Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Marijai Razgauskienei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui A. J., jo įgaliotam asmeniui P. M., nutarimą priėmusios institucijos atstovui U. R., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundą dėl Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-05-23 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno (toliau tekste – ir Institucija) 2016-05-23 nutarimu A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-05-10 apie 14:00 val., Minijos upėje, 65 m. aukščiau Tenenio upės žiočių, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Šilutės rajone, Minijos ichtiologiniame draustinyje vykdytos žvejybos metu buvo sugavęs penkis (5) karšius, t.y. tuo metu, kai karšių žvejyba Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra draudžiama. Pagautos žuvys buvo laikomos tinklelyje, t.y. buvo apribotas jų laisvas judėjimas vandens telkinyje. Sugauti karšiai buvo gyvi, todėl jie buvo paleisti atgal į vandens telkinį, žvejyba buvo vykdyta vienu žvejybos įrankiu - meškere. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 7, 10.1, 12.4.10, 13 punktus. Tuo A. J. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (1984 m. redakcija su pakeitimais) (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. A. J. paskirta 115 € bauda su daiktų – 1 meškerės konfiskavimu.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau tekste – ANK), ši A. J. veika atitinka ANK 291 str. 4 d., tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216) 3 str. 8 p., jo veika į ANK 291 str. 4 d. neperkvalifikuotina.

Pareigūnai davė parodymus, tačiau nėra aišku ar ta vieta, kur vyko žvejyba, ar buvo atlikti matavimai. Pažeidėjas ir jo atstovas prašo panaikinti priimtą nutarimą, įpareigoti grąžinti A. J. pinigus už sumokėtą baudą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos atstovas U. R. nurodė, kad pagrindinis klausimas ar A. J. žvejojo parko teritorijoje ar ne. 2016 m. gegužės mėn. Nemuno deltos regioniniame parke buvo draudžiama žvejoti tik karšius. 2016-05-10 dienos metu Minijos upėje pareiškėjas neteisėtai buvo pagavęs 5 karšius. Pagal žemėlapius nustatomos ichtiologinio draustinio ribos, be to parko ribas nurodo iškabinti ženklai. Tik parko teritorijoje draudžiama žvejoti karšius. Minijos ichtiologinis draustinis driekiasi nuo žiočių iki Salanto upės t. y. iki pat aukštupio. Galima sakyti, jog visa Minijos upė- ichtiologinis draustinis. Pareigūnas V. O. pateikė planą- schemą, kuriame nurodė, kurioje vietoje A. J. įvykdė pažeidimą. Plane- schemoje, mastelis nepažymėtas. Priimdamas nutarimą Institucijos atstovas apklausė reide dalyvavusius pareigūnus: A. Ž., V. O., V. K., jie dalyvavo priimant nutarimą. Nutarimo priėmime nedalyvavo tik A. J.. Tarnybinį pranešimą, dėl A. J. padaryto pažeidimo pateikė tik pareigūnas V. O., nes jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kitiems pareigūnams rašyti tarnybinių pranešimų nebuvo būtina. Pareiškėjas teigia, jog karšius inspektorius V. O. paleido į vandenį, todėl jokios žalos nebuvo padaryta, tačiau Taisyklių 7 punkte nurodyta, jeigu žvejys sugautus karšius nedelsiant nepaleidžia į vandenį, tai traktuojama, jog jis padarė žalą. Pareiškėjui 2016-05-23 buvo surašytas nutarimas, jam buvo paskirta 115 eurų bauda. Pareiškėjas A. J. baudą sumokėjo. Pažeidimą pripažino. A. J. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą žuvų ištekliams. Be to jų pateikta schema skiriasi, nuo pažeidėjo atstovo pateiktos schemos, jo schemoje nurodoma, kad vos žvejojo 500 m nuo Tenenio žiočių, ši vieta nėra parko teritorijoje. Pažeidimo fiksavimo metu A. J. pats sutiko, kad žvejojo Minijos upėje, 65 m aukščiau Tenenio žiočių. Ši vieta įeina į Nemuno deltos regioninį parką. Dėl pagautos žuvies, atstovas nurodė, kad jei žuvis laikoma tinklelyje, tai skaičiuojama žala, nesvarbu ar žuvis gyvybinga ar ne. Šiuo atveju buvo fiksuotas akivaizdus pažeidimas.

Liudytojas V. O. parodė, kad dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyriausiojo specialisto pareigose. 2016-05-10 kartu su kolegomis A. Ž., V. K. buvo nuvažiavę prie Minijos upės. Vyko reidas. Važiavo su tarnybiniu automobiliu. A. J. žvejojo, jis buvo pagavęs 5 karšius. Karšiai buvo tinklelyje, vandenyje. Tuo metu karšių nebuvo galima žvejoti. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioniniame parke karšius draudžiama žvejoti. A. J. buvo pagavęs tik 5 karšius, kitokios žuvies jis nebuvo pagavęs. Iš A. J. buvo konfiskuota meškerė, tinklelis konfiskuotas nebuvo, nes liudytojas nusprendė, jog tai netikslinga. Sugauta žuvis buvo paleista atgal į vandenį. Vietoje, kurią pažymėjo plane- schemoje A. J. galėjo žvejoti, tačiau sugavęs karšį jis turėjo nedelsiant jį paleisti atgal į vandenį, o nedėti į sietą ir taip apriboti žuvies laisvę. Jis surašė A. J. protokolą dėl padaryto pažeidimo, pats A. J. sutiko su visais išsakytais teiginiais ir tai jis patvirtino parašais. Buvo išmatuotas atstumas, A. J. parodė kiek metrų yra nuo žiočių aukštyn Minijos upe. Paaiškinimą A. J. parašė pats, liudytojas jo tik paklausė ar jis sutinka su pažeidimu ar galisi. Atstumas buvo matuojamas matavimo juostos „Topex“ pagalba. Juosta ištiesiama nuo pradinio tašo A iki taško B. Atliekant matavimus A. J. buvo šalia, jam buvo pasakyta, jog atstumas yra 65 m. Jis sutiko. Kadangi A. J. su pažeidimu sutiko, sutiko su išmatuotu atstumu, todėl fotografuojama nebuvo. Jeigu A. J. būtų su pažeidimu nesutikęs tuomet būtų ne tik fotografuota, bet ir filmuota.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyresniojo specialisto pareigose. 2016-05-10 buvo reidas kartu su kolegomis V. O. ir V. K.. Su jais važiavo prie Minijos upės Nemuno deltos regioniniame parke. Važiavo su tarnybine mašina. Prie upės žvejojo A. J.. Prie A. J. priėjo jis pats ir V. O.. A. J. buvo pagavęs 5 karšius, kurie buvo tinklelyje, vandenyje. Tinklelį su žuvimi iš vandens ištraukė V. O.. Tinklelyje buvo tik karšiai, kitokios žuvies nebuvo. Tuo metu buvo draudžiama žvejoti karšius Nemuno deltos regioniniame parke. V. O. tinklelį su žuvimi nusinešė prie automobilio, kur buvo fotoaparatas. Vėliau žuvis V. O. paleido į Minijos upę. Kadangi A. J. iš pradžių nesutiko su pažeidimu, buvo nuspręsta išmatuoti atstumą. Po matavimų A. J. su pažeidimu sutiko ir tai patvirtino savo parašu. A. J. protokolą surašė V. O.. Minijos upės plotis, toje vietoje kur žvejojo A. J. galėjo būti apie 50 m. A. J. stovėjo ten, kur padėtas taškas plane- schemoje. Planas- schema buvo ištrauktas iš Nemuno deltos regioninio parko internetinio puslapio. Internetiniame puslapyje yra nurodytas mastelis. Naudojant šiuolaikines priemones t. y. išmanųjį telefoną galima išmatuoti net atstumą, nustatyti kur A. J. tiksliai žvejojo ir tai patvirtinti. Liudytojas parodė, kad ženklas, kuris pažymi, jog tai Nemuno deltos regioninio parko teritorija yra prie Tenenio siurblinės. Kitoje upės pusėje, prie kelio taip pat yra pastatyta ženklų. Ženklai, jog tai ichtiologinis draustinis yra pastatyti prie kiekvieno tiltelio per Minijos upę.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyresniojo specialisto pareigose. 2016-05-10 jis kartu su inspektoriais A. Ž., V. O. vyko prie Minijos upės. Tą dieną buvo atliekama žvejybos kontrolė, nes tuo metu buvo draudiminis laikotarpis - nerštas. Nemuno deltos regioniniame parke buvo draudžiama žvejoti karšius. Kai atvyko prie Minijos upės, ten rado žvejojantį A. J.. Prie jo priėjo V. O., o pats liudytojas liko mašinoje. Liudytojas taip pat patvirtino, kad A. J. žvejybos vieta įėjo į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, kur tuo metu žvejoti karšius buvo draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. (2015-01-01 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus, padarytus panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Už šį pažeidimą numatyta baudą nuo vieno šimto penkiolikos eurų iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Neginčijamai nustatyta, kad A. J. žvejojo vandens telkinyje ir buvo sugavęs 5 karšius. To neneigia ir pats A. J.. Pagrindinis A. J. ginčo argumentas yra tai, kad jis žvejojo leistinoje vietoje. Teismas kritiškai vertina A. J. parodymus ir laiko tai jo gynybine pozicija siekiant išvengti vėlesnės civilinės atsakomybės už padarytą žalą gamtai. Pirma, A. J. pažeidimo fiksavimo metu sutiko su padarytu pažeidimu, juo labiau buvo atliekami matavimai, tą patvirtina pažeidimą fiksavę pareigūnai. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nėra jokių duomenų apie tai, kad jie būtų asmeniškai suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš A. J.. Pareigūnų užfiksuoti matavimai ir A. J. bei jo atstovo pateikti matavimai ryškiai skiriasi, beveik 400 metrų, todėl teismui nėra aišku, kodėl fiksuojant pažeidimą, A. J., pradžioje nesutikęs su pažeidimu, po pareigūnų matavimų, pažeidimą pripažino, apmokėjo jam paskirtą baudą. Be to A. J. parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo skirtingi, jis šiuos parodymus bei prašymus nuolat keitė. Pradžioje jis pripažino padarytą pažeidimą, prašė taikyti mažareikšmiškumo institutą (ATPK 37 str.), prašė taikyti mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobaudą (ATPK 30¹ str.), vėliau teigė, kad nepažįsta pagautos žuvies, t.y. neskiria žuvies rūšių, tačiau tuo pat metu teigė, kad turi ne vieną meškerę, iš jo teigimo buvo galima suprasti, kad jis žvejojo ne pirmą kartą, juo labiau žinojo, kad turint neįgalumą, galima žvejoti be žvejo bilieto, todėl mažai tikėtina, kad jis gali nepažinoti tokios populiarios Lietuvos Respublikos vandenyse žuvies kaip karšis. Visi šie prieštaringi A. J. parodymai patvirtina A. J. padaryto pažeidimo faktą ir jo bandymus išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

ANK 569 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ANK 569 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šiuo atveju teismo nuomone, neginčijamai nustatyta, kad A. J. žvejojo draudžiamoje vietoje ir buvo sugavęs žuvį, kurią tuo metu buvo draudžiama žvejoti. Taip pat nustatyta, kad A. J. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda su daiktų konfiskavimu. Tokiu būdu darytina išvada, kad skiriant baudą buvo atsižvelgta į tai pažeidėjo asmenybę, jo kaltės pripažinimą, o taikyti mažesnę, nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda, pagal esamas faktines aplinkybes, teismas nemato pagrindo. Dėl kitų A. J. išsakytų argumentų (dėl netinkamos meškerės konfiskavimo, jos sunaikinimo, jo nuomone netinkamai įforminto protokolo), teismas nepasisako, kadangi tai nesusiję su paskirtos bausmės individualizavimu ir neturi teisinės reikšmės A. J. kaltės nustatymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti apskųsta ANK 644 str. – 648 str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.