- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- II-4-164/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00076-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Pažeidėjas
- B. P.
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai B. P., jos atstovui V. V., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2014-12-23 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-12-23 nutarimu B. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87³ straipsnio 1 dalį, paskiriant 200 Lt (57 Eur) baudą, nurodant, kad 2014 m. gruodžio 10 d., 15.30 val., vadovaudama B. P. individualiai veiklai, kuri užsiima versline žvejyba, B. P., žvejodama Šilutės r., Rusnės saloje, Vorusnės polderyje su statomais tinklais, leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nepažymėjo tinklų, pastatymo vietų plūduru su vėliavėlėmis. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-09-25 įsakymo Nr. D1-768 „Dėl verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių“ 11.4 su vėlesniais pakeitimais ir 2005-07-29 Nr. D1-383 „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo" su vėlesniais pakeitimais 2.4.3 ir 2.4.3.1 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta B. P. skundu prašo Institucijos 2014-12-23 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde (b.l.4-6) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinė nuobauda jai paskirta už pažeidimą, kurio nepadarė, be to ATPK protokolas surašytas ir nutarimas priimtas padarant esminius proceso teisės pažeidimus. Ji nurodo, kad jai priklausantys 4 statomi tinklai buvo su plombomis, kurios atitinka joms keliamus reikalavimus ir buvo gautos įstatymo nustatyta tvarka. Tinklai buvo pastatyti netoli tiltelio, einančio per kanalą, ant kanalo turėklo buvo uždėta lentelė, kurioje aiškiai buvo nurodyta, kad vykdoma verslinė žuvininkystė, nurodytas leidimo numeris. Jos vyras I. P., pastatęs tinklus, norėjo tą pačią dieną, grįžęs namo, elektroniniu paštu informuoti regiono apsaugos departamentą apie žvejybos įrankių pastatymą, tačiau to padaryti nespėjo. Prie namų pasigedo mobilaus ryšio telefono, todėl jo grįžo ieškoti prie tinklų pastatymo vietos, o grįžęs pamatė, kad nebėra tinklų. Tai truko maždaug valandos bėgyje. Neberadus tinklų, išnyko ir būtinybė pranešti apie jų pastatymo vietą. Dėl pavogtų tinklų ji 2014 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į policiją, nes nežinojo, kad tinklus ištraukė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. S.. Tik apie 14 val. paskambino vyresnysis specialistas R. A. ir informavo, kad tinklai yra pas S. S.. Niekas nepaaiškino, kodėl, suradus tinklus, ji nebuvo informuota, nors plombos ant tinklų dedamos tam, kad pagal jų numerius netrukdomai būtų galima nustatyti tinklų priklausomybę. Be to, B. P. skunde nurodo, kad jai surašytame ATPK protokole aiškiai nurodyta, kad ji neteisėtai vykdė žvejybą, o priimant nutarimą, jau konstatuota, kad „<...> B. P. žvejodama Vorusnės polderyje su statomais tinklais leidimo Nr. 1104077, neteisėtai nepažymėjo tinklų pastatymų vietų plūduru su vėliavėlėmis“. Todėl neaišku, ar jai inkriminuota veika neteisėtu žvejybos vykdymu, ar neteisėtu žvejybos įrankių nepažymėjimu. Įrankių nepaženklinimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtas žvejybos vykdymas. Toks protokole išdėstytų aplinkybių ir kaltinimo formulavimas bei nutarime išdėstytų kaltinimų neatitikimas, konkretaus pažeidimo nekonstatavimas negali būti tapatinamas, nes už šių skirtingų veikų padarymą, atitinkamai taikoma ir skirtinga atsakomybė. Be to, priimant nutarimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jai surašytas protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, surašytas netinkamai, neatskleista pažeidimo esmė. Taip pat, nutarime papildomai nurodytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012-09-25 įsakymas Nr. Dl-768 su vėlesniais pakeitimais bei 2005-07-29 to paties ministro įsakymas Nr. Dl-383 su vėlesniais pakeitimais, vėlgi praplėtė kaltinimą, nes protokole šie teisės aktai nebuvo nurodyti, arba nurodyti abstrakčiai, nekonkretizuojant. Taip pat B. P. nurodo, kad nepagrįstai ji yra baudžiama dėl asmeninių Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko S. S. ambicijų bei jo noro jai pakenkti, sužlugdyti verslą. Praeityje jos vyras I. P. yra laimėjęs administracinę bylą prieš S. S. dėl pastarojo noro nubausti vyrą už nepadarytą pažeidimą, 2014 m. rudenį ji kreipėsi į žemės ūkio ministerijos žuvininkystės skyrių, pastarąjį informuodama, kad Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyrius nekreipia dėmesio, kad Nemuno pakrantės yra purškiamos chemikalais, ir pan.
Administracinėn atsakomybėn aptrauktos B. P. atstovas V. V. prašo tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu (b.l. 10) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2014-12-23 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad 2015-01-09 pateiktame skunde B. P. teigia, kad nepažeidė „Plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo" ir „Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandenyse taisyklių", ir traukiama administracinėn atsakomybėn be pagrindo. Tačiau iš surinktos administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad B. P. nepažymėjo pastatytų tinklų plūdurais ir vėliavėlėmis, tuo pažeisdama „Plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo" tvarką ir Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandenyse taisykles. Iš vandens išimti ir sulaikyti statomi tinklai buvo pažymėti tik plombomis, o kitų žymeklių: plūdurų ar vėliavėlių aptikta ar sulaikyta nebuvo. Be to, B. P. administracinė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokios papildomos medžiagos ar paaiškinimų. Pažymėtina, jog B. P. už analogišką pažeidimą buvo bausta administracine tvarka 2014-11-05. Todėl Departamentas mano, kad B. P. kaltė visiškai įrodyta surinkta medžiaga ir veika kvalifikuota teisingai.
Institucijos atstovas M. M. teismo posėdžio metu prašo netenkinti skundo ir palikti galioti nutarimą, kadangi tinklai nebuvo tinkamai pažymėti arba apie jų pastatymą nebuvo praneštą departamentui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 87³ straipsnio 1 dalis nustato, kad Verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų pažeidimas -, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki septyniasdešimt dviejų eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo, su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių arba be šios teisės atėmimo.
Administracinėn atsakomybėn patraukta B. P. neigia padariusi pažeidimą pagal ATPK 87³ straipsnio 1 dalį, nurodydama, kad pastačius tinklus su plombomis, buvo visa tai užfiksuota žurnale, ant tiltelio, einančio per kanalą, ant kanalo turėklo buvo uždėta lentelė, kurioje aiškiai nurodyta, kad vykdoma verslinė žuvininkystė, nurodytas leidimo numeris. Be to, apie tinklų pastatymą jos sutuoktinis ruošėsi pranešti elektroniniu paštu grįžęs namo, tačiau to nespėjo padaryti, nes dingo tinklai ir išnyko būtinybė pranešti apie jų pastatymo vietą.
Liudytojai I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastatęs tinklus, užpildė žurnalą ir išvyko, tačiau pasigedęs telefono, maždaug už valandos grįžo atgal, tačiau tinklų jau nebebuvo. Žmona apie tinklų vagystę pranešė policijai. Tai, kad tinklus pasiėmė agentūra, sužinojo tik kitą dieną apie 14 val. Apie tinklų pastatymą departamentui būtų pranešę, nes neturėjo vėliavėlių, tačiau nepranešė, nes nebebuvo tinklų. Tuo metu koordinačių nebuvo nuėmęs.
Liudytojas R. A. kaip Institucijos pareigūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su S. S. kontroliavo teritoriją ir apie 15.30 val. pamatė išdaužtą ledą ir rado tinklus, kurie nebuvo pažymėti nei plūdurais, nei vėliavėlėmis. Kai tinklus ištraukė, nematė, kieno tie tinklai. Tinklus parvežė į sandėlį. Kitą dieną išvalęs, rado plombą su izoliacija. Ant tilto pranešimo nematė, nes atvyko nuo pylimo pusės. Tą dieną savininkams apie tinklus nepranešė, nes buvo vėlu.
Liudytojas S. S. kaip Institucijos pareigūnas, teismo posėdžio metu parodė, kad vykdydami reidą Rusnės saloje, pamatė iškirstą ledą ir beveik užslėptus tinklus. Tinklai nebuvo tinkamai pažymėti. Ištraukus tinklus, pamatė daug vietų apsuktų izoliacija, iš kurių vieną atsukus buvo tik sujungimas. Tik kitą dieną pamatė plombas. Jei būtų pamatę plombas, tai būtų iš karto ir pranešę. Paženklinimo ant tilto nematė. Lentelė nėra numatyta tvarkoje ir pažeidėja puikiai tai žinojo, nes jai jau buvo surašytas protokolas už tą patį. Be to, nurodo, kad su P. pažįstamas, santykiai normalūs.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-30 įsakymo Nr. D1-267 „Dėl verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 11.4 p. numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ nustatyta tvarka ženklinti Žvejybos įrankius ir Žvejybos įrankių pastatymo vietas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo" (aktuali redakcija) 2.4.3. numatyta, kad žvejojant nuo ledo žvejybos įrankio įleidimo vieta ženklinama 2.4.3.1 papunktyje nustatyta tvarka arba apie žvejybos įrankio pastatymo vietą informuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, 2.4.3.2 papunktyje nustatyta tvarka. To paties įsakymo 2.4.3.1. numatyta, kad statomojo žvejybos įrankio įleidimo vieta ženklinama plūduru su vėliavėle (ne mažesne kaip 40x40 cm), iškilusia ne mažiau kaip 1 m virš ledo. Plūduras turi būti baltos spalvos ir ne mažesnio kaip 20 cm skersmens. Ant plūduro neištrinamai ir aiškiai užrašomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, ar leidimą specialiajai žvejybai išdavusios Aplinkos apsaugos agentūros žuvų išteklių naudotojui suteiktas numeris. Žvejybos įrankio plomba turi būti prie vėliavėlę turinčio plūduro esančios artimiausios įrankio plūdės; 2.4.3.2. numatyta, kad pastačius žvejybos įrankį apie jo pastatymo vietą (nurodant geografinės ilgumos ir platumos koordinates sekundės tikslumu) tą pačią dieną raštu arba elektroniniu paštu informuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys.
Nustatyta, kad I. P. tinklus su plombomis pastatė 2014-12-10 apie 14.45 val. Šie tinklai nebuvo tinkamai pažymėti plūdurais su vėliavėlėmis, kaip numatyta minėtame teisės akte. Institucijos pareigūnai tinklus ištraukė 2014-12-10 apie 15.30 val. Tai patvirtina ir Institucijos atstovas, liudytojai bei administracinėn atsakomybėn patraukta B. P.. Tačiau vien tas faktas, jog tinklai nebuvo pažymėti plūdurais su vėliavėlėmis negali būti laikoma kaip žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos pažeidimas, kadangi asmuo, vadovaudamasis to paties įsakymo 2.4.3. p., gali pastatytus tinklus arba paženklinti 2.4.3.1 pp. nustatyta tvarka arba apie žvejybos įrankio pastatymo vietą tą pačią dieną raštu arba elektroniniu paštu informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys (2.4.3.2. pp.).
Nors pareigūnai nurodo, kad B. P. elektroniniu būdu anksčiau nebuvo nė karto pranešusi apie pastatytus tinklus ir šiuo atveju ji nepranešė departamentui, tačiau pažymėtina, kad pastatyti tinklai buvo ištraukti anksčiau, nei B. P. turėjo galimybę elektroniniu būdu pranešti apie pastatytus tinklus. Todėl tokiu atveju įvertinti tai, būtų ar nebūtų B. P. pranešusi Departamentui elektroniniu paštu apie pastatytus tinklus, neįmanoma. Tuo metu, kai pareigūnai ištraukė pastatytus tinklus, pažeidimo faktas dar nebuvo įvykęs.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad institucija neįrodė, kad B. P. nebūtų elektroniniu būdu informavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, apie pastatytus tinklus.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog B. P. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad minėtas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87³ straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena B. P. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
B. P. skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (8)-LT5-775 AM 115822, kuriuo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87³ straipsnio 1 dalyje, paskirta 200 Lt (57 Eur) bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną B. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.