- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- AS-602-244-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00677-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 70.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. rugsėjo 8 d. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas; KVGTPT) 2000 Lt materialinės (turtinės) ir 5000 Lt nematerialinės (neturtinės) žalos atlyginimą.
Skunde savo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildino iš neteisėtų KVGTPT veiksmų, Kauno tarnybai 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660 nesuteikus jam antrinės teisinės pagalbos, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 - 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu. Teigė, jog dėl atsakovo veiksmų jis patyrė materialinės žalos, nes negaudamas teisinės pagalbos jis buvo priverstas pats su teismais vesti procesinį susirašinėjimą (kalba netaisyta), apmokėti vertėjo paslaugas, taip pat – nematerialinės žalos, nes jis buvo priverstas patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją ir t. t.
Atsiliepimas
Atsakovas KVGTPT atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė teismo administracinę bylą nutraukti, priešingu atveju – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog žalos atlyginimo klausimas dėl Kauno tarnybos veiksmų, atsisakant pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl byla turėtų būti nutraukta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-454-480/2012 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nutraukė.
Teismas nurodė, jog skunde pareiškėjas teigia, kad patyrė 2000 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą dėl neteisėtų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, Kauno tarnybai 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660 nesuteikus jam antrinės teisinės pagalbos, todėl prašo kompensuoti patirtą žalą. Pažymėjo, jog prijungtos apžiūrai administracinės bylos Nr. I-1239-428/2010 medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660; 2) įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3144-653/10 Vilniaus m. 3-os apylinkės teisme, kurioje skundžiamas Lietuvos Respublikos Advokatūros 2010 m. sausio 26 d. aktas Nr. 77; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2000 Lt materialinę žalą ir 3000 Lt nematerialinę žalą, susidariusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, išnagrinėtas teisme ir 2010 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu patenkintas iš dalies: panaikintas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660; Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigota suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. vasario 8 d. prašymą; kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Pridūrė, jog 2011 m. liepos 25 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino V. S. prašymą ir iš Kauno tarnybos priteisė jam 23,52 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme. Minėta nutartis palikta nepakeista LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartimi. 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi LVAT atmetė V. S. prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teismas konstatavo, jog aptarta bylos medžiaga nustatyta, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nors pareiškėjas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą padidino nuo 3000 Lt iki 5000 Lt, tačiau pasikeitus tik skundo reikalavimų dydžiui skundo dalykas išlieka tapatus. Vertinat konkrečių reikalavimų turinį, teismo sprendimu atmestas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei paskui šioje byloje pareikštas reikalavimas laikytini tapačiais. Bylos vedimo (dokumentų vertimo, kopijavimo ir kt.) išlaidų priteisimui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu yra nustatyta atitinkama procedūra. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, kad procesinių (atstovavimo) išlaidų priteisimo pirmiausia turi būti siekiama tame procese, kuriame jos buvo patirtos (LVAT 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 -34/2011). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pasinaudojo ABTĮ 44 straipsnio suteikta teise teikti prašymą dėl patirtų teismo procese išlaidų atlyginimo išnagrinėtoje byloje ir toks jo prašymas buvo iš dalies patenkintas, todėl jis neturi teisės prašyti atlyginti patirtas išlaidas kaip žalos atlyginimo. Padarė išvadą, jog ginčas tarp pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl neteisėtų Kauno tarnybos veiksmų, šiai 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660 nesuteikus pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, yra išspręstas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, administracinė byla nutrauktina.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, 2012 m. vasario 17 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 151), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atskirajame skunde nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, jog panaši byla jau buvo peržiūrėta, tuo, be kita ko, pažeidžiant jo konstitucinę teisę į teisinę gynybą. Pažymi, jog konkrečioje byloje jis reikalavo priteisti materialinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovo sistemiškai daromų teisių pažeidimų jo atžvilgiu. Mano, jog bylų panašumas nedaro jų vienodomis, nes nuolat apskundžiami nauji pažeidimų faktai. Remiasi 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-140-340/09 pagal panašų ginčą.
Atsiliepimas
Atsakovas KVGTPT atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas bylą nutraukė, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės teigdamas, jog teismas neįrodė bylų vienodumo fakto.
ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).
Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte nurodomos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. turinčios egzistuoti kartu, kas reiškia, jog tik nustačius visų trijų minėto straipsnio punkte įtvirtintų sąlygų buvimą, teismui atsiranda teisė bylą, vadovaujantis šia teisės norma, nutraukti.
Iš prijungtos prie šios bylos administracinės bylos Nr. I-1239-428/2010 medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas, be kita ko, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2000 Lt materialinę žalą ir 3000 Lt nematerialinę žalą. Kaip matyti iš šio skundo turinio, jis šią žalą kildino iš KVGTPT 2010 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660, kuriuo jam buvo atsisakyta suteikti jo prašytą antrinę teisinę pagalbą ir kuris, jo teigimu, yra nepagrįstas bei grubiai pažeidžiantis jo konstitucines teises.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nors 2010 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas ir buvo patenkintas iš dalies: panaikintas KVGTPT 2010 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660 bei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigota suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2008 m. vasario 8 d. prašymą, kita jo skundo dalis, t. y. ta dalis, kurioje jis prašė priteisti jam materialinę ir nematerialinę žalą, atmesta kaip nepagrįsta – teismas eksplicitiškai konstatavo, jog ginčijamas atsakovo sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą jam jo nurodomos žalos nesukėlė. Šis Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu, šiuo metu yra įsiteisėjęs. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas tarp tų pačių šalių (pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KVGTPT), to paties dalyko (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), tuo pačiu pagrindu (dėl neteisėtų KVGTPT, šiai 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660 nesuteikus pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos), yra išspręstas. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodomas argumentas, jog teismas nenustatė bylų vienodumo yra nepagrįstas. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog pasikeitė skundo reikalavimo dydis (pareiškėjas vietoje 3000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo nauju skundu reikalauja 5000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo), bylos baigčiai įtakos nedaro, nes skundo dalykas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, išlieka tapatus. Reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikomas skundo dalyko pakeitimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir tuo remdamasis administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas). Teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra neigiamos procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t.y. teismas privalo tikrinti, ar nėra teisme išnagrinėtas tapatus ginčas, turintis ginčo šalims res iudicata galią, nustatančią negalimumą reikšti teisme pakartotinai tapačius reikalavimus. Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra nebuvimas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ginčo (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla teisėtai ir pagrįstai Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. pagrindu nutraukta.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pareiškėjo V. S. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 4 dalimi ir 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.