Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš P. P. nukentėjusiojo S. R. naudai priteista 1000,00 (vienas tūkstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje S. R. civilinis ieškinys atmestas.

D. B. civilinis ieškinys atmestas.

Iš P. P. Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, naudai priteista 47,57 (keturiasdešimt septyni eurai ir 57 eurocentai) eurai turtinei žalai atlyginti.

Peilis, tamponai su dėmių pavyzdžiais, pagalys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Telefonas, grąžintas nukentėjusiajam S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas S. R..

Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių akivaizdoje, žodinio konflikto su S. R., sėdėjusiu automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. B., metu, plūsdamas S. R. necenzūriniais žodžiais, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties aštuonis kartus dūrė peiliu S. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam durtinę žaizdą pasmakrėje ir poodinę kraujosruvą kakle, durtinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, durtinę žaizdą dešiniame kulne, odos nubrozdinimus kairiame delne, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, sulaužė D. B. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio stiklo užuolaidėlę, tyčia spyrė į šio automobilio galines duris vairuotojo pusėje, jas sulankstydamas, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nutrauktas S. R., D. B., S. R. poilsis, laisvalaikis, sutrikdyta jų ramybė.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad kaltinamojo P. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (taikoma įvykio metu galiojusi BK 284 straipsnio 1 dalies redakcija), numatytus požymius.Apeliaciniu skundu P. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. P. P. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Nuteistojo manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat apeliantas išreiškė nuomonę, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta nemažai baudžiamojo proceso pažeidimų bei pažeistas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nešališkumo principas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).

8. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, kad teismas šališkas.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi P. P. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, motyvavo ir nuosekliai argumentavo išvadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai nustatė P. P. veikoje BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

10.Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), P. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pašalinių žmonių akivaizdoje, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors nuteistasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, teigdamas, kad su sūnumi buvo užpulti ir todėl jis buvo priverstas gintis ir ginti savo sūnų, tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiųjų S. R. ir D. B. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų S. R. ir A. N. parodymai bei kita bylos medžiaga. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje visi šie asmenys teigė, kad 2015 m. liepos 1 d. apie 22.00 val. po to, kad kaltinamasis apsižodžiavo su S. R., praėjus apie 5 minutėms, prie automobilio BMW pribėgo P. P., pradėjo keikti S. R., kuris sėdėjo BMW automobilyje ir puolė jį su peiliu. Vaikinai išsigandę iššoko iš automobilio, o S. R., negalėdamas pabėgti, su kojomis ir rankomis gynėsi (3 t., b.l. 170-173). Nors P. P. apeliaciniame skunde neigia planavęs grįžti pas S. R., o jo tikslas buvo eiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, taip pat teigia, jog teismas iškraipė jo parodymus, tačiau išklausius 2016 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio garso įrašą, akivaizdu, jog P. P. pats parodė, jog nuėjo pas S. R., paaiškindamas, jog prieš tai su sūnumi J. P. turėjo pokalbį apie tai, jog su žmonėmis reikia bendrauti (garso įrašo 23.35– 24.05 min). Be to, ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, jog konflikto priežastys yra iš anksčiau, nes iš sūnaus buvo šaipomasi, jis buvo sumuštas, todėl P. P. nutarė padaryti galą vaikinų priekabiavimui prie sūnaus. Todėl su sūnumi grįžo prie automobilio, sūnus stovėjo netoliese, o jis priėjo prie automobilio pasiaiškinti. Paaiškino, jog tuomet vienas iš vyrukų bandė smogti jam jų turimu peiliu, bet jis kaire ranka peilį atėmė (3 t., b.l. 22). Ikiteisminio tyrimo metu P. P. iš dalies pripažino savo kaltę, teigdamas, kad besigindamas galėjo brūkštelėti S. R. peiliu, nes tie vyrukai įsitraukė jį į automobilį, kur vyko grumtynės, tačiau teisme kategoriškai neigė S. R. dūręs peiliu, teigdamas, kad nieko nepjaustė - tik atėmė peilį, grumtynių metu galėjo būti padarytas nubrozdinimas. Iš kur atsirado dūriai nežino. (garso įrašo 52.57 -55.24 minutė). Tačiau tokius apelianto parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus tinkamai įvertino ir jų esmės neiškraipė.

10.1.Kad nuteistasis tyčia aštuonis kartus dūrė S. R. peiliu, patvirtina be išimties tiek nukentėjusieji, tiek įvykio metu buvę ir apklausti liudytojai. Nukentėjusysis S. R. paaiškino, kad jis sėdėjo automobilyje „BMW“ už vairuotojo, kai rusiškai keikdamasis atbėgo P. P., jis iškart dūrė peiliu į gerklę. Pajuto smūgį, spėjo prisidengti. Vaikinai iššoko iš mašinos. Jam nebuvo kaip iššokti, todėl atsigulė ir kojomis gynėsi. Dėl to kojas subadė. Pritaikęs momentą iššoko iš mašinos (3 t., b.l. 170). Nukentėjusysis D. B. taip pat patvirtino, kad S. R. sėdėjo už jo, P. P. prišoko prie S. R., dūrė peiliu, matė kaip dūrė, tačiau nežino kur pataikė. Jis iššoko iš mašinos. Bandė iš už nugaros atitraukti P. P., tačiau šis apsisuko ir pradėjo lakstyti paskui vaikinus su peiliu. (3 t., b.l. 171). Liudytojas S. R. taip pat patvirtino, kad kai jie sėdėjo automobilyje, atbėgo P. P. su sūnumi. P. P. pradėjo pulti jo tėvą, sūnus stovėjo už nugaros. Iš pradžių nematė, ką P. P. turėjo rankoj. Puolė tėvą, todėl iškart pasakė, kad šokam iš mašinos, padėsim. Prisiartinęs pamatė, kad rankose peilis. Matė kaip bado tėvą į priekį, į kojas (3 t., b.l. 172). Liudytojas A. N. taip pat patvirtino, kad P. P. atbėgo su peiliu - puolė S. tėvą. Simas sakė, atsargiai, peilį turi (3 t., b.l. 173). Teismo posėdžio metu liudytojai taip pat nuosekliai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iškart po veiksmų automobilyje „BMW“ netoli įvykio vietos atsiradęs liudytojas T. V. taip pat patvirtino, jog P. P. rankoje matė peilį, neilga geležte (4 t., b.l. 31) Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. G1844/15(02) matyti, jog S. R. konstatuota durtinė žaizda pasmakrėje ir poodinė kraujosruva kakle, durtinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairėje pėdoje, durtinė žaizda dešiniame kulne, odos nubrozdinimai kairiame delne, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 183-184). Ant automobilio „BMW“ galinės sėdynės rastas telefonas „NOKIA“, priklausantis nukentėjusiajam S. R. bei gausu raudonų dėmių ( 1 t., b.l. 27,31). Apžiūros protokolu užfiksuoti automobilio „BMW“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b.l. 127-130). D. B. parodė, jog P. P. koja spyrė į galines vairuotojo pusės dureles. Dureles reikėjo lyginti ir dažyti, sugadinta galinė užuolaidėlė (3 t., b.l. 171). Pats P. P. parodė, kad su koja uždarė automobilio duris (3 t., b.l. 169). Įvertinus įrodymų visumą, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad teismas netinkamai įvertino kaltinamojo parodymus bei kitus bylos duomenis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone įrodymai įvertinti tinkamai – jų visumos pakanka P. P. kaltei patvirtinti.

10.2. Pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis ir liudytojų – pareigūnų D. N., M. Š., V. P., A. D. parodymais, apie tai, kaip elgėsi P. P. atvykus pareigūnams ir kokias įvykio aplinkybes jiems nurodė. Liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai neabejotinai yra vieni iš įrodymų nagrinėjant baudžiamąją bylą. Tačiau jų parodymų reikšmingumas dėl įvykio aplinkybių turi tam tikrų ypatumų: pareigūnai tiesiogiai įvykio nematė, todėl gali duoti parodymus tik apie tai, kas vyko jau po nusikalstamų veiksmų atlikimo. Tai, jog anot pareigūnų, P. P. elgesys buvo normalus, nebuvo agresyvaus elgesio požymių, vertintina kaip normalaus sąmoningo asmens būsena, o pati kilusio konflikto priežastis, kurią akcentuoja apeliantas – reketavimas, sprendžiant P. P. patraukino baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, reikšmės neturi, nes šio nusikaltimo kvalifikacijai yra svarbūs objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Todėl pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto ir jo sūnaus parodymų apie tai, jog S. R. pasakė, kad jie privalo jam mokėti už teisę pereiti per kiemą.

10.3.Iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų parodymų akivaizdu, jog santykiai tarp P. P., J. P. bei S. R. buvo konfliktiški jau iki įvykio, J. P. jautėsi nesaugus. Taip pat pastebėtina, jog net 2015 m. liepos 1 d., dar iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, tarp vyrų buvo žodinis konfliktas. Todėl, turėdamas tikslą nutraukti priešišką elgesį, P. P. sugrįžo pas automobilyje „BMW“ sėdėjusį S. R.. Pagal teismų praktiką anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi nelaikomi (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-283-511/2016). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jis buvo užpultas ir todėl buvo priverstas gintis ir ginti savo sūnų, kadangi prieš jį buvo panaudotas peilis ir būtinosios gintis ribų apeliantas neviršijo, tačiau teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo aplinkybių vertinimu nesutinka. Byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad būtent kaltinamasis pirmas staiga puolė su peiliu automobilyje sėdėjusį S. R.. Be to, šioje situacijoje netgi vertinant nuteistojo parodymus, jog būtent jis buvo fiziškai užpultas apeliantui palankiu aspektu, pastebėtina, jog pats nuteistasis teisme parodė, kad siekdamas atimti peilį įlindo į mašiną, kur vyko grumtynės. Pažymėtina, kad atėmus peilį iš S. R., P. P. pavojus jau buvo ganėtinai sumažėjęs, be to, vertintina ir ta aplinkybė, jog P. P. yra daug sportavęs (sambo, dziudo, 3 t., b.l. 22), bei atsižvelgiant nustatytą S. R. sveikatos sužalojimo pobūdį – sužalojimai padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, akivaizdu, kad peilio panaudojimas gynybai jį atėmus iš S. R. neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

11.BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

12.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje P. P. veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas (sulankstytos automobilio durelės bei sulaužyta galinio stiklo užuolaidėlė) ir nežymiai sutrikdyta S. R. sveikata. BK 284 straipsnio 1 dalyje esanti norma apima kaltininko veiksmais nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-122/2008, 2K-652/2007). Nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlę nuteistojo veiksmai viešoje vietoje pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes nuteistasis pasirinko tokį elgesio būdą, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl teismo nustatyto nuteistojo poelgio atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Incidentas vyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tai stebėjo liudytojai. Nukentėjusysis S. R. paaiškino, jog ketino eiti namo – būtų ilsėjęsis, tačiau atsidūrė ligoninėje, buvo sutrikdytas jo poilsis (3 t., b.l.171). Liudytojas S. R. parodė, jog patyrė šoką – tėvą norėjo užmušti. Nemalonu kai sėdi, atbėga su peiliu, užmušti bet ką gali. Sutrikdyta rimtis (3 t., b.l. 172). Liudytojas T. V. taip pat teigė, jog kai pamatė peilį, neramu pasidarė. Nemalonu buvo, nesmagu, nes daugiabučių kieme, kur žaidžia vaikai, vyksta tokie dalykai (4 t., b.l. 31). Nukentėjusysis D. B. parodė, jog visą mašiną reikėjo valyti viskas buvo aptaškyta krauju. Reikėjo lyginti ir perdažyti automobilio dureles, sugadinta galinė užuolaidėlė (3 t., b.l. 171-172). Byloje nustatytomis aplinkybėmis tyčia padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nustatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis turėjo kreiptis privataus kaltinimo tvarka, ir jokių BK 284 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos požymių nebuvo, atmestinas.

13.Taip pat apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta nemažai baudžiamojo proceso pažeidimų bei pažeistas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nešališkumo principas.

13.1.Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Be to, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikdamas tyrimą buvo šališkas. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2014, 2K-67-746/2015).

13.2.Teisėjų kolegija, vertindama subjektyviuosius nešališkumo aspektus, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teisėjo asmeninį tendencingumą, taigi, nėra pagrindo abejoti jų nešališkumu. Vertinant objektyviuosius nešališkumo principo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nešališkumu. Apeliantas teismo šališkumą grindžia tik savo subjektyvia nuomone, iš esmės sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką nepagrįstumu, taip pat su padarytais procedūriniais pažeidimais.

13.3. Pažymėtina, kad teismo procesą veda ir jam vadovauja teisėjas, jis koordinuoja visą posėdžio eigą. Vadovaudamas teismo posėdžiui, teisėjas turi teisę užduoti papildomus ir patikslinančius klausimus, pasitikslinti dėl duodamų atsakymų. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas teisėjas, būdamas individuali asmenybė, turi savo kalbėjimo manierą bei toną ir turi teisę turėti vidinį įsitikinimą bet kokiu bylos nagrinėjimo ir proceso vedimo aspektu. Apelianto skunde nurodytas teisėjo papildomų klausimų uždavimas ir aplinkybių tikslinimas negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumas. Susipažinus su teisiamųjų posėdžių garso įrašais taip pat konstatuotina, jog teismo posėdžio metu ištirti ir teismo posėdyje analizuoti tiek nuteistojo P. P., tiek kitų bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, yra objektyviai įvertinti ir jie nėra iškraipyti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis, nėra nei BPK pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Taip pat pažymėtina, kad teismas procesiniame sprendime neprivalo cituoti visų proceso dalyvių parodymų – teismas vadovaujasi tik parodymų dalimi dėl esminių įvykio aplinkybių. Taigi, išklausius teismo posėdžių metu darytus garso įrašus bei išanalizavus skundžiamą nuosprendį yra pagrindas išvadai, kad nuteistojo teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis), pažeista nebuvo, faktinio pagrindo teigti, jog teisėjo veiksmuose buvo šališkumo požymių - nėra.

13.4.Apeliantas didelį dėmesį apeliaciniame skunde skyrė baudžiamojo proceso pažeidimams ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktas P. P. ir J. P. 2015 m. liepos 13 d. skundas su papildoma medžiaga nepagrįstai tiesiog buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-36957-15. 2015 m. gruodžio 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ir tik 2016 m. vasario 2 d. po daugybės skundų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00103-16 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl jo sūnaus J. P. sveikatos sutrikdymo, padaryto 2015 m. liepos 1 d. įvykio metu ir buvo priimtas nutarimas J. P. pripažinti nukentėjusiuoju. Tačiau BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju tiek iš apeliacinio skundo argumentų, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis šia įstatymo numatyta teise pasinaudojo, dėl ko šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00103-16 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 t., b.l. 97). Šioje gi byloje yra nagrinėjamas P. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį 1 dalį pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, kas reiškia, jog apelianto nurodyti BPK pažeidimai yra susiję su kitu ikiteisminiu tyrimu, todėl minėtieji ikiteisminio tyrimo veiksmai detaliau nevertintini. O vien tai, jog dėl to paties įvykio pradėtas ir kitas ikiteisminis tyrimas savaime nereiškia, jog P. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu nepagrįstai. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų (tyrėjo ir prokurorės) veiksmų šališkumu ir kurie būtų esminiai sprendžiant apelianto baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija nenustatė.

14.Pasak apelianto, nėra pagrindo pripažinti S. R. nukentėjusiuoju šioje byloje pagal BK 284 straipsnį ir tenkinti jo turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus.

14.1.BPK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju, be kita ko, yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Kaip anksčiau konstatuota, būtent dėl P. P. veiksmų S. R. patyrė sužalojimus, taip pat buvo sutrikdyta jo rimtis, todėl yra pagrindas S. R. pripažinti nukentėjusiuoju šioje byloje ir jis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (BPK 109, 110 straipsniai).

14.2. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl apelianto agresyvių veiksmų, viešoje vietoje nukreiptų prieš nukentėjusįjį, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas priteisti 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimą motyvuotas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir nustatytomis byloje aplinkybėmis. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje būtų netinkamai taikytos įstatymų nuostatos, numatančios neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje klausimus.

15.P. P. apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumas ir nepagrįstumas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė jokių baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimo tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teisiamojo posėdžio metu.

16.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog P. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos