Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L. (toliau – L. L.) ir M. L. (toliau – M. L.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. gruodžio 26 d. veikos) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal BK 284 straipsnį (dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir M. L. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš nuteistųjų solidariai 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. L. ir M. L. K. apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. viešoje vietoje - prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), matant nepilnamečiui A. K., kitiems asmenims, veikdami bendrai, be priežasties elgėsi įžūliai, tai yra M. L. vieną kartą spyrė A. G. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, K. B. bandant apginti nukentėjusįjį A. G., M. L. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam K. B. į veidą bei spyrė į K. B. rankas, kuriomis jis dengė veidą nuo smūgių, o L. L. sudavė nukentėjusiajam K. B. smūgį rankos kumščiu į veido sritį, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. B. padarė veido sumušimą, pasireiškusį veido patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srityse, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiųjų A. G., K. B. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką.

1.1. Be to, M. L. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad veikdamas bendrai su R. P., kurio atžvilgiu dėl šios veikos išnagrinėta byla Nr. 1-1827-548/2018 ir priimtas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) val., be priežasties, viešoje vietoje - šalia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai nukentėjusiajam R. G. sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir viršutinę kūno dalį, taip bendrais veiksmais padarė muštines žaizdas galvoje ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiojo R. G. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistųjų L. L. ir M. L. apeliaciniai skundai atmestini.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistieji M. L. ir L. L. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais sutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas M. L. ir L. L. kaltais pagal BK 284 straipsnį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat nepadarė kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

7. BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje.

8. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) val. K. B., A. G. ir A. K. stovint prie parduotuves automobiliu atvažiavo M. L., L. L., M. L. ir P. B.. A. G. atpažinus M. L., kaip pažįstamą asmenį, su juo nuėjo pasisveikinti, tačiau M. L. spyrė jam į krūtinę. K. B. išgirdęs riksmus, nuėjo pažiūrėti kas vyks ir kadangi tarp atvykusių asmenų buvo klasiokas P. B., nuėjo pasiaiškinti, kodėl M. L. smurtauja prieš A. G.. Tačiau M. L. pamatęs priėjusį K. B. sudavė jam į veidą, vėliau K. B. užsidengus rankomis veidą, spyrė į alkūnės. Tuomet atėjęs L. L. K. B. trenkė į veido sritį. Šią visą įvykio eigą patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys, nuoseklūs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nukentėjusiųjų A. G. ir K. B. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija šiems nuteistųjų skundų teiginiams nepritaria ir pažymi, kad tiek A. G., tiek K. B. parodymai viso baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, o tam tikrų įvykio detalių sumaišymas (ne esminių įvykio aplinkybių) laikytinas natūraliu dalyku, įvertinus tai, jog nukentėjusieji buvo apklausiami ne vieną kartą, tuo tarpu kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio, tuo sudėtingiau viską nuosekliai, tai yra, nesumaišant atliktų veiksmų sekos, eiliškumo, atkurti ir papasakoti.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate buvo gautas P. B. (nukentėjusiojo K. B. tėvas) pareiškimas (1 t. 1-3 b. l.), kuriame jis nurodė, jog jis turi septyniolikos metų sūnų, kurį (duomenys neskelbtini) val. prie gėrimų parduotuvės užpuolė du ar trys iš matymo pažįstami vaikinai, iš kurių vienas buvo sūnaus klasiokas – B. Apie šį įvykį P. B. papasakojo jo sūnus K. B.. Pats nukentėjusysis K. B. buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) d. (1 t. 16 b.l.), kurios metu patvirtino, jog juos prie parduotuvės sumušė M. L. ir L. L. bei kad su jais kartu buvo ir klasiokas P. B.. Analogiškus parodymus davė ir apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu (2 t. 37 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis A. G., kuris patvirtino K. B. nurodytą įvykio eigą (1 t. 33 b.l.), kuriuos patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu 2 t. 38 b.l.). Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir A. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris visą įvykį matė tiesiogiai (1 t. 44, 51-52 b.l.). Iš šių duomenų akivaizdu, kad visų trijų asmenų tiesiogiai dalyvavusių įvykyje parodymai sutampa, todėl jais pagrindo netikėti teisėjų kolegija nemato. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nukentėjusieji K. B., A. G. ir liudytojas A. K. turėtų pagrindą apkalbėti nuteistuosius, kadangi jokių konfliktų praeityje tarp jų nebuvo.

10. Nors nuteistųjų teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojo A. K. parodymus, kurie yra palankūs nukentėjusiesiems ir neatsižvelgė į tai, kad šis liudytojas yra nukentėjusiųjų draugas, jie kartu leidžia laisvalaikį, jis yra lojalus nukentėjusiesiems, todėl minėtas liudytojas yra šališkas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad analizuojamo incidento metu nebuvo užfiksuota, jog įvykį būtų matę pašaliniai asmenys. Dėl šios priežasties minėto liudytojo parodymai vertinami visumoje, lyginant vienus su kitais, vertinant parodymų nuoseklumą, išsamumą, atitikimą objektyviems bylos duomenims, nesuteikiant kurios nors liudytojo parodymams išskirtinės reikšmės, ką pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sveikatos sutrikdymo pobūdis, mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), trauminių poveikių skaičius atitinka būtent nukentėjusiųjų A. G., K. B. ir liudytojo A. K. atpasakotą įvykio eigą, o ne tas aplinkybes, kad muštynių iš viso nematė, ką paaiškino liudytojai M. L. ir P. B., kuris objektyviai galėjo ir nematyti muštynių, nes buvo parduotuvėje. Įvertinus dar ir tai, kad liudytojas M. L. yra kaltinamojo L. L. brolis, dėl ko yra suinteresuotas neduoti broliui nenaudingų parodymų, jo paaiškinimai, kad kaltinime nurodytoje vietoje nieko nematė ir muštynių nevyko, vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys kitų įrodymų visumos, dėl ko nelaikytini nei kaltinimą patvirtinančiais, nei paneigiančiais įrodymais, nes jie nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiųjų, liudytojo A. K. ir specialisto išvada nustatytų aplinkybių.

11. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog apeliaciniuose skunduose išdėstytos nuteistųjų M. L. ir L. L. abejonės dėl jų kaltumo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jų kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pripažindamas M. L. ir L. L. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, tai yra, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nesutinka ir su paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis bei su įpareigojimu būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos teismas pripažino tai, kad M. L. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažino, jog M. L. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. L. anksčiau neteistas, tačiau penkis kartus baustas administracine tvarka (važiavo troleibusu be bilieto, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų įžūliai ir įžeidžiamai kibo prie žmonių, viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, nepilnamečiui perdavė elektroninę cigaretę ir vairavo motorolerį neturėdamas tam teisės, transporto priemonė buvo be privalomojo draudimo ir neatlikta techninė apžiūra bei nepakluso policijos pareigūnams sustoti) (1 t. 139-141 b.l.). Pastebėtina, kad M. L. pirmuosius pažeidimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. L. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). L. L. neteistas, bet du kartus baustas administracine tvarka (viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, įžeidžiamai ir įžūliai kibo prie aplinkinių žmonių). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nuteistųjų dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistųjų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininkų gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

14. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. ir L. L. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems M. L. ir L. L. paskirta bausmė yra adekvati jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

15. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka ir su bausmių subendrinimo būdu (visiškai jas sudedant) pagal BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Skirdamas nuteistajam M. L. bausmės rūšį ir jos dydį, taip pat parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tinkamai ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, be to, jis jau vieną kartą buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau tą kartą susitaikius su nukentėjusiuoju jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nustatyta sunkinanti aplinkybė, lengvinanti aplinkybė (dėl vienos nusikalstamos veikos – 2017 m. (duomenys neskelbtini) d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo M. L. asmenybės pavojingumą, todėl švelninti galutinę subendrintą bausmę jokio pagrindo nėra.

16. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų kaltes pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų M. L. ir L. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų L. L. ir M. L. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.