Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-275-825/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-16Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
1-275-825/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36957-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
P. P.
Nukentėjusysis
S. R., D. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-275-825/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36957-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.2.26.2.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Kaunas

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Irmai Kveselytei,

dalyvaujant:

prokurorei Inesai Gulbinienei,

kaltinamajam P. P.,

nukentėjusiajam S. R.,

nukentėjusiajam D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis P. P. 2015 m. liepos 1 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių akivaizdoje, žodinio konflikto su S. R., sėdėjusiu automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. B., metu, plūsdamas S. R. necenzūriniais žodžiais, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties aštuonis kartus dūrė peiliu S. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam durtinę žaizdą pasmakrėje ir poodinę kraujosruvą kakle, durtinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairėje pėdoje, durtinę žaizdą dešiniame kulne, odos nubrozdinimus kairiame delne, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, sulaužė D. B. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio stiklo užuolaidėlę, tyčia spyrė į šio automobilio galines duris vairuotojo pusėje, jas sulankstydamas, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo nutrauktas S. R., D. B., S. R. poilsis, laisvalaikis, sutrikdyta jų ramybė.

Kaltinamasis P. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., su sūnumi J. P. ėjo (duomenys neskelbtini) sutiko jaunuolių grupę. Buvo trys mašinos, viena mašina buvo BMW mėlynos spalvos, prie kurios buvo 3-5 jaunuoliai. Sūnus atpažino D. B.. S. R. pamatęs jį su sūnumi pasakė „ko jūs čia vaikštote“, pradėjo grupei šnekėti, ko jis su sūnumi šniukštinėja, vaikšto, pradėjo keiktis „b..t, mat“. Sūnus buvo blaivus, o jis (P. P.) buvo išgėręs 3 butelius alaus. Kai jis pradėjo aiškintis su S. R., jam pasakė „tuoj būsi sumuštas“. Po to nuėjo link namų, sūnus nunešė namo maišą, o jis kieme rūkė. Kai sūnus sugrįžo, jie nuėjo atgal pas S. R.. Priėjus, S. R. atsisėdo į BMW, į vairuotojo vietą. Mašinoje buvo 3 - 4 vaikinai. Priėjus prie mašinos, jis pradėjo kalbėtis su S. R., o S. R. puolė jį su peiliu, dėl ko jis bandydamas atimti peilį griebė jo dešinę ranką ir įlindo į mašiną. Vaikinai, sėdėję mašinoje, pradėjo jį mušti, pajuto 6 - 8 smūgius į galvą, nugarą. Kas smūgiavo, nematė. Atėmus peilį, S. R. liko mašinoje, o jis išlindęs iš mašinos pamatė, kad muša jo sūnų. Matė, kad sūnų su pagaliu per galvą mušė A. N.. Buvo dar S. R.. Kiti vaikinai mušė su rankomis ir kojomis. D. B. buvo, o paskui kažkur dingo. Sūnų mušė 4 - 5 vaikinai. Sūnus stovėjo, jis muštis nemoka. Kai priėjo prie sūnaus, bandė išstumdyti vaikinus. Kai pastūmė vieną vaikiną, jis numetė lazdą. Peilis tuo metu buvo pas jį (P. P.). Kai pradėjo stumdyti vaikinus, pagalys atsirado pas jį, o vaikinai išsilakstė. Peilį su lazda numetė ir užspaudė žaizdą. Kai ėjo namo, privažiavo raudonos spalvos Audi, išlipo du vaikinai, kurių nepažįsta ir pradėjo į jį su sūnumi mėtyti pagalius, juos keikti „b..t mat“. Pagalius jie buvo pasiruošę. S. R. jis nieko nesudavė, su peiliu ir lazda jis nieko nesužeidė. Jis tik paaiškino, kad pas jį peilis ir lazda, tam, kad apsigintų. Jokių 8 dūrių nebuvo, nubrozdinimas galėjo būti. Nežino, iš kur pas žmogų atsirado visi dūriai. Galinės stiklo užuolaidėlės nesulaužė. Dureles uždarė su koja, nespyrė.

Teismas pagarsino kaltinamojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 tomas, 21, 22 b. l.), kuriuose kaltinamasis paaiškino, kad 2015 m. liepos 1 d. vakare dalyvavo konflikte su vyriškiais netoli savo namų. Tačiau šio konflikto priežastys yra iš anksčiau, nes jo sūnus išsiskyrė su mergina, dėl ko iš sūnaus pradėjo šaipytis. Kad sūnui būtų drąsiau, jis jį visur su savimi kvietėsi, kad būtų drąsesnis, kad įgytų pasitikėjimo. Vakare namuose išgėrė, kažkiek gėrė ir žmona bei kartu gyvenanti uošvienė. Paskui išėjo į parduotuvę. Pasikvietė sūnų kartu. Grįžtant iš parduotuvės prie vieno netoli jų esančio namo stovėjo tamsios spalvos automobilis BMW, kuriame sėdėjo keli vyriškiai. Vienas vyriškis, kuris berods sėdėjo prie vairo, išlipo iš automobilio ir ėmė priekabiauti prie jų, sakydamas, ko čia vaikšto, tuoj už tą vaikščiojimą reikės mokėti ir panašiai. Suprato, kad ši šneka nukreipta jo sūnaus atžvilgiu. Jam sukilo jausmai, ypač po pirmojo sūnaus sumušimo. Jei jis būtų vienas, tai būtų praėjęs pro šalį, bet kai šalia buvo sūnus, suprato, kad ką sūnus anksčiau pasakojo ir dėl ko jis iš tiesų bijo, yra tikra ir realu. Pasakė sūnui Jevgenijui, kad nuneštų pirkinius namo. Jo palaukė prie krūmų ir nutarė su tais vaikinais pasiaiškinti, kad padarytų galą jų priekabiavimui prie sūnaus. Su sūnumi grįžo prie automobilio, sūnus stovėjo netoliese, o jis priėjo prie automobilio pasiaiškinti, tuomet vienas iš vyrukų bandė smogti jam jų turimu peiliu, bet jis kaire ranka peilį atėmė ir susižalojo kairę plaštaką. Paskui besigindamas gal jam ir brūkštelėjo peiliu, kur galėjo pataikyti – nežino. Galimai tie vyrukai jį įsitraukė į automobilį, nes pamena, kad automobilyje vyko grumtynės. Jį mušė ir kiti vaikinai iš automobilio, be to, pripuolė keli vaikinai iš kiemo. Kaip suprato, jie buvo pažįstami su tais, sėdėjusiais automobilyje, kurių galėjo būti gal keturi. Vienas iš jų turėjo lazdą, kurią, jam tą vaikiną pastūmus, sūnus Jevgenijus iš jo atėmė. Paskui jie ją parsinešė namo. Savo jokio peilio su sūnumi neturėjo. Mano, kad atimtą peilį jis pametė, bandė ištrūkti iš automobilio, nes pamatė, kad jau supa ir muša jo sūnų. Be to, pats kraujavo, tai sūnus išsigando ir pasiūlė bėgti namo, kad jis nenukraujuotų ir nenumirtų. Jam su sūnumi buvo toks šokas, kad net patys nespėjo policijos iškviesti. Žmona pradėjo juos raminti, ir kaip tik tuomet atvyko policijos pareigūnai, kuriuos kažkas kitas iškvietė. Supranta, kad prarado savitvardą po keturių mėnesių įtampos, dar be to buvo išgėręs. Šiaip tvirtina negeriantis, gal kokius keturis kartus į mėnesį alaus išgeria ir tiek. Daug gyvenime sportavo (sambo, dziudo).

Teismui pagarsinus kaltinamojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis P. P. paaiškino, kad nepasakojo apie mašiną. Su pareikštais ieškiniais nesutinka. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis S. R. paaiškino, kad D. B. yra jo sūnaus draugas, kaltinamojo nepažįsta. 2015 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., jis ėjo pasiimti iš savo mašinos Audi A4 palikto telefono. Šalia pamatė stovintį BMW automobilį, kuriame sėdėjo D., jo sūnus S. ir A.. D. buvo prie vairo, jo sūnus priekyje, o A. sėdėjo gale, už sūnaus. Tuomet pamatė kaltinamąjį einant pro šalį, kuris buvo neblaivus, kažką kalbėjo. Jis (S. R.) pasakė kaltinamajam, kad eitų namo ir neieškotų bėdų. Tuomet nuėjo atsisėsti į automobilį, kur sėdėjo sūnus. Už 5 minučių pribėgo P. P. ir pradėjo keikti „b..t, užmušiu“ ir iškart dūrė į gerklę su peiliu. Vaikinai išsigando ir iššoko iš mašinos. Kadangi jam nebuvo kaip iššokti, tai jis atsigulęs gynėsi su kojomis, dėl to subadė kojas. Jis (P. P.) badė toliau. Su kuo tiksliai įdūrė ir kaip atrodė peilis, nematė, buvo šoke. Paskui nutaikęs momentą iššoko iš mašinos, o jis (P. P.) vijosi dar. Nežino, ar užuolaidėlę kliudė, ar spyrė į duris. Tuo metu daugiau jokių automobilių nebuvo, buvo tik jie kieme. Automobilio durys buvo praviros, ar smeigė per langą, ar pro dureles, nežino. Buvo su šlepetėmis, kai gynėsi, jos nukrito. Kai būtų pasiėmęs telefoną, planavo eiti namo ilsėtis, o atsidūrė ligoninėje. Prašo 20000 eurų neturtinės žalos, nes patyrė fizinius skausmus, turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus, sutriko nervai, negalėjo dirbti du mėnesius, dirba statybinius darbus. Prašo atlyginti 9000 eurų turtinės žalos, nes paskaičiavo metų vidurkį kiek uždirba per mėnesį.

Nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad S. R. yra draugo tėvas. Įvykio dieną, apie 22.20 val., Prancūzų g. prie namo laiptinės sėdėjo savo automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su S., J., A. N.. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, S. šalia, kiti du gale. Paskui atėjo S. R., atsisėdo į mašiną ir paklausė, kur jo telefonas. Paprašė paskambinti ir nuėjo į savo mašiną Audi A4, kuri buvo šalia. Pasiėmęs telefoną, S. R. grįžinėjo atgal. Pamatė einantį P. P. su sūnumi, jie kažką šnekėjosi su S. R.. Atėjęs S. R. atsisėdo pas juos į mašiną, į galą. Jie šnekėjosi, kai už 5 minučių iš šono mašinos išbėgo P. P. ir prišoko prie S. R.. Matė, kaip dūrė jam peiliu. Jis (D. B.) iššoko iš mašinos, o P. P. toliau dūrinėjo, daužė. Pradėjo badyti į juos. Visi bandė atitraukti. Tuomet P. P. pradėjo lakstyti paskui kiekvieną su peiliu, keikėsi, sakė užmuš, su koja spyrė į galines vairuotojo pusės dureles. Sūnus (P. P.) aplink bėgiojo, bet nieko nedarė. Kažkas iškvietė policiją. Jie buvo vieni, daugiau jokių 3 automobilių nebuvo. Jie nemėtė jokių pagalių. Su peiliu tą dieną negrasino. Peilis (rastas apžiūros metu automobilyje) buvo jo, tai buvo paprastas grybavimo peilis. Automobilis buvo apgadintas, pilna mašina kraujo, reikėjo perdažyti dureles, lyginti, pirko naują užuolaidėlę, čekių neturi, nes viską išmetė. Durelių dažymas kainavo 150 eurų, salono išvalymas 70 eurų, užuolaidėlė 200 eurų ir 50 eurų montavimas. Užuolaidėlė buvo automatinė, todėl pirko tokią pačią.

Liudytojas S. R. paaiškino, kad S. R. yra jo tėvas, D. B. - draugas ir kaimynas. 2015 m. liepos 1 d., 22.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)sėdėjo D. B. BMW automobilyje. Jie buvo penkiese. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje, prie vairo D. B., už jo S. R., taip pat A. N. sėdėjo gale už keleivio pusės, o J. per vidurį. Jie sėdėjo, šnekėjosi, gėrė alų. Jo tėvas pasigedo telefono ir išlipęs ėjo link savo automobilio Audi A4. Grįžtant tėvas sutiko P. P., jie kažką kalbėjo, su draugais pagalvojo, kad kažkas ne taip. Išgirdo, kaip sakė „eik namo, ko lendi“. Tėvas, atėjo, papasakojo, tada sėdint automobilyje už 15 minučių pribėgo P. P. ir sušuko „kuris į snukį norit“, pradėjo pulti jo tėvą, sūnus (P. P.) stovėjo už nugaros. Ar P. P. turėjo kažką rankoje, nematė. Iššokęs iš mašinos ir prisiartinęs P. P. iš galo, pamatė peilį. Pamatė, kaip tėvą bado į priekį, į kojas. Tėvas tuo metu sėdėjo automobilyje. Tėvas dengėsi ir rankomis, ir kojomis. Pataikė tėvui į gerklę. Kai pamatė peilį, visi atsitraukė. Pradėjo ieškoti lazdos, nors pats nerado. Nustūmė P. P., kad nebadytų tėvo. Tuomet P. P. atsisukęs jį pradėjo vytis. Tėvas nubėgo prie „Rimi“ parduotuvės, kraujavo.

Liudytojas A. N. paaiškino, kad 2015 m. liepos 1 d., tiksliai valandos neprisimena, penkiese sėdėjo D. B. BMW automobilyje. Automobilyje sėdėjo jis, D., S. R., S. R. ir J.. Kai jie sėdėjo automobilyje, atėjo S. tėvas, pasakė, kad neranda telefono, todėl paprašė jam paskambinti. Tuomet, S. R. nuėjo iki savo automobilio Audi pasiimti telefoną. Grįžtant, S. R. sutiko P. P. einantį su sūnumi, jie kažką kalbėjo. S. R. jam pasakė „eik nuo mūsų, neieškok problemų“. Kai jie visi sėdėjo mašinoje, pribėgo P. P. su peiliu, o jo sūnus iš paskos. P. P. pradėjo šokti ant S. tėvo. Kai čiupo S. tėvą, S. apibėgo aplink mašiną, pradėjo grumtis, pastūmė, trenkė P. P. su ranka. Kai buvo suduotas smūgis, S. išlipo iš mašinos ir jie pradėjo lipti iš mašinos. S. pasakė „atsargiai, peilį turi“. Jis buvo atsitraukęs ir stovėjo nuošalyje. Matė, kad P. P. šoko į mašiną ant S.. Kai S. išbėgo iš mašinos, P. P. bėgo iš paskos ir pradėjo jį gaudyti. Kai P. P. numetė peilį, tai jo sūnus pagriebė tą peilį ir šoko link jų. S. bėgo link „Rimi“, o P. P. su sūnumi link jų.

Liudytoja N. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. 2015 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jos mama G. A.. Vyras su sūnumi išėjo į parduotuvę apie 21 val. 30 min, o grįžo namo apie 22.00 val. Vyras buvo išgėręs, sūnus blaivus. Vyras namo grįžo kruvinas, jam buvo perpjauta ranka. Po 3-4 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Vyras pasakė, kad užpuolė, daugiau nieko nesakė. Kai grįžo namo, vyras nieko neturėjo, o sūnus parsinešė namo 80 cm pagalį, gale buvo 7 - 8 cm vinis įkaltas.

Liudytojas M. Š. paaiškino, kad 2015 m. liepos 1 d. buvo gautas pranešimas dėl kūno sužalojimo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), rado kaltinamąjį, kuris nebuvo labai agresyvus, jis buvo kraujuotas. Pristačius kaltinamąjį į policijos komisariatą, jis sakė, kad dalyvavo konflikte su kitais asmenimis BMW automobilyje. Jis atrodė neblaivus.

Liudytojas V. F. paaiškino, kad BMW automobilyje matėsi kraujo dėmės, įvyko konfliktas, pačio konflikto nematė, po konflikto nieko nesulaikinėjo, buvo įvykio vietoje su jaunuoliais. Apžiūrėjo automobilį, bet nieko draudžiamo nerado, ant sėdynės gale matėsi kraujo dėmės.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad 2015 m. liepos 1 d. gavo iškvietimą, kad vyksta muštynės Prancūzų gatvėje. P. P. sulaikė laiptinėje. Matėsi, kad vyko grumtynės, vyriškis buvo išsigandęs, suprakaitavęs, atsakingam pareigūnui aiškino, kad lyg peilis buvo. P. P. nesipriešino, kai sulaikė.

Liudytojas T. V. paaiškino, kad 2015 m. liepos 1 d., (duomenys neskelbtini), kieme pamatė du vyrus, iš kurių vienas buvo neblaivus. Matė, kaip atėjo 3 - 4 jaunuoliai. Vieno iš vaikinų maikė buvo mėlyna, dryžuota. Jaunuolių grupė ėjo link tų dviejų vyrų, vienas iš jų turėjo pagalį. Nei jaunuoliai, nei tie du vyrai nieko nesakė. Pas vyriškį rankose matėsi peilis. Nuo įvykio buvo apie 10 metrų atstumu. Tuomet jaunuoliai atsitraukė ir nuėjo į daugiabučių kiemą. Tuomet tie du vyrai ėjo link tų jaunuolių, jie metė pagalį ir išsilakstė. Jis nufilmavo iki momento, kai visi išsilakstė. Stovėjo BMW automobilis su atidarytomis durelėmis, automobilis buvo tuščias. Po to greitai atvažiavo policija.

Teismas pagarsino liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 73 - 75 b. l.), kuriuose jis paaiškino, kad galėjo būti 2015 m. liepos 1 d., vakare, apie 21.00 – 22.00 val., jis išėjo į lauką pasivaikščioti su šuniu, bet jau lipdamas laiptais išgirdo kieme triukšmą, šūkaliojimus necenzūriniais žodžiais, „siuntinėjimus...“. Išėjęs į kiemą pamatė kiemo gatvele ateinančius du jaunuolius, vienas iš jų, su pilkais marškinėliais ilgomis rankovėmis, buvo su pagaliu rankose, kitas vilkėjo baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir ryškiomis mėlynomis kelnėmis. Jie ėjo link kitų dviejų vyresnių vyriškių, kuriems gal 35-40 metų. Vienas iš jų buvo tamsiomis kelnėmis ir dryžuotais marškinėliais, o kitas - tamsiomis kelnėmis ir šviesiais marškinėliais. Abu atrodė neblaivūs, su dryžuotais marškinėliais atrodė girtesnis, jis griūdamas atbėgo link jaunuolių, kažką aiškino nelabai suprantamai. Jaunuolis su ryškiomis mėlynomis kelnėm prabėgo pro juos ir nubėgo link Prancūzų gatvės, tarp namų Nr. 62 ir 64, jo alkūnė, greičiausiai kairė, buvo kruvina. Paskui, kai jau buvo atvykęs policijos automobilis, jis tą jaunuolį matė. Prancūzų g., prie daržovių kiosko, kur ant kelkraščio sėdėjo kruvinas vyriškis apie 40 m. amžiaus. O tuo tarpu tiedu vyresni vyrai, eidami link to jaunuolio su lazda ir kito ateinančio iš kiemo, vilkėjusio morkiniais šortais, matomai juos išgąsdino, nes vyresnis vyras su šviesiais marškinėliais dar turėjo rankose peilį, tai jaunuolis su pagaliu atsitraukdamas metė link jų lazdą, bet nepataikė, tiedu vyresni pargriuvo besistengdami išvengti skriejančios lazdos, o tiedu jaunuoliai pabėgo nuo jų, vyresni vyrai atsikėlė. Vyriškis šviesiais marškinėliais kiek pargrįžo ir pasikėlė lazdą. Tuo metu jo rankose peilio jau nebuvo. Tuomet abu vyresni vyrai nusivijo tuos du jaunuolius. Visa tai jis nufilmavo. Netrukus matė, kaip du vyresni vyrai grįžo prie automobilio BMW mėlynos spalvos, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie namo Nr. 62, ir vyresnis vyras spyrė į atviras šio automobilio galines dureles, nuo ko jos užsidarė, o vairuotojo durelės liko atviros, automobilyje nieko nebuvo. Matė kraujo pritaškyta ant keliuko tarp namų Nr. 62 ir 64, bei prie daržovių kiosko. Konflikto pradžios nematė.

Teismui pagarsinus liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. V. paaiškino, kad tvirtina parodymus. Taip pat paaiškino, kad kol peilio nematė, galvojo, kad šiaip muštynės, o kai pamatė peilį, pasidarė neramu.

Liudytoja L. V. paaiškino, kad pažįsta P. P., nes tyrė ikiteisminio tyrimo bylą. Vyko konfliktas tarp dviejų ir keturių vyrų. Buvo apklausiami P. P. ir kiti liudytojai. Jokio poveikio asmenims nedarė.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad S. R., D. B. nepažįsta, P. P. pažįsta, jis buvo dziudo treneris. 2015 m. liepos 1 d. įvykio tiksliai neatsimena, įvyko muštynės, buvo sužaloti asmenys, P. P. rado namuose.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad D. B. ir S. R. nepažįsta. P. P. pažįsta, kartu dirbo viešo saugumo tarnyboje, jis dirbo savigynos instruktoriumi. Su P. P. nėra jokių santykių. 2015 m. liepos 1 d. dirbo patrulių rinktinėje ir gavo iškvietimą. Nuvykus į įvykio vietą, rado asmenis, esančius Alsėdžių gatvėje, kurie teigė, kad juos užpuolė bei nurodė, kur ieškoti užpuolusio asmens, P. P.. Kai sutiko P. P., jo ranka buvo kruvina, jis buvo išgėręs, teigė, kad gynė sūnų, bandė atimti peilį. Jaunuoliai aiškino, kad jie buvo Prancūzų gatvėje, stovėjo, rūkė, kalbėjosi, kai pro šalį ėjo žmogus ir juos užpuolė.

Apžiūros protokolu (1 tomas, 26 - 32 b. l.) nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis BMW3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kairės pusės durelės atviros, ant galinio kairio sparno ir galinio stiklo matyti rausvos dėmės, ant automobilio galinės sėdynės daug rausvų dėmių. Ant sėdynės rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su rausvos spalvos dėmėmis. Po vairuotojo sėdyne rastas užlenktais ašmenimis metalinis peilis rudos spalvos rankena.

Apžiūros protokolu (1 tomas, 127 - 130 b. l.) užfiksuoti automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 tomas, 136 b. l.) nustatyta, kad T. V. pateikė kompiuterinę laikmeną – CD-R „Titanum“ su dviem vaizdo įrašais, kuris (Apžiūros protokolas, 1 tomas, 135 - 145 b. l.) apžiūrėtas. Vaizdo įraše užfiksuota dalis įvykio, vykusio 2015 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdžio metu.

Apžiūros protokolu (1 tomas, 132 - 134 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas peilis, rastas automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 tomas, 156 - 164 b. l.) nustatyta, kad P. P. pateikė medinį keturbriaunį pagalį, kuris saugomas Panemunės policijos komisariate.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 tomas, 98 - 102 b. l.) nustatyta, kad atpažinimų pagal fotonuotraukas metu S. R., atpažino P. P., kaip jį 2015 m. liepos 1 d. peiliu sužalojusį asmenį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 tomas, 107 - 111 b. l.) nustatyta, kad atpažinimų pagal fotonuotraukas metu D. B. atpažino P. P., kaip S. R. 2015 m. liepos 1 d. peiliu sužalojusį asmenį bei spardžiusį D. B. automobilį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 tomas, 112 - 116 b. l.) nustatyta, kad atpažinimų pagal fotonuotraukas metu S. R., atpažino P. P. kaip jo tėvą, S. R., 2015 m. liepos 1 d. peiliu sužalojusį asmenį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1844/15(02) (1 tomas, 183 - 184 b. l.) nustatyta, kad S. R. konstatuota durtinė žaizda pasmakrėje ir poodinė kraujosruva kakle, durtinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairėje pėdoje, durtinė žaizda dešiniame kulne, odos nubrozdinimai kairiame delne, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, padaryti aštriais pjaunančiais daiktais aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. pG2192/15(02) (1 tomas, 188 - 189 b. l.) nustatyta, kad P. P. konstatuota pjautinė žaizda kairės plaštakos II-ame piršte, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, nugaroje, poodinė kraujosruva nugaroje, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizda kairės plaštakos II-ame piršte, labiausiai tikėtina, galėjo būti padaryta besiginant nuo smūgių ar atimant peilį iš žalojusio asmens.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 6972 (2 tomas, 5 b. l.) nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d., 23.39 val., P. P. fiksuotas 1,66 promilių girtumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Taikoma įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies redakcija) už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Nors kaltinamasis P. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su peiliu ir lazda nieko nesužeidė, jokių 8 dūrių su peiliu negalėjo būti, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš paties kaltinamojo P. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., jis su sūnumi eidamas iš parduotuvės apsižodžiavo su S. R.. Tai, kad tarp kaltinamojo ir S. R. įvyko žodinis konfliktas, patvirtino nukentėjusysis S. R., liudytojas S. R., liudytojas A. N.. Po kaltinamojo ir S. R. apsižodžiavimo iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis su sūnumi nuėjo namo bei sūnui nunešus krepšį namo, o jam parūkius kieme, sugrįžo atgal prie BMW automobilio, kuris stovėjo kieme prie namo (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis pateikė versiją, kad jam sugrįžus prie BMW automobilio, jį su peiliu puolė nukentėjusysis S. R., o jis tik bandydamas atimti iš jo peilį įlindo į BMW automobilį, kuriame jį sumušė buvę jaunuoliai, o atėmęs peilį, išlipo iš automobilio, tai paneigta kitų byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų nuosekliais parodymais. Nukentėjusieji S. R., D. B., liudytojai S. R., A. N. teigė, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., po to, kai kaltinamasis apsižodžiavo su S. R., praėjus apie 5 minutėms, prie automobilio BMW pribėgo P. P., pradėjo keikti S. R., kuris sėdėjo BMW automobilyje ir puolė jį su peiliu. Vaikinai išsigandę iššoko iš automobilio, o S. R. negalėdamas pabėgti, su kojomis ir rankomis gynėsi.

Tai, kad kaltinamasis teigė, kad jį puolė su peiliu S. R., o jis tik gynėsi ir bandė atimti peilį, dėl ko buvo įlipęs į BMW automobilį ir ten jį sumušė jaunuoliai, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis, tiek nukentėjusieji S. R., tiek įvykio metu buvę liudytojai D. B., S. R., A. N. patvirtino, kad prie automobilyje esančio S. R. pirmas puolė su peiliu būtent kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. P. nurodė, kad jis atėjo prie automobilio pasiaiškinti, vienas iš vyrukų bandė smogti jam turimu peiliu, jis atėmė kaire ranka peilį, taip susižalojo plaštaką ir besigindamas gal jam ir brūkštelėjo peiliu, kur galėjo pataikyti, nežino. Kas patvirtina, kad nors kaltinamasis neigė sužalojęs S. R., tačiau pats pripažino, kad galėjo sužaloti su peiliu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apžiūros metu BMW automobilyje rastas peilis (1 tomas, 132 - 133 b. l.), kuris kaip patvirtino nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu, priklauso jam. Taip pat nustatyta, kad ant rasto peilio dėmių, panašių į kraujo dėmes, nesimato, t. y. juo jokių sužalojimų nebuvo atlikta. Be to, liudytojas T. V. paaiškino, kad matė pas kaltinamąjį peilį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad liudytojas T. V. pas kaltinamąjį P. P. matė peilį jau po to, kai vyko grumtynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobilyje. Pats kaltinamasis P. P. nurodė, kad peilį numetė jau po grumtynių išlipęs iš automobilio, bet ne į automobilį. Be to, rastas automobilyje peilis buvo užsklęsta geležte, o kaltinamasis P. P. nenurodė, kad būtų užlenkęs geležtę. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nusikaltimo įrankis, peilis, su kuriuo kaltinamasis P. P. sužalojo nukentėjusįjį S. R., nerastas, o rastas peilis (1 tomas, 132 - 133 b. l.) nebuvo tas pats, kuriuo sužalotas nukentėjusysis. Tai patvirtina, kad kaltinamasis grįždamas prie automobilio BMW ir puldamas S. R. jau turėjo rankoje peilį, buvo pasiruošęs pulti.

Be to, įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas, 26 - 32 b. l.) patvirtina, kad būtent ant galinės automobilio sėdynės rasta daug rusvų dėmių, kas patvirtina, kad grumtynės vyko būtent toje vietoje, kur kiti liudytojai nurodė sėdėjus S. R.. Tuo tarpu kaltinamasis nurodė, kad jam priėjus prie BMW automobilio, S. R. atsisėdo į vairuotojo vietą.

Tai, kad kaltinamasis nurodė, kad jį mušė automobilyje esantys vaikinai, paneigta nuosekliais nukentėjusiųjų S. R., D. B. parodymais, liudytojų S. R., A. N. duotais parodymais, kur jie visi patvirtino, kad netikėtai jiems sėdint automobilyje kaltinamajam P. P. užpuolus S. R., vaikinai, buvę kartu automobilyje, iš jo iššoko. Be to, niekas nepatvirtino matęs mušant kaltinamąjį.

Be to, aplinkybę, kad kaltinamasis teigia peilį atiminėjęs iš S. R., paneigia liudytojo S. R. parodymai, kuris nurodė, kad kai P. P. užpuolė jo tėvą, jis (S. R.) iššoko iš mašinos ir pribėgęs P. P. iš galo, rankoje pamatė pas jį peilį. Tai patvirtino ir liudytojas A. N., kuris matė, kaip S. R. iššoko iš mašinos, apibėgo aplink mašiną ir sušuko, kad „atsargiai, peilį turi“.

Byloje nustatyti nukentėjusiajam S. R. (1 tomas, 183 - 184 b. l.) sužalojimai, t. y. durtinė žaizda pasmakrėje ir poodinė kraujosruva kakle, durtinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairėje pėdoje, durtinė žaizda dešiniame kulne, odos nubrozdinimai kairiame delne, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, padaryti aštriais pjaunančiais daiktais aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, bei kaltinamajam P. P. (1 tomas, 188 - 189 b. l.) sužalojimai, t. y. pjautinė žaizda kairės plaštakos II-ame piršte, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, nugaroje, poodinė kraujosruva nugaroje, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizda kairės plaštakos II-ame piršte, labiausiai tikėtina, galėjo būti padaryta besiginant nuo smūgių ar atimant peilį iš žalojusio asmens patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo S. R. vyko grumtynės, be to, nukentėjusiojo S. R. sužalojimai patvirtina jo duotus parodymus, kad jis gulint mašinoje gynėsi rankomis ir kojomis.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad neteisėti P. P. veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Tai, kad buvo pažeista viešoji tvarka, patvirtina į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, apklausti liudytojais teisiamojo posėdžio metu (M. Š., V. F., A. D., V. P.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisinės atsakomybės prasme, nagrinėjamu atveju, kaltinamojo P. P. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, buvo įžūlūs. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nukentėjo kaltininkui nepažįstami asmenys, buvo sutrikdytas pašalinių asmenų poilsis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir panašiai), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdaus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Nukentėjusysis S. R. sėdėjo automobilyje, kai netikėtai buvo užpultas kaltinamojo P. P.. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis eidamas iš parduotuvės sutiko S. R., jie apsižodžiavo, tuomet nuėjo link namų, parūkė ir po kelių minučių grįžo atgal prie automobilio, kuriame sėdėjo S. R.. Visi apklausti asmenys patvirtino, kad būtent kaltinamasis pirmas staiga puolė su peiliu automobilyje sėdėjusį S. R..

Be to, byloje esanti liudytojo T. V. filmuota medžiaga (4 tomas, 101 b. l.), bei jo parodymai patvirtina, kad pats kaltinamasis po grumtynių automobilyje, gaudė ir bėgiojo paskui jaunuolius, kas akivaizdžiai patvirtina nebuvus jokio realaus ar gresiančio pavojaus jo sveikatai, ar gyvybei, o jis pats kėlė pavojų kitiems asmenims.

Teismas vertina, kad P. P. versija apie būtinąją gintį neatitinka apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, faktinių aplinkybių, kaltinamojo parodymus vertina siekimu išvengti atsakomybės. Bylos duomenimis, kaltinamasis nebuvo netikėtai užpultas, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į būtinąją gintį.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. P. tyčia su peiliu užpuolė nukentėjusįjį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos aplinkybes: smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, jų lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą.

Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamasis P. P. veikė neapibrėžta tyčia, ateidamas prie automobilio su peiliu ir puldamas S. R., jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, jam tiko bet kokios pasekmės.

Kaltinamojo P. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (taikoma įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies redakcija) numatytus požymius.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Nukentėjusysis S. R. pareiškė 29000 eurų dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, kurią sudaro 20000 eurų neturtinė žala ir 9000 eurų turtinė žala (negautos pajamos) (1 tomas, 45 b. l.).

Nukentėjusysis D. B. pareiškė 470 eurų dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 70 eurų cheminis automobilio salono valymas, 250 eurų užuolaidėlės sutaisymas, 150 eurų durelių perdažymas (1 tomas, 59 b. l.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 47,57 eurų dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (1 tomas, 64 - 65 b. l.).

Nustatant nukentėjusiajam S. R. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad S. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 183 - 184 b. l.), kaltinamasis elgėsi įžūliai, tyčia, be aiškios priežasties netikėtai užpuolė nukentėjusįjį, turėdamas peilį, kas galėjo sukelti didesnes pasekmes sveikatai ar gyvybei, tačiau atsižvelgiant, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimas negali virsti pasipelnymo šaltiniu bei į esamą teismų praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad S. R. priteistinas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 1000 eurų.

Nukentėjusiojo S. R. prašoma priteisti 9000 eurų dydžio turtinė žala kaip negautos pajamos teismo pripažįstama kaip nepagrįsta. Iš nukentėjusiojo S. R. teismui pateiktų dokumentų (1 tomas, 12 – 13, 28 - 29 b. l.) matyti, kad jo atlyginimas buvo diferencijuotas, nėra įrodančių dokumentų apie jo gaunamą fiksuotą darbo užmokestį, nepateikta jokių darbo sutarčių ir kitų įrodančių dokumentų, todėl civilinis ieškinys dėl 9000 eurų turtinės žalos kaip negautų pajamų, atmestinas.

Nukentėjusiojo D. B. prašoma priteisti 470 eurų dydžio turtinė žala teismo pripažįstama kaip nepagrįsta. Nukentėjusiojo D. B. pateikti dokumentai (1 tomas, 89 - 90 b. l.) yra bendro pobūdžio, paimti iš viešosios erdvės, neįrodantys tiksliai civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos dydžio. Be to, nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kvitų, įrodančių turtinės žalos dydį, negali pateikti, nes neišsaugojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. B. civilinis ieškinys dėl 470 eurų turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 47,57 eurų dydžio civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti pripažintinas kaip pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas pilna apimtimi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. P. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą būtent todėl, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.

Kaltinamasis P. P. praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (2 tomas, 119, 121, 124, 186, 187 b. l.).

Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis P. P. yra pensininkas, aukštojo išsilavinimo. Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo P. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 6972, liudytoja N. P., pats kaltinamasis.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam P. P. už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. paskiriant sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Kaltinamasis P. P. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. liepos 1 d., 22.30 val., paleistas 2015 m. liepos 3 d., 15.30 val. (1 tomas, 46, 47 b. l.), todėl į skirtiną bausmę įskaitytina 2 paros praleistos laikinajame sulaikyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).

Kaltinamajam P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 48 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis (1 tomas, 132 b. l.), tamponai su dėmių pavyzdžiais, pagalys (1 tomas, 156, 163, 164 b. l.) saugomi Panemunės policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai, telefonas, grąžintas nukentėjusiajam S. R. (1 tomas, 131 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas S. R., automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esantis D. B. žinioje (1 tomas, 33 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas D. B., kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje (2 tomo gale, 4 tomas, 101 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, mobilaus ryšio telefonas „Sony xperia“, grąžintas P. P. (1 tomas, b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas P. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, 2 (dvi) paras, praleistas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 1 d., 22.30 val., iki 2015 m. liepos 3 d., 15.30 val.

Priteisti iš P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, naudai 47,57 (keturiasdešimt septynis eurus ir 57 eurocentus) eurus turtinei žalai atlyginti.

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Peilį, tamponus su dėmių pavyzdžiais, pagalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Telefoną, grąžintą nukentėjusiajam S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. R..

Automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esantį D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis