieškovės naudai. Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282-283 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienai pasirašyti nepilnametės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla Jungtinėje Karalystėje, pasirašyti ir pateikti visus dokumentus, būtinus Jungtinės Karalystės vizos išdavimui, bei atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko priėmimu į mokyklą, taip pat pasirašyti visus dokumentus, susijusius su išvykimu, apsigyvendinimu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.