- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-146-841-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00677-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2-13), prašydamas: 1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. O-2-(1.5)-2410; 2) priteisti 2 000 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (b. l. 42-43) atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą dalyje dėl Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. O-2-(1.5)-2410 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kitoje dalyje dėl reikalavimų atlyginti 2 000 Lt turtinę ir 5 000 Lt neturtinę žalą skundą priėmė.
Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama ir nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Pažymėjo, kad, nepaisant to, jog įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, kad yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. AS143-201/2011, A17-966/2006) administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A14-261/2007, AS146-669/2009), reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Reikšminga tai, ar ginčijamas aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus).
Pirmosios instancijos teismo nuomone, Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. O-2-(1.5)-2410 yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio. Juo pareiškėjas tik informuojamas, kad Kauno apygardos administracinis teismas, 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikindamas Tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660 ir įpareigodamas Tarnybą suteikti pareiškėjui garantuojamą teisinę pagalbą, nenustatė, jog Tarnybos veiksmais pareiškėjas būtų patyręs žalą. Minėtame sprendime taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą nepakeistą, teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto dokumentas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jame nėra suformuluotos pareiškėjui privalomo elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti sprendžiamos tik teisme. Šiuo atveju Tarnyba nėra įgaliota spręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo, todėl pareiškėjas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo kreiptis į teismą, bet ne į Tarnybą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. O-2-(1.5)-2410 kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 46-47) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip aiškiai nepagrįsta, neracionali, neperspektyvi ir juridiškai niekinė. Šia nutartimi teismas iš anksto apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, priėmė iš esmės betikslę nutartį, kadangi nepatikrinus skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, negalima priteisti moralinės ir materialinės žalos, nes nėra nustatyta atsakovo kaltė. Mano, kad priimta nutartis sąlygoja tai, jog galutinis teismo sprendimas byloje bus priimtas jo nenaudai.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas nesutinka ir skundžia apeliacinės instancijos teismui tik tą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties (b. l. 42-43) dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. O-2-(1.5)-2410 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino paminėtą pareiškėjo skundo reikalavimą nenagrinėtiną teismų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo (būtų tiksliau įvardyti jį raštu) Nr. O-2-(1.5)-2410 (b. l. 14) turinį, sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad šis raštas yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio, kadangi jame nėra suformuluota jokių privalomo elgesio taisyklių ir pareiškėjui nėra nustatyta jokių teisių bei pareigų. Akivaizdu, kad šio rašto esmė yra informacijos apie teismo procesiniais sprendimais nustatytas (nenustatytas) faktines aplinkybes suteikimas pareiškėjui, kartu išaiškinant jam, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kompensuoti patirtą žalą. Įvertinus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio normas, įtvirtinančias ginčų dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo žinybingumą administraciniams teismams, pastarasis Tarnybos išaiškinimas (kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kompensuoti patirtą žalą) laikytinas visiškai pagrįstu ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. O-2-(1.5)-2410 informacinio – aiškinamojo pobūdžio.
Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota analogiškose bylose. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo formuoti naują praktiką ir pareiškėjo skundžiamą raštą traktuoti kitaip nei analogiškose administracinėse bylose panašius raštus traktuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra nepagrįsta, neracionali ir beprasmė, yra visiškai nepagrįsti. Be to, pareiškėjo argumentai dėl to, kad priimta nutartis sąlygoja neigiamų jam pasekmių atsiradimą, nes galutinis teismo sprendimas byloje bus priimtas pareiškėjo nenaudai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra paremti išimtinai pareiškėjo prielaidomis ir atmestini kaip neturintys jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. O-2-(1.5)-2410 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl minėta nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.