- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- ATP-343-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00076-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. P. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87³ str. 1 d. už tai, kad 2014 m. gruodžio 10 d., 15.30 val., vadovaudama B. P. individualiai veiklai, kuri užsiima versline žvejyba, B. P., žvejodama Šilutės r., Rusnės saloje, Vorusnės polderyje su statomais tinklais, leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai nepažymėjo tinklų pastatymo vietų plūduru su vėliavėlėmis. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-09-25 įsakymo Nr. D1-768 „Dėl verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių“ 11.4 p. su vėlesniais pakeitimais ir 2005-07-29 Nr. D1-383 „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais 2.4.3 ir 2.4.3.1 punktus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2014-12-23 nutarimu B. P. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87³ str. 1 d., ir paskyrė 57 eurų (penkiasdešimt septinių eurų) dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutarimu panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-12-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą B. P. nutraukė.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas R. Š. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-12-23 nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad B. P. nepažymėjo pastatytų tinklų plūdurais ir vėliavėlėmis, kaip to reikalauja teisės aktai, tuo pažeidė Plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarką bei Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandenyse taisykles. Iš vandens išimti ir sulaikyti tinklai buvo pažymėti tik plombomis. Kitų žymeklių aptikta ir sulaikyta nebuvo.
Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu, B. P. nepateikė jokios papildomos informacijos ir įrodymų dėl šio pažeidimo. Tik skunde pirmosios instancijos teismui B. P. pateikė versiją dėl galimai dingusio telefono.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad B. P. intensyviai vykdo žvejybą polderiuose, bet nė karto nepranešė departamentui apie pastatytus tinklus, tad teiginiai, kad I. P. neturėjo vėliavėlių yra niekiniai arba manytina, kad buvo nuolat pažeidinėjami teisės aktai.
Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad išsiaiškinus visą I. P. judėjimo seką laiko atžvilgiu, pasidaro aišku, kad jis tą pačią dieną nebuvo grįžęs prie tinklų ieškoti pradingusio telefono, nes būtų sutikęs pareigūnus, kurie traukė jo tinklus.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patraukta B. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87³ str. 1 d. nustato, kad Verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki septyniasdešimt dviejų eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo, su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių arba be šios teisės atėmimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-30 įsakymo Nr. D1-267 „Dėl verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ 11.4 p. numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ nustatyta tvarka ženklinti Žvejybos įrankius ir Žvejybos įrankių pastatymo vietas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ 2.4.3. p. numatyta, kad žvejojant nuo ledo žvejybos įrankio įleidimo vieta ženklinama 2.4.3.1 papunktyje nustatyta tvarka arba apie žvejybos įrankio pastatymo vietą informuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, 2.4.3.2 papunktyje nustatyta tvarka. To paties įsakymo 2.4.3.1. numatyta, kad statomojo žvejybos įrankio įleidimo vieta ženklinama plūduru su vėliavėle (ne mažesne kaip 40x40 cm), iškilusia ne mažiau kaip 1 m virš ledo. Plūduras turi būti baltos spalvos ir ne mažesnio kaip 20 cm skersmens. Ant plūduro neištrinamai ir aiškiai užrašomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, ar leidimą specialiajai žvejybai išdavusios Aplinkos apsaugos agentūros žuvų išteklių naudotojui suteiktas numeris. Žvejybos įrankio plomba turi būti prie vėliavėlę turinčio plūduro esančios artimiausios įrankio plūdės; 2.4.3.2. p. numatyta, kad pastačius žvejybos įrankį apie jo pastatymo vietą (nurodant geografinės ilgumos ir platumos koordinates sekundės tikslumu) tą pačią dieną raštu arba elektroniniu paštu informuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys. Kaip matyti iš pateikto reguliavimo, verslinę žvejybą vykdantis subjektas gali rinktis vykdyti vieną iš alternatyvių reikalavimų – įrankio įleidimo vietos ženklinimą arba regiono aplinkos apsaugos departamento informavimą apie įrankio įleidimo vietą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tuo metu, kai pareigūnai ištraukė pastatytus tinklus, pažeidimo faktas dar nebuvo įvykęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos B. P. veikoje nėra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių“ nuostatų pažeidimo, todėl nėra ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo blanketinės sudėties.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu, B. P. nepateikė jokios papildomos informacijos ir įrodymų dėl šio pažeidimo ir tik skunde pirmosios instancijos teismui pateikė versiją dėl galimai dingusio telefono. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nutarime nurodė apylinkės teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės jog I. P. tą pačią dieną nebuvo grįžęs prie tinklų ieškoti pradingusio telefono, bei kad buvo nuolat daromi administracinės teisės pažeidimai, nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis ir motyvuojamos prielaidomis bei spėjimais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.