- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- I-3153-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00060-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 16 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–7) nurodė, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Jis atvyko į Pravieniškių PN-AK 3-ą sektorių 2017 m. spalio 17 d. ir tą dieną buvo karantino patalpoje. Nuo 2017 m. spalio 18 d. jis buvo paskirtas į 4-to būrio 2-oje gyvenamąją patalpą, kurioje buvo laikomas iki 2018 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. balandžio 23 d. buvo paskirtas į 3-o būrio 1-ą gyvenamąją patalpą, kurioje buvo laikomas iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Gyvenamosiose patalpose buvo pažeista teisės aktuose nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma. Patalpos plotą dar labiau mažino baldai. Gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ant lempų nebuvo gaubtų, nebuvo ventiliacijos. Ant dviaukščių lovų nebuvo kopėtėlių, dėl to tekdavo lipti per stalą, ant kurio valgydavo, tai yra nehigieniška, be to, kildavo konfliktai. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Dviaukštės lovos buvo nelygios, išlaužytos, sulankstytos, dėl to jis patyrė stuburo skausmus ir traumą. Sanitariniame mazge buvo 4 unitazai, bet jis galėjo naudotis tik vienu iš jų, jam tekdavo stovėti eilėje ir kentėti, nes viename pastate ir būriuose buvo apie 150 nuteistųjų asmenų. Buvo 7 praustuvės, bet jis galėjo naudotis tik 3 iš jų, taip pat tekdavo stovėti eilėje ir laukti, kol galės nusiprausti. Buvo 2 dušai, bet jis galėjo naudotis tik vienu iš jų. Buvo vienas boileris dviem dušams ir dažnai nebūdavo šilto vandens, tekdavo praustis su šaltu vandeniu. Dušas buvo apie 1,5 kv. m ilgio ir apie 1 kv. m ploto ar net mažiau, buvo atviras, su užtraukta plona peršviečiama plėvele (užuolaida), tai neužtikrino privatumo naudojantis dušu. Dušas buvo įrengtas prie pat lauko durų, kurias atidarius pasidarydavo skersvėjis, ne kartą jį perpūtė ir jis sirgo peršalimo ligomis. Tame pačiame gyvenamajame pastate už sienos, kur jis gyveno 4-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, buvo rentgeno aparatai, kurie veikė kiekvieną darbo dieną ir dėl skleidžiamos radiacijos blogino jo sveikatą. Gyvenamojo pastato stogas buvo padengtas asbestu (šiferiu), tai kėlė pavojų jo sveikatai. Teigė, kad jis negalėjo laisvalaikiu pasinaudoti pasivaikščiojimu gryname ore, pažaisti sportinius žaidimus, praleisti laisvalaikį laisvalaikio centre, nes priklausė „gaidžių“ kastai, apie tokį diskriminavimą žinojo Pravieniškių PN-AK administracija, tačiau ši nesiėmė priemonių tam užkirsti kelią. Vaikščiojant koridoriuose, jam tekdavo trauktis į šoną, kai eidavo „bachūrų“ kastos nuteistieji, jeigu jis netyčia užkliūdavo už jų, kildavo konfliktai, jį ne kartą sumušė minėtos kastos nuteistieji, jis nuolat jautė psichologinį spaudimą, dėl to išgyveno. Tai tęsėsi nuolat ir be pagrindo, nebuvo sustabdoma pareigūnų ar administracijos atstovų. Bendroje valgykloje nuolat tekdavo stovėti prie langų ir laukti, kol praeis „bachūrų“ kastos nuteistieji, buvo skirtingi indai „bachūrų“ ir „gaidžių“ kastos nuteistiesiems. Pastariesiems indai buvo sužymėti, puodeliai rausvos spalvos, ant rankenėlės pragręžtos skylutės, metalinės lėkštės sulankstytos, dubenėliai sriubai apdaužyti, sulankstyti. Teigė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko miegas, jis jautė baimę, stresą, tai blogino jo sveikatą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 16 800 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 22–29) pateikė duomenis, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks buvo šių patalpų plotas, kiek jose buvo įrengta miegamųjų vietų. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad 3-o ir 4-to būrių patalpose buvo įrengtas dieninis apšvietimas. Gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. 3-io sektoriaus būrių dušinės neturi tiesioginio išėjimo į lauką. 2018 m. vasario 22 d. patikrinimo metu buvo atlikti matavimai kai kuriose gyvenamosiose patalpose ir koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad tose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos pataisos įstaiga vykdant veiklą su šaltiniu, t. y. rentgeno aparatu, o nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Atsiliepime ir 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ Nr. S-6616 (b. l. 67–68) atsakovės atstovas teigė, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs. Paaiškino, kad 3–6 būrių nuteistieji iki 2018 m. III ketvirčio vidurio naudojosi vienu sanitariniu mazgu ir prausykla. Minėtame rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad bendroje dušinėje karštas vanduo yra nuolat, joje nuteistieji prausiasi kartą per savaitę grafike nustatytu laiku, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Viešosios įstaigos „Bruneros“ atstovai pataisos įstaigos nuteistuosius aprūpina indais, tačiau patys nuteistieji juos atsižymi ir išskirsto. Pateikė duomenis apie sanitarinių įrenginių skaičių sanitariniame mazge ir prausykloje. Nurodė, kiek buvo nuteistųjų būriuose. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Bylos duomenys (b. l. 22–23, 31, 33) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje jo nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje su pertraukomis, kai buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 31).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-ą sektorių atvyko 2017 m. spalio 17 d. (b. l. 31), pareiškėjo teigimu, jis tą dieną buvo laikomas karantine (b. l. 3). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 62 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas, jo teigimu, 2017 m. spalio 17 d. buvo patalpintas į karantino patalpas, nustatė, kad: nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas; sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę); nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Tad į karantino patalpas uždaromi nuteistieji, atvykę į pataisos įstaigą ir kuriems atliktas sanitarinis švarinimas. Kaip jau rašyta, pareiškėjas karantine buvo tik vieną dieną, bylos duomenimis (b. l. 23, 33), nuo 2017 m. spalio 18 d. jis buvo paskirtas gyventi į 4-to būrio 2-ą gyvenamąją patalpą, o nuo 2018 m. balandžio 23 d. – į 3-o būrio 1-ą gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su laikymo sąlygomis karantine. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas skundžia laikymo sąlygas 4-tame ir 3-ame būriuose.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 33).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą minimalaus gyvenamojo ploto normą, plotą dar labiau mažino baldai (b. l. 4).
Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punkto 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Pareiškėjas į bylą pateikė 3-o būrio 1-os sekcijos planą (jo kopiją) (b. l. 10), kuriame nubraižytos 28 lovos, tarp jų ir pareiškėjo lova – 27-ta. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 23–24) ir Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. pažymoje (b. l. 33) taip pat yra nurodyta, kad minėtoje gyvenamojoje patalpoje yra 28 lovos. Tad atsakovės atstovo ir pareiškėjo pateikti duomenys sutampa.
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 23–24) ir Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. pažymoje (b. l. 33) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje buvo laikomas šiose bendrabučio tipo (b. l. 23, 24) gyvenamosiose patalpose: nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. – 4-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 89,11 kv. m, kurioje buvo įrengtos 24 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,71 kv. m gyvenamojo ploto (89,11 / 24 = 3,71); nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 3-o būrio 1-oje gyvenamoje patalpoje, kurios plotas 87,01 kv. m, kurioje buvo įrengtos 28 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,11 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018) pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus aptartą, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi, bylos duomenimis (b. l. 23, 24) gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 24, 34), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, ant lempų nebuvo gaubtų (b. l. 4).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 neišskiria reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.6 papunktis numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės normos neįtvirtina reikalavimo pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose lempas uždengti gaubtais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuo apšvietimas buvo netinkamas, ir siejo netinkamą apšvietimą su tuo, kad nebuvo gaubtų ant lempų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 35) nurodė, kad 3-o ir 4-to būrių patalpose buvo įrengtas dieninis apšvietimas. Atsakovės atstovas teismui pateiktuose dokumentuose nenurodė, buvo ar nebuvo gaubtai ant apšvietimo lempų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė minėtoje pažymoje (b. l. 35) nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą patalpą būklę, ir kad gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Todėl teismas sprendžia, kad jeigu pareiškėjas manė, kad apšvietimas yra netinkamas dėl to, kad nėra gaubto ant lempos, galėjo kreiptis su nusiskundimu dėl to į Pravieniškių PN-AK administraciją. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, jog pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą apšvietimą, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos (b. l. 4).
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema; aptartas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemą. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 35) nurodė, kad 3-o sektoriaus patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus. Teismas daro išvadą, kad gyvenamosios patalpos vėdinimas per langus atitinka aptartą teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Pareiškėjo skundo argumentas atmetamas dėl ventiliacijos nebuvimo gyvenamosiose patalpose atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dviaukštės lovos buvo nelygios, išlaužytos, sulankstytos, dėl to jis patyrė stuburo skausmus ir traumą (b. l. 4).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 1.1 papunktis nustato, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa aprūpinama metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. kovo 12 d. pažymoje (b. l. 70) patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad lova pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo tinkamos būklės. Atsakovės atstovas minėtame rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus specialistė minėtoje pažymoje (b. l. 70) nurodė, kad gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, kad lovai sulūžus ar jai esant netinkamai naudojimui dėl kitų priežasčių, nuteistasis apie tai informuoja savo Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris organizuoja jos remontą ar pakeitimą kita. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas, jeigu manė, kad jo lova netinkama, galėjo informuoti apie tai Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris tokiu atveju būtų šalinęs šį trūkumą. Atsakovės atstovas nurodė (b. l. 67), kad nėra tokių duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistą. Bylos medžiagoje taip pat nėra tokių duomenų, jog pareiškėjui informavus Pravieniškių PN-AK administraciją apie netinkamą lovos būklę, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Be to, nors pareiškėjas skunde ir teigė, kad dėl netinkamos lovos būklės jis patyrė stuburo skausmus ir traumą (b. l. 4), bylos duomenys šio pareiškėjo teiginio nepatvirtina. Pravieniškių PN-AK pateiktame medicininiame pažymėjime (b. l. 30) yra duomenys, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d., t. y. ginčo laikotarpiu, kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl nugaros raumenų patempimo sportuojant. Šiame medicininiame pažymėjime nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas stuburo traumą ir skausmus patyrė dėl lovos būklės. Pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 8–9) taip pat nėra tokių duomenų. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos lovos būklės atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ant dviaukščių lovų nebuvo kopėtėlių, dėl to tekdavo lipti per stalą, ant kurio valgydavo (b. l. 4).
Aprūpinimo normų 1.1 papunktis numato, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa aprūpinama metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui). Aprūpinimo normose nėra reglamentuota, ar lovos turi būti vieno aukšto, ar dviejų aukštų. Pareiškėjas skundėsi dėl to, kad nebuvo kopėtėlių į antrą lovos aukštą. Nei Aprūpinimo normos, nei kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo įrengti kopėtėles į antrą lovos aukštą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo užlipti į antrą lovos aukštą ir kad dėl to jam kilo didelių sunkumų. Kaip jau rašyta, bylos duomenimis (b. l. 30), pareiškėjas nugaros raumenis pasitempė patyrė sportuodamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas patyrė kokią nors traumą lipdamas į antrą lovos aukštą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, neįrengus kopėtėlių į antrą lovos aukštą. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis negalėjo laisvalaikiu pasivaikščioti, pažaisti sportinius žaidimus, nes priklausė „gaidžių“ kastai, apie tokį diskriminavimą žinojo Pravieniškių PN-AK administracija, tačiau ši nesiėmė priemonių tam užkirsti kelią; koridoriuose jam tekdavo trauktis į šoną, kai eidavo „bachūrų“ kastos nuteistieji, jeigu jis netyčia užkliūdavo už jų, kildavo konfliktai, jis ne kartą buvo sumuštas šios kastos nuteistųjų, nuolat jautė psichologinį spaudimą, tai nebuvo sustabdoma pareigūnų ar administracijos atstovų; bendroje valgykloje jam tekdavo stovėti prie langų ir laukti, kol praeis „bachūrai“; valgykloje buvo skirtingi indai „bachūrų“ ir „gaidžių“ kastos nuteistiesiems, pastariesiems indai buvo sužymėti, puodeliai rausvos spalvos, ant rankenėlės pragręžtos skylutės, metalinės lėkštės sulankstytos, dubenėliai apdaužyti, sulankstyti (b. l. 4–5).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26) ir 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 68) patvirtino, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs. Tad atsakovės atstovas patvirtino, kad pataisos namuose vadovaujamasi minėta BVK 6 straipsnio nuostata. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų (tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas), kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju.
Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 35), 2019 m. kovo 12 d. pažymoje (b. l. 70) nurodė, kad viešosios įstaigos „Bruneros“ atstovai pataisos įstaigos nuteistuosius visuomet aprūpina indais, tačiau patys nuteistieji juos atsižymi ir išskirsto. Byloje nėra tokių duomenų, kad ne patys nuteistieji, o Pravieniškių PN-AK darbuotojai, administracija pažymėdavo indus skirtingai ir juos duodavo pareiškėjui. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų (tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas), kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju.
Žemesnės instancijos teismas
Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto 2019 m. kovo 19 d. pažymos (b. l. 69) duomenimis, pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore, turiningai leisti laisvalaikį, naudotis tualetu, maudytis. Tad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo pasivaikščioti gryname ore, pažaisti žaidimus. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.
Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės 2019 m. sausio 29 d. pažymos (b. l. 37) duomenimis, ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuota tokių atvejų, kad pareiškėją sumušė kiti nuteistieji. Pravieniškių PN-AK pateiktame medicininiame pažymėjime (b. l. 30) ir pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 8–9) taip pat nėra tokių duomenų. Tad paminėti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jį ne kartą sumušė kiti nuteistieji. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.
Teismui 2019 m. vasario 14 d. nutartimi (b. l. 64–65) įpareigojus atsakovės atstovą pateikti duomenis apie tai, ar pareiškėjas teikė/neteikė Pravieniškių PN-AK administracijai skundus dėl tokio netinkamo elgesio su juo (kaip jį apibūdino pareiškėjas), Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. kovo 19 d. pažymoje (b. l. 69) nurodė, kad peržiūrėjus pareiškėjo asmens bylą, buvo rasti du pareiškėjo rašyti skundai, kuriuose jis išreiškia nepasitenkinimą įkalinimo sąlygomis. Teismui yra pateiktos šių pareiškėjo skundų kopijos: 2018 m. lapkričio 6 d. skundo Pravieniškių PN-AK administracijai kopija (b. l. 59, 74, 82) ir 2018 m. lapkričio 2 d. skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (persiųsto Pravieniškių PN-AK administracijai) kopija (b. l. 60, 75, 79), ir atsakymų į šiuos skundus kopijos (b. l. b. l. 57–58, 72–73, 83–84). Su šiais skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pareiškėjas kreipėsi jau po ginčo laikotarpio, tad jie nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Pastebėtina, kad juose pareiškėjas nesiskundė dėl to, kad jis buvo priskirtas tam tikrai nuteistųjų kastai ir dėl to kiti nuteistieji su juo elgėsi netinkamai. Tad iš paminėtų bylos duomenų teismas sprendžia, kad pareiškėjas nesiskundė Pravieniškių PN-AK administracijai dėl to, kad jis buvo priskirtas tam tikrai nuteistųjų kastai ir kiti nuteistieji su juo elgėsi netinkamai. Pareiškėjui dėl to nesiskundus Pravieniškių PN-AK administracijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracijai buvo žinoma apie tai, kad kiti nuteistieji netinkamai elgėsi su pareiškėju. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus dėl to, kad ji nesiėmė priemonių užkirsti kelią netinkamam elgesiui su pareiškėju. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge buvo 4 unitazai, bet jis galėjo naudotis tik vienu iš jų, jam tekdavo stovėti eilėje ir kentėti, nes viename pastate ir būriuose buvo apie 150 nuteistųjų asmenų; buvo 7 praustuvės, bet jis galėjo naudotis tik 3 iš jų, jam tekdavo stovėti eilėje ir laukti, kol galės nusiprausti (b. l. 4).
Pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių kitų priežasčių jis negalėjo naudotis visais unitazais ir praustuvėmis, tačiau aiškiai nurodė, kad būriuose buvo apie 150 asmenų. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas skundžiasi dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus.
Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.
Aprūpinimo normų 7 punkto, reglamentuojančio prausyklos, tualeto aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, 7.4 ir 7.6 papunkčiai numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktą, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3-ame ir 4-ame būriuose (b. l. 23, 33). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25), 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 34), 2019 m. kovo 12 d. pažymoje (b. l. 70) pateikė duomenis, kad 3–6 būrių nuteistieji iki 2018 m. III ketvirčio vidurio naudojosi vienu sanitariniu mazgu ir prausykla. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67–68) ir Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. kovo 19 d. pažymoje (b. l. 71) pateikė duomenis, kad 2017 m. spalio 18 d. duomenimis 3-ame būryje buvo 47 nuteistieji, 4-tame būryje – 32 nuteistieji, 5-tame būryje – 52 nuteistieji, 6-tame būryje – 40 nuteistųjų, o 2018 m. balandžio 23 d. duomenimis 3-ame būryje buvo 43 nuteistieji, 4-tame būryje – 32 nuteistieji, 5-tame būryje – 49 nuteistieji, 6-tame būryje – 38 nuteistieji. Taigi, ginčo laikotarpiu, minėtuose keturiuose būriuose iš viso buvo nuo 162 (43 + 32 + 49 + 38) iki 171 (47 + 32 + 52 + 40) nuteistųjų. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. kovo 12 d. pažymoje (b. l. 70) pateikė duomenis, kad šiame 3–6 būrių sanitariniame mazge buvo 4 unitazai ir 4 pisuarai, 7 praustuvės.
Iš nurodytų duomenų matyti, kad 3-tam, 4-tam, 5-tam ir 6-tam būriui, t. y. keturiems būriams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, tad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 3-tame, o vėliau – 4-tame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su trimis būriais. Kadangi atsakovės atstovas nurodė, kad 3–6 būrių nuteistieji naudojosi vienu sanitariniu mazgu iki 2018 m. III ketvirčio vidurio (b. l. 25, 34, 67, 70), o tikslios datos nenurodė, 2018 m. III ketvirčio vidurys yra rugpjūčio mėnuo, todėl teismas sprendžia, kad minėtų būrių nuteistieji naudojosi vienu sanitariniu mazgu iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. iki ginčo laikotarpio pabaigos. Atsakovas ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų reikalavimų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 3-ame ir 4-tame būryje, kadangi 171 nuteistajam (įskaitant pareiškėją) teko tik 7 praustuvės, 4 unitazai ir 4 pisuarai tad 25 asmenims teko 1 praustuvė (171 / 7 = 24,43 ? 25), 22 asmenims teko 1 unitazas (171 / 8 = 21,38 ? 22). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio, dėl eilių prie tualeto ir praustuvės ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti ginčo laikotarpiu atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo 2 dušai, bet jis galėjo naudotis tik vienu iš jų (b. l. 4).
Pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis negalėjo naudotis abiem dušais. Šį nusiskundimą pareiškėjas išdėstė toje skundo vietoje, kurioje rašė apie sanitarinius mazgus, prausyklą, be to, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 67, 70), prausykloje buvo 2 papildomi dušo sieteliai (tai atitinka pareiškėjo nurodytą skaičių), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad negalėjo naudotis dušu prausykloje.
Aprūpinimo normų 7 punktas, reglamentuojantis prausyklos, tualeto įrengimą, neįtvirtina reikalavimo aprūpinti prausyklą dušais. Pagal Aprūpinimo normų 13.1 papunktį, dušo patalpa (o ne prausykla) turi būti aprūpinta dušo čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui). Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. kovo 12 d. pažymoje (b. l. 70) nurodė, kad minėtame 3–6 būrių sanitariniame mazge (kuriuo ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas), buvo ne tik pirmiau išvardinti sanitariniai įrenginiai (unitazai, pisuarai, praustuvės), bet ir 2 papildomi dušo sieteliai, taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo ir bendra nuteistųjų dušinė, kurioje buvo 11 dušo sietelių, ir kurioje nuteistieji prausdavosi vieną kartą per savaitę grafike nustatytu laiku. Kaip jau rašyta, aptartas teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo aprūpinti prausyklą dušo čiaupais (galvutėmis, sieteliais). Kadangi atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti bendroje nuteistųjų dušinėje kartą per savaitę, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę nusiprausti duše kartą per savaitę, kaip numato aptartos teisės normos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo vienas boileris dviem dušams ir dažnai nebūdavo šilto vandens, tekdavo praustis su šaltu vandeniu (b. l. 4).
Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tad ši teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį ir į prausyklą. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 21 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 67) ir Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. kovo 12 d. pažymoje (b. l. 70) paaiškino, kad bendroje nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, šioje dušinėje nuteistieji prausiasi vieną kartą per savaitę grafike nustatytu laiku, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Tad 3-o ir 4-o būrių prausykloje buvo karšto vandens šildytuvas (boileris). Šioje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę nusiprausti duše bendroje nuteistųjų dušinėje kartą per savaitę, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 44 punktas, Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas. Kadangi Aprūpinimo normų 7 punktas neįtvirtina reikalavimo aprūpinti prausyklą dušais, o Higienos normos HN 134:2015 18 punktas neįtvirtina reikalavimo tiekti karštą vandenį į prausyklos patalpas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad 3-o ir 4-to būrių prausykloje galimai ne visada būdavo šiltas vanduo ir pareiškėjas galimai ne visada galėjo šioje prausykloje nusiprausti po dušu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušas buvo apie 1,5 kv. m ilgio ir apie 1 kv. m ploto ar net mažiau, buvo atviras, užtraukta plona peršviečiama plėvele (užuolaida), tai neužtikrino privatumo naudojantis dušu (b. l. 4).
Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokio ploto turi būti prausimosi vieta duše, įrengtame bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl dušo ploto nėra teisiškai reikšmingas.
Aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo minėtas teisės aktas nereglamentuoja ir nenustato, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. Higienos norma HN 134:2015, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nenustato tokių reikalavimų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3-ame ir 4-tame būriuose (b. l. 23), ir iš minėtų būrių dušinės fotografijų (b. l. 53–56) matyti, kad dušai iš abiejų (iš šonų) atitverti aukštomis sienelėmis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė neatitverta sienele, o uždengta užtraukiama peršviečiama užuolaida. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje toks besiprausiančiųjų izoliavimo būdas, kai dušai iš abiejų pusių atskirti pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė atvira, vertinamas kaip pakankama privatumo užtikrinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2696-415/2018; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1866-415/2019), nebent būtų įrodyta, kad individualus atvejis yra kuo nors ypatingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2696-415/2018). Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų, kad pareiškėjo atvejis buvo kuo nors ypatingas, byloje nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Pareiškėjo skundo argumentas dėl privatumo neužtikrinimo duše atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušas buvo įrengtas prie pat lauko durų, kurias atidarius pasidarydavo skersvėjis, ne kartą jį perpūtė ir jis sirgo peršalimo ligomis (b. l. 4).
Higienos norma HN 134:2015 nenumato reikalavimų dušo patalpos įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 35) nurodė, kad 3-io sektoriaus būrių dušinės neturi tiesioginio išėjimo į lauką. Teismas, nagrinėdamas bylą nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo ir Pravieniškių PN-AK darbuotojos nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad dušas nebuvo įrengtas prie pat lauko durų, kaip teigė pareiškėjas. Be to, bylos duomenys nepatvirtina ir pareiškėjo teiginio, kad jis buvo susirgęs peršalimo liga, nes peršalo duše. Pravieniškių PN-AK pateiktame medicininiame pažymėjime (b. l. 30) yra nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis, nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl peršalimo ligų kreipėsi du kartus. Tačiau šiame medicininiame pažymėjime nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas susirgo peršalimo liga, nes peršalo duše. Pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 8–9) taip pat nėra tokių duomenų. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tame pačiame gyvenamajame pastate (bendrabutyje) už sienos, kur jis gyveno 4-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, buvo rentgeno aparatai, kurie veikė kiekvieną darbo dieną ir dėl skleidžiamos radiacijos blogino jo sveikatą (b. l. 5).
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 35) nurodė, bei iš 2018 m. vasario 28 d. Radiacinės saugos centro Kauno radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyriaus Radiacinės saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo akto Nr. 05-32 (b. l. 46–49) duomenų matyti, kad Radiacinės saugos centro Kauno radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyriaus darbuotoja, 2018 m. vasario 22 d. neplaninio patikrinimo (pagal kitų nuteistųjų skundus) metu atliko dozimetrinius matavimus 3 būrio 2 palatoje, 6 būrio 4 palatoje, 5 būrio 5 ir 6 palatose (t. y. patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas) bei koridoriuje tarp šių patalpų, ir įsitikino, kad konstrukciniai elementai yra pakankami, ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, t. y. rentgeno aparatu, nepatiria. Minėtas patikrinimas buvo atliktas 2018 m. vasario 22 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas buvo 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 23, 33). Kadangi nebuvo nustatyta, kad nuteistieji, laikomi kitose gyvenamosiose patalpose, patyrė papildomą apšvitą, nėra pagrindo teigti, kad ir pareiškėjas patyrė papildomą apšvitą, ir dėl to jo sveikatai galėjo būti padaryta žala. Iš šio patikrinimo akto matyti, kad 2014 m. balandžio 30 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, buvo atliktas planinis patikrinimas. reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad radiacinės saugos reikalavimų buvo nesilaikoma. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 26) ir minėtoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistės pažymoje (b. l. 35) nurodytais duomenimis, nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Tad rentgeno aparatas dalį ginčo laikotarpio nebuvo naudojamas. Be to, nei Pravieniškių PN-AK pateiktame medicininiame pažymėjime (b. l. 30), nei pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 8–9) nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ginčo laikotarpiu buvo padaryta žalos dėl rentgeno aparato veikimo. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojo pastato (bendrabučio) stogas buvo padengtas asbestu (šiferiu), tai kėlė pavojų jo sveikatai (b. l. 5).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunktį, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 5 d. pažymoje (b. l. 35) teigė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, nuo 2016 m. balandžio mėn. 3-ame sektoriuje buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai ir šiuo metu pastatai yra padengti bitumine stogo danga. Tad pastatų renovacijos darbai buvo vykdomi dar iki pareiškėjo atvykimo į 3-ą sektorių. Atsakovės atstovas ir Turto valdymo skyriaus specialistė minėtuose dokumentuose nurodė, kad įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kad pataisos įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Todėl teismas sprendžia, kad pastato stogo danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma, ir asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Be to, nei Pravieniškių PN-AK pateiktame medicininiame pažymėjime (b. l. 30), nei pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 8–9) nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti asbesto dulkių sukeltos ligos, ir kad jam buvo diagnozuotos tokios ligos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos tuo. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, ir buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).
Pravieniškių PN-AK pateiktame medicininiame pažymėjime (b. l. 30) ir pareiškėjo pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l. 8–9) nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos medikus su nusiskundimu dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl negalėjimo laiku pasinaudoti sanitariniu mazgu ir prausykla. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 32) taip pat nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į šią tarnybą dėl išgyvenimų, kildinamų iš minėtų aplinkybių.
Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista A. L. teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.