- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 2YT-3077-835/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00520-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo E. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsiliepimas
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. K. veiksmų, reikalaudamas panaikinti 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymą Nr. S-23-133-4357 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolio vykdymo išlaidas išieškoti iš išieškotojos. Skunde ir atsiliepime į antstolės 2023 m. kovo 13 d. Patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad išieškotoja E. S. 2023 m. sausio 26 d. pateikė vykdymui Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1268-979/2022, kuria vaikų tėvai E. S. ir R. M. susitarė dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Antstolė 2023 m. sausio 27 d. Patvarkymu Nr. S-23-133-2240 priėmė vykdyti teismo nutartį ir apskaičiavo vykdymo išlaidas, tačiau vėlesniu 2023 m. vasario 13 d. Patvarkymu R. M. skundą tenkino ir 2023 m. sausio 27 d. Patvarkymą panaikino. 2023 m. vasario 21 d. išieškotąja E. S. pateikė skundą dėl antstolės 2023 m. vasario 13 d. Patvarkymo Nr. S-23-133-3364 ir teisėjo A. Š. 2023 m. vasario 20 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo priėmimo. 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymu antstolė iš dalies patenkino išieškotojos skundą – panaikino antstolės 2023 m. vasario 13 d. Patvarkymą Nr. S-23-133-3364, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2022 m. kovo 2 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį. Antstolės 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymas Nr. S-23-133-4357, kuriuo antstolė priėmė vykdyti 2022 m. kovo 2 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. E. S. pateikė antstolei vykdyti teismo nutartį, kurią R. M. vykdo visa apimtimi daugiau kaip metai laiko. Antstolės patvarkyme yra perrašytos teismo nutarties sąlygos, tačiau nenurodyta konkrečiai, kokios sąlygos buvo neįvykdytos ir kuo pasireiškė vaikų tėvo kaltė, t. y. nenurodyta patvarkymo esmė ir motyvai. Antstolės patvarkymas ydingas tuo, kad nėra nustatyta, kokių teismo nutarties sąlygų pareiškėjas neįvykdė. Išieškotoja nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jos prašymo pagrįstumą, t. y. nutarties nevykdymą, o antstolė patvarkyme nenurodė, kurios nutarties dalies (punkto) R. M. nevykdo ir dėl kurios dalies (punkto) yra priimtas patvarkymas dėl priverstinio vykdymo. Priėmusi išieškotojos prašymą, antstolė nepareikalavo iš išieškotojos ir pareiškėjo duomenų, pagrindžiančių: a) duomenis apie nutarties ar jos dalies vykdymą ir tai pagrindžiančius įrodymus; b) įrodymus, kad teismo nutartis ar jos dalis nevykdoma dėl tėvo kaltės; d) įrodymus, kad nutarties vykdymas ( nevykdymas) padarė vaikams žalą. Tokių duomenų nebuvimas eliminuoja antstolės pareigą priimti patvarkymą vykdyti pagal faktines aplinkybes gera valia vykdomą nutartį. Tokių duomenų nebuvimas eliminuoja antstolės pareigą priimti Patvarkymą vykdyti pagal faktines aplinkybes gera valia vykdomą nutartį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Tuo atveju, jei antstolė būtų nurodytą veiksmą atlikusi, būtų gavusi informaciją, kad teismo nutartis yra vykdoma.
Antstolė A. K. 2023 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-23-133-5249 atsisakė tenkinti skundą ir perdavė teismui. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1268-979/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais taikymo. Kilus neaiškumams dėl laikinosios apsaugos priemonės galiojimo, buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. 2023 m. vasario 21 d. gautas išieškotojos E. S. skundas dėl 2023 m. vasario 13 d. patvarkymo Nr. S-23-133-3364, kuriuo buvo tenkintas R. M. skundas. Kartu buvo pridėta Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kuria pateiktas 2022 m. kovo 2 d. teismo nutarties išaiškinimas. Teismo nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka: teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismui ieškinį patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. 2023 m. vasario 20 d. teismo nutartimi išaiškintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo. 2023 m. kovo 6 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymo Nr. S-23-133-4357 priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, skunde nurodyta, jog patvarkyme nenurodytos konkrečios sąlygos, kuo pasireiškia teismo nutarties nevykdymas ir tėvų kaltė. Išieškotoja E. S. pateikė antstolei Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, motyvuodama, jog skolininkas R. M. nevykdo teismo nutarties sąlygų. E. S. vykdomojo dokumento pateikimas antstolei nėra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. P. A. apylinkės teismo nutartį su šią nutartį išaiškinančia Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi vykdymui, nepažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Suinteresuotas asmuo E. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydama skolininko R. M. skundą atmesti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodė, kad išieškotoja E. S. pateikė antstolei Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, motyvuodama, jog skolininkas R. M. nevykdo teismo nutarties sąlygų. Mano, kad antstolė, priimdama Alytaus apylinkės teismo nutartį su šią nutartį išaiškinančia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartimi vykdymui, nepažeidė CPK vykdymo procesų reglamentuojančių teisės normų. Pareiškėjas teigia, kad išieškotoja nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jos prašymo pagrįstumo, t. y. nutarties nevykdymą, taip pat, kad antstolė patvarkyme nenurodė, kurios nutarties dalies pareiškėjas nevykdo. Priešingai nei nurodyta skunde, išieškotoja vykdomojoje byloje pateikė visus rašytinius įrodymus – konkreti informacija apie nutarties nevykdymo laikotarpį, darželių pažymas, pagrindžiančias, kad vaikų buvimo pas tėvą metu vaikai tėvo nebuvo vedami į darželį, kad skolininkas tinkamai nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išieškotoja nurodė kurios pareiškėjas konkrečiai nutarties dalies nevykdo, t. y. nevykdymas susijęs su vaikų nevedimu į ugdymo įstaigą, o antstolė priimdama patvarkymą neprivalėjo nurodyti konkrečių nutarties nevykdymo faktų. Kai teismas 2022 m. kovo 2 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas daugelį kartų veikė priešingai savo nepilnamečių dukrų interesams – nenuvežė nepilnamečių dukrų į ugdymo įstaigą, ką patvirtina ugdymo įstaigos pažymos esančios vykdomojoje byloje. O tai sudaro pagrindą priimti nutartį nevykdymui. Mano, kad skolininkas šiuo atveju savaip interpretuoja nutarties privalomumą, nes, priešingai nei nurodoma skunde, žalos padarymo vaikams faktas nėra niekaip susietas su teismų nutarčių ar sprendimų privalomumu ar priverstiniu vykdymu. Pažymėjo, kad skolininkas skundą dėl antstolės veiksmų teikia antrąjį kartą. Pirmuoju atveju skundas buvo teikiamas dėl priežasties, neva nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskritai nėra galiojanti. Tokie skolininko veiksmai suponuoja prielaidą, kad skolininkas galimai vengia atsakomybės už nutarties nevykdymą bet kokiomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/23/00148 pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1268-979/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais taikymo. Kilus neaiškumams dėl laikinosios apsaugos priemonės galiojimo, buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolės A. K. kontoroje 2023 m. vasario 21 d. gautas išieškotojos E. S. skundas dėl 2023 m. vasario 13 d. patvarkymo Nr. S-23-133-3364, kuriuo buvo tenkintas R. M. skundas, ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjo A. Š. priimta 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kurioje pateiktas 2022 m. kovo 2 d. teismo nutarties išaiškinimas –,,teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 pastraipoje pasisakyta tik dėl šalių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir šia nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės galioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka t. y. teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį“. 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymu antstolė iš dalies patenkino išieškotojos skundą – panaikino antstolės 2023 m. vasario 13 d. Patvarkymą Nr. S-23-133-3364, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2022 m. kovo 2 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo jis reikalauja panaikinti 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymą Nr. S-23-133-4357 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolio vykdymo išlaidas išieškoti iš išieškotojos. Antstolė 2023 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-23-133-5249 netenkino pareiškėjo skundo ir perdavė nagrinėti jį teismui.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, pateiktas vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio ((duomenys neskelbtini) straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, - ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, - ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (Antstolių įstatymo 21 straipsnis). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik gali nustatyti akivaizdžius trūkumus.
CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Skolininko nurodyti motyvai, kad patvarkyme nenurodyta konkrečiai, kokios sąlygos buvo neįvykdytos ir kuo pasireiškė vaikų tėvo kaltė, t. y. nenurodyta patvarkymo esmė ir motyvai, kad tokių duomenų nebuvimas eliminuoja antstolės pareigą priimti patvarkymą vykdyti pagal faktines aplinkybes gera valia vykdomą nutartį, – visiškai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui, kadangi įstatymas įpareigoja antstolį surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius nutarčių nevykdymo faktų, tik tuo atveju, kai sprendžiamos klausimas dėl kreipimosi teismą baudos skyrimo antstoliui už nutarčių nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartyje civilinė byla Nr. 3K-3-35-969/2020). Šioje byloje pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir kelia nepagrįstus reikalavimus dviem skirtingoms stadijoms vykdymo procese: nutarties priėmimą vykdymui (formalioji stadija) bei antstolio veiksmus, inicijuojant kreipimąsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui nevykdant ar netinkamai vykdant nutarties (aktyvioji stadija, susijusi su įrodymų rinkimu ir vertinimu), todėl pareiškėjo skunde nurodyti motyvai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi antstolio funkcija – vykdyti vykdomuosius dokumentus, o ne juos vertinti.
Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdomąjį dokumentą – 2022 m. kovo 2 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutinka su antstole, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog šis vykdomas dokumentas yra panaikintas ar buvo sustabdytas jo galiojimas, todėl antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Antstolė skundžiamu patvarkymu pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdama CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos, priėmė vykdyti 2022 m. kovo 2 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nenustatė, jog egzistuoja akivaizdžios kliūtys vykdomąjį dokumentą priimti. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog antstolė 2023 m. vasario 28 d. patvarkymu neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko kitus vykdomus veiksmus ar jų neatliko dėl nutarties vykdymo yra nepagrįsti.
Byloje nenustatyta, kad antstolė A. K., užvesdama vykdomąją bylą Nr. 0133/23/00148 ir priimdama 2023 m. vasario 28 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui Nr. S-23-133-4357, būtų pažeidusi CPK normas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.
Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. 0133/23/00148 atliko tinkamai ir teisėtai, 2023 m. vasario 28 d. patvarkymas priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą priimtas laikantis nustatyto reglamentavimo, o pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, todėl atmetamas (CPK 510 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas – 302,50 Eur už advokato pagalbą, ką patvirtina 2023 m. kovo 20 d. mokėjimo dokumentas. Pareiškėjo skundo netenkinus, suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) iš pareiškėjo priteisiamos jos patirtos 302,50 Eur už advokato pagalbą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0133/23/00148 atmesti.
Iš pareiškėjo R. M. priteisti 302,50 Eur už advokato pagalbą suinteresuotam asmeniui E. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.