Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. K. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-542-913/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. K. Š. dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-779/2009 nustatytą ieškovo A. S. teikiamą kasmėnesinį 200,00 Eur dydžio materialinį periodinį išlaikymą buvusiai sutuoktinei atsakovei N.K. Š. bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių vaikai tapo pilnamečiais ir atsakovė nebeturi prievolės teikti jiems išlaikymo, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovės turtinės padėties pagerėjimą įrodo ir tai, kad ji po santuokos nutraukimo įsigijo nekilnojamojo turto –žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė sugeba pasirūpinti savo materialine gerove, todėl ieškovo teikiamas išlaikymas buvusiai sutuoktinei turi būti naikinamas.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-779/2009 nustatytą ieškovo A. S. teikiamą kasmėnesinį 200,00 Eur dydžio materialinį periodinį išlaikymą buvusiai sutuoktinei atsakovei N.K. Š. ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo A. S. finansinė padėtis po Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo, kuomet buvo atmestas jo ieškinys dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei nutraukimo, nepasikeitė. Nustatė, kad atsakovės turtinė ir sveikatos būklė pagerėjo. Atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto –žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), jos darbingumo lygis padidėjęs iki 50 proc. (buvo 45 proc.). Šiuo metu atsakovė, vaikams tapus pilnamečiams, nebeturi prievolės teikti išlaikymą vaikams, skirtingai, nei ieškovas, su kuriuo gyvena vaikai, ir kuris moka už sūnaus G. S. mokslus. Atsakovė įsidarbino (kovo mėnesį gavo 244,12 Eur, balandžio – 306,53 Eur), gauna netekto darbingumo pensiją (43,93 Eur). Šias nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip esmines ir leidžiančias konstatuoti, kad atsakovė racionaliai naudodama gaunamas pajamas ir nuosavybės teise valdomą turtą, gali pati, be ieškovo pagalbos užsitikrinti minimalių, būtinų poreikių patenkinimą.

Apeliaciniu skundu atsakovė N.K. Š. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - A. S. ieškinio netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, pažeidė rungtyniškumo principą, padarė neteisingas išvadas. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagerėjo jos turtinė padėtis. 2012-12-21 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, ieškovo A. S. ieškinys dėl išlaikymo panaikinimo buvo atmestas. Po šio sprendimo priėmimo, atsakovė disponuoja tuo pačiu nekilnojamuoju turtu. 2013-06-03 ji įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) už mirusios mamos jai paliktas santaupas. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė šių aplinkybių neįrodė. Nuo 2012-12-21 iki 2013-06-03 atsakovės pajamos buvo 3539,45 Lt už kurias ji turėjo išlaikyti nepilnametę dukrą bei tenkinti būsto išlaikymo, maitinimosi, sveikatos ir kt. poreikius, bei teikti priteistą išlaikymą. Ieškovas atsakovei priteisto išlaikymo neteikia. Už įsigytą turtą atsakovė sumokėjo 5000,00 Lt, todėl akivaizdu, kad tokios sumos susitaupyti ji negalėjo. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė įsidarbino, nevertino to, kad ji išdirbo tik du mėnesius, nes progresuojant ligai tęsti darbo nebegalėjo ir buvo privesta dėl sveikatos būklės nutraukti darbo sutartį, bei netenkino prašymo prijungti medicininius dokumentus, neapklausė apeliantę gydančių gydytojų, kurie patvirtintų apie apeliantės ribotas galimybes dirbti. Teismas klaidingai vertino faktines aplinkybes dėl apeliantės minimalių poreikių patenkinimo, nesivadovavo CK 6.461 str. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu apeliantės pajamos per mėnesį yra 177,54 Eur, ieškovui teikiant 200,00 Eur išlaikymą, jos sudarytų 377,54 Eur, tačiau ieškovas piktybiškai vengia teikti išlaikymą ieškovei nuo pat jo priteisimo ir jo įsiskolinimas atsakovei yra 14936,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš vis nesiaiškino ieškovo turtinės padėties ir vengimo teikti atsakovei išlaikymą priežasčių, o apsiribojo tik apeliantės turtinės padėties vertinimu. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad apeliantė nuo 2013-09-19 buvo paskirta savo motinos S. Š. rūpintoja, šias pareigas atliko iki motinos mirties, t.y.2015-01-02, ir įsidarbinimo galimybių neturėjo. Apeliantė negauna jokių išmokų iš dukters L. Š. tėvo, ateityje iš valstybės gaus 45,60 Eur išmoką, paramą mokinio reikmėms įsigyti. Iš minėtos 177,54 Eur vieno mėnesio pajamų sumos apeliantė negali patenkinti ne tik savo minimalių poreikių, bet ir vaiko. Vertindamas apeliantės turtinę padėtį, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 str. 11 d. ir padarė teisės normos taikymo ir aiškinimo klaidą. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad yra pasibaigusi įstatymo nustatyta prezumpcija, kad šalių vaikai tapo pilnamečiais, tačiau neišnyko kitos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priteista išlaikymas atsakovei – sveikatos būklė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės sveikatos būklė pagerėjo. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendime nurodyta, kad atsakovei nustatytas neįgalumas, t.y. 45 proc. netekto darbingumo lygis. Pagal 2011-02-28 darbingumo lygio pažymą galiojusią iki 2013-02-07 apeliantės darbingumo lygis buvo 55 proc., pagal – galiojusią nuo 2013-02-08 iki 2015-02-10, darbingumo lygis 50 proc., pagal nuo 2015-02-11 iki 2031-07-07 - apeliantės nedarbingumas 50 proc. Taigi nuo 2012-12-21 priimto sprendimo apeliantės būklė pablogėjo 5 proc., be to, buvo diagnozuota dar viena liga (vidutinio sunkumo depresijos epizodas, turi didelių sunkumų atliekant savo kasdieninę veiklą). Apeliantei itin sunku gauti darbą, pagal turimas ligas, o dirbant, ligoms paūmėjus, ji priversta nutraukti darbo santykius. Apeliantė pirmos instancijos teisme savo teises gynė neturėdama atstovo, todėl teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, nors ji ir turėjo teisę gauti nemokamą pagalbą. Tai, kad ji negalėjo tinkamai ginti savo teisių, patvirtina jos prašymas prijungti prie bylos reikšmingus bylai įrodymus, po civilinės bylos išnagrinėjimo.

Ieškovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės N.K. Š. apeliacinį skundą ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-14 sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai aiškino CK 3.72 str. 11 d. įtvirtintą teisės normą. Nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas priimti motyvuotą, pagrįsta ir nešališką sprendimą, aiškiai ir pagrįstai nustatė laikotarpį, kurio vertinimas yra aktualus – nuo 2012-12-21 Anykščių teismo sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos ir teisingai vertino pagal situaciją buvusią 2012 m., remdamasis sprendimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir dabartinės situacijos santykio vertinimu. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės turtinė padėtis pagerėjo, t.y. atsakovė naujai įsigijo nekilnojamojo turto ir šiuo metu jai priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad atsakovė turi pakankamai turto, kurio dalimi nesinaudoja, jo nerealizuoja. Tai, kad apeliantė žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) įsigijo po motinos mirties už jos santaupas, nekeičia fakto, kad atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto, t.y. praturtėjo. Šis faktas yra esminis, leidžiantis konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovės argumentas dėl jos prastos finansinės padėties, nes atsakovei reikia išlaikyti nepilnametę dukrą, kadangi vaiko tėvas neteikia išlaikymo, bei negauna paramos iš valstybės, nepriimtinas. Atsakovė dėl susidariusios padėties yra kalta pati, nes ji nesinaudoja savo teisėmis. Ji pati nesiekė išsireikalauti išlaikymo įsiskolinimą iš dukters tėvo, nors teismo sprendimu išlaikymas yra priteistas, ir taip nesiekia pagerinti savo turtinę padėtį. Toks motyvas sprendžiant išlaikymo nutraukimo klausimą prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams, nes pažeistų ieškovo teises dėl to, kad kitas asmuo nevykdo savo pareigų. Teismui sprendžiant klausimą dėl išlaikymo panaikinimo esminės reikšmės turėjo tai, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo turto, bei atsakovė nebeturi pareigos teikti išlaikymą vaikams. Apeliantės nurodytas CK 6.461 str. nesusijęs su byla, nes reglamentuoja, ne išlaikymo, o rentos santykius. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovės įsidarbinimą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra pakankamai darbinga, gali susirasti darbą. Ieškovo nuomone, atsakovė, gyvendama (duomenys neskelbtini), kur darbo pasiūlos beveik nėra, neišnaudoja perspektyvų. Šiuo metu atsakovės motina yra mirusi, todėl jokio finansinio nuostolio ar trikdžių susirasti darbą nėra. Ieškovas niekad neteigė, kad jis neturi finansinių galimybių teikti priteistą išlaikymą. Nuo 2012-12-21 sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, atsakovo turtinė padėtis beveik nepakitusi. Ginčo sprendimui atsakovo padėtis neturi jokios reikšmės, nes to nereikia įrodinėti. Teismas turi nustatyti, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Teismas konstatavo, kad atsakovė racionaliai naudodama gaunamas pajamas ir nuosavybe valdomą turtą gali pati, be ieškovo pagalbos, užsitikrinti minimalių ir kartu būtinų poreikių patenkinimą. Šios nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, vadovavosi įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Dėl argumentų, susijusių su apeliantės sveikatos būklės vertinimu, nepasisako, nes galimai klaidingai apibrėžtas atsakovės darbingumo lygis yra mažareikšmė apsirikimo klaida, neįtakojanti galutinio sprendimo. CPK 161 str. neįpareigoja, o suteikia teismo posėdžio pirmininkui teisę, pasiūlyti šaliai pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Tai ką atsakovė nurodo kaip teismo pareigą, yra teismo teisė, kuria teismas gali pasirinkti nepasinaudoti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, Anykščių rajono sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius apeliantės sveikatos būklę, jos gaunamas pajamas, kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Šiuos įrodymus ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebuvo atstovaujama profesionalaus advokato, bei į tai, kad pateikti įrodymai patikslina ieškovės į ieškinį pateiktus atsikirtimus bei byloje nustatytas aplinkybes, jie priimami ir vertinami kartu su apeliaciniu skundu.

Dėl ginčo

Sutuoktiniai, kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimu nutraukta A. S. ir N. K. S. (dabar Š.) (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ir patvirtinta jų pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (CK 3.53 str. 3 d.). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad ryšium su atsakovės N. K. Š. daliniu nedarbingumu A. S. moka jai periodinėmis išmokomis išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki tol, kol atsakovė pasveiks ir bus panaikintas jos invalidumas. Teismas įvertino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos nepažeidžia nei vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).

CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Esant ginčui dėl sprendimo pakeitimo sprendžiama ginčo teisena, paduodant teismui ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui nutraukimo, o ne dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, savo prašymą grįsdamas pagerėjusia atsakovės N. K. Š. padėtimi.

CK 6.193 str. suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, atskleidžiant tikruosius šalių ketinimus. Šios taisyklės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Šalys, nutraukdamos santuoką, sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje savo suderinta valia nustatė konkrečias teises ir pareigas, viena iš jų - išlaikymo N.K. Š. atsakovei periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki atsakovės pasveikimo ir invalidumo panaikinimo. Šalys, susitardamos dėl išlaikymo formos ir dydžio, būtino atsakovei, įvertino ieškovo galimybes teikti susitartą išlaikymą, kaip matyti, susitarė dėl esminės išlaikymo teikimo sąlygos - atsakovės sveikatos būklės pagerėjimo.

CK 3.72 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Sprendžiant išlaikymo nutraukimo klausimą, įrodinėjimo pareiga tenka prašančiajam išlaikymą nutraukti (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas išlaikymo nutraukimo ar pakeitimo klausimą, turi atsižvelgti į CK 3.72 str. 5 d. nurodytas aplinkybes: santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, darbingumą, įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jos turtinę padėtį, nes įgytą turtą – žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), vertino kaip esminį turtinės padėties pagerėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad iš esmės yra pasikeitusi atsakovės turtinė padėtis, dėl ko išlaikymas jai nebereikalingas. 2012-12-21 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei nutraukimo buvo atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių nurodytas aplinkybes laikotarpiu nuo sprendimo įsiteisėjimo iki ieškinio padavimo dienos. Po minėto sprendimo įsiteisėjimo teismas nustatė, kad ieškovo A. S. turtinė padėtis nepasikeitė, jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi finansinių įsipareigojimų dėl būsto paskolos, jo darbo užmokestis yra apie 2500,00 Eur per mėnesį. Airijoje gyvena ir keturi šalių vaikai, ieškovas moka už sūnaus G. S. mokslą universitete. Apeliantė po minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos, pastatas nusidėvėjęs 61 procentą, gyvenamo namo plotas 95,51 kv.m., už turtą sumokėjo 5000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad atsakovė savo vardu įsigijo nekilnojamojo turto, kuriame gyveno su mama, mirusia 2015 m. pradžioje, ir šiuo metu gyvena su nepilnamete dukra, negali būti vertinama kaip esminis jos turtinės padėties pagerėjimas. Pagal apeliantės gaunamas pajamas ir pagal tai, kad ieškovas jai paramos faktiškai neteikė, mažai tikėtina, kad ji galėjo susitaupyti ir įsigyti nurodytą nekilnojamąjį turtą, todėl tikėtina, kad žemės sklypą su statiniais ji įsigijo iš savo mamos santaupų. Įsigydama nurodytą turtą, ji tik užsitikrino gyvenamąjį būstą sau, motinai ir savo nepilnamečiam vaikui, sudarė sąlygas vaikui gyventi ir augti pastovioje aplinkoje. Atsakovės kitas turimas turtas: 1 k. butas (duomenys neskelbtini) yra su bendrais patogumais ir, kaip nurodė atsakovė, ji nesėkmingai bandė jį išnuomoti, nes skolininkai išsikraustė nesusimokėję už paslaugas, pajamų neteikia. Ieškovei nepavyko išnuomoti žemės sklypo. Pažymėtina, kad visas atsakovės turtas (butas, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra areštuotas ieškovo naudai iki bus sumokėtas vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Todėl ji negali šiuo turtu laisvai disponuoti, gauti lėšų pragyvenimui.

Teismas taip pat nepagrįstai kaip turtinės padėties pagerėjimą įvertino atsakovės prievolės teikti vaikams išlaikymą pasibaigimą. Iš byloje esančių duomenų nustatytą, kad atsakovės išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams yra 4975,25 Eur. Taigi šį įsiskolinimą atsakovė turi dengti iš gaunamų pajamų. Be to, skirtingai nei ieškovas, atsakovė net ir gaudama pajamas mažesnes nei minimalios, išlaikymo įsiskolinimą, nors ir mažomis sumomis, mažina. Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą, bet priteisto išlaikymo apeliantei nemokėjo ir nemoka, šiuo metu yra susidaręs 14936,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teismo nuomone, toks ieškovo elgesys nepateisinamas. Ieškovui sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą, atsakovės turtinė padėtis pagerėtų, ji taip pat galėtų padengti išlaikymo įsiskolinimą ir taip realiai pagerinti savo turtinę padėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašo nutraukti išlaikymą, kurio faktiškai nemoka nuo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptarto nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn faktas bei prievolės tekti išlaikymą vaikams pasibaigimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylai aktualiu laikotarpiu įvyko apeliantės turtinės padėties pokytis, kuris CK 3.72 str. 11 d. prasme kvalifikuotinas esminiu.

Byloje nustatyta, kad šiuo metu atsakovės pajamos yra 177,54 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti save ir nepilnametę dukterį. Ieškovo teigimu, jis nėra atsakingas už tai, kad išlaikymo pareigos vaikui neteikia kitas asmuo. Teismas su tuo sutinka, bet, vertindamas šalies turtinę padėtį, atsižvelgia į faktą, ar ji turi išlaikytinių. Atsakovė yra prisiteisusi išlaikymą iš vaiko tėvo, tačiau nesant duomenų apie jo buvimo vietą, ji negali išieškoti priteisto išlaikymo, todėl negalima teigti, kad ji nesinaudoja savo teisėmis ir nesiekia pagerinti savo finansinės padėties. Nuo 2013-09-19 iki 2015-01-02 ji buvo paskirta savo mamos rūpintoja, dėl savo rūpintojos pareigų atlikimo susirasti ir dirbti kito darbo neturėjo galimybės. Šiuo metu ji dirba dėvėtų drabužių parduotuvėje, gauna 60,00 Eur darbo užmokestį. Turint 50 proc. darbingumo lygį, atsakovės įsidarbinimo galimybės yra apribotos, nustatomas ne pilnas darbo laikas, ribojamas fizinis ir protinis krūvis. Dėl minėtų aplinkybių atsakovei sunku konkuruoti darbo rinkoje ir jos įsidarbinimo galimybės yra minimalios netgi gyvenant didesniame mieste. Nepaisant to, atsakovė pagal savo galimybes stengiasi susirasti darbą, užsidirbti, t.y. stengiasi surasti papildomų pajamų šaltinį. Tačiau jos gaunamas atlyginimas ir kitos išmokos neužtikrina net būtinų minimalių poreikių patenkinimo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalys, sudarydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nurodė, kad išlaikymą ieškovas atsakovei moka iki tol, kol ji pasveiksta. Taigi ieškovui buvo žinoma, kad atsakovės sveikatos būklė nėra gera ir turint 50 proc. invalidumą, jos pasveikimas gali užtrukti. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, nors ir nelaikė to esminiu sveikatos pokyčiu, atsakovės sveikatos būklė yra pablogėjusi. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, apeliantės darbingumo lygis buvo 55 proc., šiuo metu – 50 proc. Be to, atsakovei nustatyta dar viena liga: vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Taigi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės darbingumas yra sumažėjęs, t.y. apeliantės sveikatos būklė pablogėjusi.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės turtinė padėtis pakito tiek, kad jai nebebūtų reikalingas ieškovo teikiamas išlaikymas. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, galimybės teikti išlaikymą ieškovas neneigia, todėl išlaikymo mokėjimo tęsimas neigiamai nepaveiks ieškovo turtinės padėties. Teismas daro išvadą, kad išlaikymo reikalingumas atsakovei neišnyko, nes iš turimo turto ir gaunamų pajamų šiai dienai ji negali užsitikrinti savo minimalių poreikių. Apeliantės sveikatos būklė ne pagerėjo, o pablogėjo. Atsakovė nėra sudariusi naujos santuokos ir joks kitas asmuo neturi pareigos jai teikti išlaikymą. Todėl pagrindo pripažinti, kad išlaikymo prievolės pasibaigimas pagal 2009-02-24 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos, šalių susitarimu nustatytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą, nebuvo.

Skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimama naujas sprendimas – ieškovo A. S. ieškinys dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui nutraukimo, atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant bylą nagrinėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Tačiau iš atsakovės pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidų nepriteisė, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Atmetus ieškinį iš atsakovės priteistas ieškovui 41,00 Eur žyminis mokestis nebepriteisiamas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 10 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 98 str.).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodė, kad jo ieškinio reikalavimas yra neturtinis, sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimas yra turtinis ir žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas pagal CPK 85 str. 1 d. 7 p. nurodytą ieškinio apskaičiuotą sumą: 200 €×12=2400×3%=72 €.Todėl iš ieškovo valstybei priteistina žyminio mokesčio skola 31€.

Apeliacinį skundą patenkinus ir apeliantei prašant iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė N.K. Š. patyrė 15,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio, šios sumos priteistinos iš ieškovo A. S. (CPK 88 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atmesti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. K. Š. dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui panaikinimo.

Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 € žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).